Airijos oro bendrovė „Ryanair“ nuo balandžio naikina po vieną kryptį iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Nebelieka skrydžių iš Palangos į Dubliną, iš Kauno į Belfastą bei iš Vilniaus į Stokholmą. Iš Vilniaus nebeliko ir skrydžio į Londono Sičio oro uostą. Tačiau Lietuvos oro uostų atstovas teigia, kad atsiranda naujų maršrutų, o prasidedant aviacijos vasaros sezonui, didinami kitų krypčių dažniai.
Skrydžių į ir iš JK mažėjimas
Jungtinės Karalystės (JK) lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė sako, kad skrydžių skaičiaus sumažėjimas ypač pastebimas žiemos metu.
„Iki kovo pabaigos tam tikromis kryptimis panaikinti skrydžiai trečiadieniais arba antradieniais, priklausomai į kurį Lietuvos miestą – Vilnių ar Kauną – [skrendama]. <...> Lyginant su tuo, kaip buvo prieš „Brexitą“, „Brexito“ laikotarpiu ir prieš pandemiją, tai labai skiriasi, nes tikrai turėjome labai daug skrydžių – turbūt net iki 100 skrydžių per savaitę. Jeigu gerai pamenu statistiką, buvo iki 1,5 milijono keleivių per metus. Dabar skrydžių likę 50 ir tas atotrūkis labai jaučiamas“, – teigia A. Černiauskaitė.
Vis dėlto, pasak JK lietuvių bendruomenės pirmininkės, skrydžių skaičiaus mažėjimą lemia ir didėjantis į Lietuvą grįžtančių emigrantų skaičius.
„Per šį laikotarpį iš JK į Lietuvą grįžo dešimtys tūkstančių žmonių. Vienus paskatino „Brexitas“, kitus – pandemija, ir tikrai kiekvienais metais yra grįžtančių žmonių. Jie tik aplanko savo pažįstamus, galbūt JK likusius gimines, o tada, žinoma, mažėja ir skrydžių“, – svarsto A. Černiauskaitė.
Ji taip pat apgailestauja, kad nuo kovo pabaigos nebelieka skrydžių iš Londono Sičio oro uosto, kuriuos dėl patogaus susisiekimo dažnai rinkdavosi verslininkai.
„[Skrydis] buvo labai patogus laiko prasme, nes yra organizuojamas kiekvieną dieną, vakarais, po 18 valandos. Atidirbę visą dieną Londono Sityje, kur labai lengvas susisiekimas su pačiu oro uostu, žmonės galėjo grįžti arba vykti į Lietuvą. Dabar to patogumo nebelieka, nes bet kuris kitas oro uostas yra bent už valandos kelio nuo Londono Sičio“, – sako A. Černiauskaitė.
Aviacijos vasaros sezono metu skrydžių skaičius išauga
Savo ruožtu Lietuvos oro uostų atstovas Martynas Jaugelavičius teigia, kad, artėjant šiltajam sezonui ir didėjant poreikiui keliauti, grįžta ir populiarios atostogų kryptys, taip pat atsiranda naujų maršrutų.
„Palangoje turėsime naują kryptį į Bergeną, Norvegiją. Tai pasitarnaus ir ten gyvenantiems tautiečiams. Kaune po daugybės metų pertraukos bus siūlomi jungiamieji skrydžiai per Rygą. Tad Kauno oro uostas nebebus tik žemų kaštų skrydžių oro uostas. Vilniuje mes turėsime ir naują vežėją, atvykstantį iš Izraelio – „Arkia Airlines“. Be abejo, tai priklausys ir nuo aplinkybių regione.
Taip pat turime ir ne vieną naują maršrutą į Gdanską, Lenkiją, bei Podgoricą, Juodkalniją. Yra nauja kryptis į Darviną ir Kišiniovą – Moldovos sostinę“, – apie naujus maršrutus pasakoja oro uostų atstovas.
Pasak M. Jaugelavičiaus, pagal statistiką daugelis tradicinių emigrantų rinkų rodo didėjančią kelionių paklausą, išskyrus dviem kryptimis – į Jungtinę Karalystę ir Norvegiją, kurios buvo labiau populiarios priešpandeminiu laikotarpiu.
„Gali būti daug priežasčių. Tikriausiai tie, kurie jau ten gyvena daugybę metų, įsitvirtino ir keliauja mažiau, o padidėjęs poreikis keliauti per didžiąsias metų šventes tikrai nėra toks didelis, kad oro bendrovės būtų paskatintos steigti maršrutą, veikiantį ištisus metus ar bent jau vieną sezoną“, – teigia oro uostų atstovas.
