Lietuvos ambasadorė Austrijoje Lina Rukštelienė pastebi, kad ilgus metus Rusijai simpatizavusios Austrijos sąmonėje pastaruoju metu matomas pokytis. Be to, drąsiau diskutuojama ir apie neutraliteto suvokimą šiandieniniame pasaulyje. Visgi austrų mąstyme ji tebemato geležinės uždangos likučių, todėl pabrėžia būtinybę priminti ir skaudžią Lietuvos istoriją. „Mūsų istorinio naratyvo sklaida iš tiesų labai reikalinga Vakarų pasaulyje“, – portalui LRT.lt sako ambasadorė.
Mato Lietuvos pasiekimus
Nuo 2022-ųjų ambasadorės Austrijoje pareigas einanti Lina Rukštelienė pasakoja, kad institucijų ir ekspertų lygmeniu Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, Austrijoje matoma kaip Europos Sąjungos sėkmės istorija. Šalis, kuri atgavusi nepriklausomybę, padarė didelį progresą. Pasak diplomatės, austrai vertina Lietuvos pasiekimus finansinių technologijų, skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo srityje, domisi patirtimi dėl hibridinių grėsmių.
„Viena iš sričių, pavyzdžiui, kuri austrams yra labai svarbi, ir ką jie žino apie mus, tai kad mes esame migracijos zona, per kurią bandoma nelegalią migraciją, tą naują srautą pakreipti į Europą, ir kad mes saugome Europos Sąjungos sieną“, – komentuoja L. Rukštelienė.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Pasak ambasadorės, Lietuva Austrijoje matoma kaip Europos Sąjungos sėkmės istorija, yra vertinama dėl pasiekimus finansinių technologijų, skaitmenizacijos, kibernetinio saugumo srityse, taip pat dėl ekonomikos augimo bei energetikos nepriklausomybės.
- Visgi L. Rukštelienė pastebi, kad Austrijos visuomenėje įsivaizdavimas apie Lietuvą vis dar dažnai neatitinka realybės, austrams stinga žinių ir apie Lietuvos istoriją.
- Diplomatė pabrėžia, kad mūsų istorinio naratyvo sklaida labai reikalinga Vakarų pasaulyje, todėl Austrijoje organizuojamas paskaitų apie Lietuvos istoriją ciklas.
- L. Rukštelienės teigimu, dalis Lietuvos išgyvenimų šiandien atsikartoja ir Ukrainoje, todėl ji mato būtinybę kalbėti apie Lietuvos patirtį ir per ją priminti, kad Rusija – agresyvi šalis.
- Neutralumą deklaruojanti Austrija ilgą laiką garsėjo kaip Rusijos simpatikė, tačiau ambasadorė sako pastebinti, kad požiūris keičiasi.
Ekonominę recesiją išgyvenančią Austriją domina ir sėkmingas Lietuvos ekonomikos augimas, energetinė nepriklausomybė.
„Jie visada mus kelia kaip pavyzdį, kad mums pavyko atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos. Jie irgi to link eina ir atsisakė dujų tiekimo iš Rusijos“, – sako diplomatė.
Visgi L. Rukštelienė pastebi, kad Austrijos visuomenėje įsivaizdavimas apie Lietuvą vis dar dažnai prasilenkia su realybe. Anot jos, daugelis apsilankę Lietuvoje prisipažįsta nustebę, nes manė, kad gyvename prasčiau.
„Yra kažkokių stereotipų, tos sovietinės okupacijos pasekmės galvose yra gilios. Žmonės Austrijoje nėra lankęsi Sovietų Sąjungoje. Tai nebuvo nei turistinė vieta, nei jie kokių labai daug ryšių turėjo, bet tam tikri, matyt, televiziniai vaizdai, filmai ar kažkas piešia įvaizdį. Jų galvose, aišku, Sovietų Sąjunga buvo skurdi, pilka, liūdna. O atvažiuoja į Lietuvą ir pamato, kad čia spalvinga, daug renginių, daug kultūros įvykių.
(…) Ir gražūs miestai, ir susisiekimas puikus, iš tiesų niekuo nesiskiria nuo daugumos kitų europinių miestų. Kartais pripažįstama, kad, pavyzdžiui, yra žymiai patogiau turistauti mūsų šalyse dėl tokio nenuvalkioto turizmo“, – pažymi ambasadorė.