Skaudžiausia dėl panaikinto skrydžio iš Londono Sičio oro uosto
Tuo metu Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė pabrėžia, kad JK gyvenantiems verslininkams skaudžiausiai kirto skrydžių iš Londono Sičio oro uosto į Vilnių panaikinimas.
„Kiek gaunu žinučių ir bendrauju su JK profesionalais, kurie turi verslo ar darbo ryšių su Lietuva, skaudžiausia yra būtent dėl skrydžio iš Londono Sičio panaikinimo. Jis nėra perkrautas – kiekvieno skrydžio užimtumas būna maždaug 67 proc., nes jis vykdomas kasdien. <...> Bet verslininkai neturi laiko vykti į kitus oro uostus, kurie yra toli nuo Londono centro. Tas skrydis buvo tikrai patogus“, – sako D. Asanavičiūtė-Gružauskienė.
Pasak jos, ši kryptis buvo panaikinta dėl nutrūkusios Vyriausybės paramos. Politikė pabrėžia, kad tai ne Vilniaus oro uosto problema.
„Iki šiol Vyriausybė skirdavo dotacijas šiam skrydžiui, suprasdama jo prasmę, reikšmę ir naudą mūsų valstybei. Bet piniginis rėmimas baigėsi, todėl skrydis naikinamas, dėl to ir Londono profesionalų klubas yra rašęs raštus. Aš kreipiausi į Susisiekimo ministeriją, bet atsakymas buvo labai paprastas – ieškome išeičių, tai yra iš tikrųjų nieko nedarome“, – paramos nutraukimą kritikuoja Seimo narė.
Savo ruožtu M. Jaugelavičius pabrėžia, kad kryptis į Londono Sitį buvo panaikinta, nes su vežėju sudarytas verslo planas dėl skrydžio į Londono Sičio oro uostą ilgainiui nebeatsipirko.
„Priminsiu, kad iki „Brexito“ tai buvo viešosios ir realiosios oro susisiekimo paslaugos. Valstybė tai dotavo pagal vadinamąjį PSO mechanizmą. JK išstojus iš Europos Sąjungos, tas mechanizmas yra nebegalimas“, – pabrėžia oro uostų atstovas.
Sudėtingas Lietuvos susisiekimas su Europos miestais
D. Asanavičiūtės-Gružauskienės teigimu, susisiekimas su Vilniumi dažnai nepatogus – neretai tenka keliauti su persėdimais. Daugeliu atvejų Londono oro uostai naudojami kaip tarpinės stotelės.
„Reikia nepamiršti, kad Londonas yra ir tranzito vieta. <...> Skrendant į įvairias Europos šalis, net ne už Atlanto ar į Azijos šalis, tiesioginiai skrydžiai yra retenybė. Pati gana dažnai skraidau į komandiruotes ir netgi į Ispaniją tenka skristi per tą patį Londoną ir ten keisti oro uostus“, – sako Seimo narė.
Ji taip pat pastebi, kad skrydžių skaičiaus sumažėjimas susijęs su tuo, kad emigrantai grįžta gyventi į Lietuvą.
„Tuo mes be galo džiaugiamės ir galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl Londono skrydžiai nebėra pilni – nes žmonės grįžta ir gyvena čia, iš čia skrenda įvairiomis atostogų kryptimis. Vis dėlto <...> susisiekimas, deja, išlieka sudėtingas“, – teigia politikė.
Anot M. Jaugelavičiaus, šiuo metu pasaulio šalių susisiekimas su Lietuva yra pasiekęs „rekordines aukštumas“. Jis pabrėžia, kad nuo šio aviacijos sezono ir nuo praėjusių metų susisiekimas su pagrindiniais Europos aviacijos centrais didėja.
„Netekus Londono maršruto, Lenkijos nacionalinis vežėjas pradės penkis papildomus skrydžius į Varšuvą, į Šopeno oro uostą. Mes matome, kad „Turkish Airlines“, „Lufthansa“ ir „Finnair“ taip pat didina skrydžių skaičių į atitinkamus aviacijos centrus“, – teigia oro uostų atstovas.
Pasak jo, natūralu, kad nepasieksime tokios padėties, kai visi Europos miestai būtų pasiekiami tiesioginiais skrydžiais. Kaip nurodo M. Jaugelavičius, esame maža rinka, nors rezultatai ir rekordiniai.
„Mūsų tikslas – jei nėra tiesioginio skrydžio, kad jūs patogiai pasiektumėte galutinį tašką per jungiamąjį skrydį. Kuo yra daugiau skrydžių į Europos aviacijos centrus, tikėtina, patogiau ir greičiau galėsite pasiekti savo galutinę vietą <...>. Vis dėlto tiesioginio susisiekimo galimybių taip pat daugėja“, – priduria jis.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