Lietuvos istorijos nežino
Austrams stinga žinių ne tik apie šiuolaikinę Lietuvą, bet ir apie jos istoriją. Pasak L. Rukštelienės, dabartinės geopolitinės situacijos kontekste puoselėti istorinę atmintį ypač svarbu. Taip kilo idėja Austrijos visuomenę supažindinti su Lietuvos istorijos etapais. Nuo spalio 9 dienos bendradarbiaujant su Vilniaus ir Vienos universitetais, Austrijos sostinėje bus surengtas 14 paskaitų ciklas. Paskaitas skaitys istorikai iš Lietuvos.
Medžiaga bus skirta Vienos universiteto studentams, kurie iš Lietuvos istorijos vėliau laikys egzaminą, bet paskaitose dalyvauti kviečiami visi norintys. Jų metu bus pristatoma Lietuvos istorija nuo LDK laikų iki okupacijos bei deportacijų.
„Austrijoje, kai bendrauji su žmonėmis, matai, kad yra tam tikras mentalinis geležinės uždangos likutis. Tai, kas yra į vakarus nuo Austrijos, ar į pietus, ar į šiaurę, austrams yra žinoma ir pažįstama. Tai, kas yra į rytus, yra mažiau žinoma. Mūsų istorinio naratyvo sklaida iš tiesų labai reikalinga Vakarų pasaulyje.
Aš pati pagal išsilavinimą esu istorikė, todėl man labai svarbus šitas projektas, įdomi tema. Tu matai, kad žmonės tiesiog nežino. (...) O nežinojimas lemia tai, kad požiūris į kaimynes, pavyzdžiui, į tą pačią Rusiją, kartais grindžiamas neteisingomis prielaidomis“, – sako ambasadorė.
L. Rukštelienė pabrėžia, kad dalis Lietuvos išgyvenimų šiandien atsikartoja ir Ukrainoje. Būtent todėl ji mato būtinybę kalbėti apie Lietuvos patirtį ir per ją priminti, kad Rusija – agresyvi šalis.
„Iš kitos pusės, norime parodyti, kad gyvename šalia tos šalies visą savo istoriją. Buvo ir etapų, kai buvome stipresni už Rusiją, kai galėdavome ją nugalėti. Šiandien dažnai sakoma, kad Rusijos neįmanoma nugalėti. Mūsų istorija sako, kad galima, bet reikia valios, pasiryžimo, susikaupimo, noro ir drąsos sau pripažinti, kad tu gali. Mes neskatiname karų ir neskatiname agresijos, bet gintis nuo agresyvios šalies privalai ir turi tą pademonstruoti“, – pažymi diplomatė.
Anot ambasadorės, per LDK istoriją, kuri kartu yra ir Ukrainos istorija, bus siekiama parodyti, kad Ukraina yra Vakarų pasaulio dalis, nuo senų laikų kur kas labiau susijusi su Europa nei su Rusija. Be kita ko, norima atskleisti ir istorines Lietuvos sąsajas su Austrija – dinastinius ryšius, Austriją kaip saugią stotelę iš Lietuvos artėjant sovietams Antrojo pasaulinio karo metu besitraukusiems žmonėms.
Neutralumas – austrų DNR
Prakalbus apie Austrijos požiūrį į Rusiją, L. Rukštelienė sako pastebinti, kad jis keičiasi. Neutralumą deklaruojanti Austrija ilgą laiką garsėjo kaip Rusijos simpatikė ir dažnai save vadino tarpininke tarp Rytų ir Vakarų. Glaudžius Austrijos ir Rusijos santykius iliustruoja 2018 metų epizodas, kai tuometė Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl pakvietė Vladimirą Putiną į savo vestuves ir kartu su juo šoko.
Dabartinė užsienio reikalų ministrė Beate Meinl-Reisinger prakalbo apie kitokią šalies kryptį – vasarą ji pareiškė, kad Austrija dabar yra atvira diskusijoms dėl neutralumo atsisakymo ir netgi narystės NATO.
Lietuvos ambasadorės Austrijoje teigimu, norint suvokti neutraliteto svarbą šioje šalyje, reikia atsigręžti į istoriją. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje šalis buvo okupuota keturių karą laimėjusių šalių: Sovietų Sąjungos, Didžiosios Britanijos, JAV ir Prancūzija. 1955 metais buvo pasirašytas susitarimas dėl visų keturių okupacinių kariuomenių išėjimo iš Austrijos mainais į neutralumą.
„Reikia suprasti, kad neutralumas Austrijai suteikia puikių galimybių gyventi: nepriklausomą valstybę sukurti, vystyti ekonomiką, gyventi saugiai. Tai neutralumas nėra tik kažkoks šiandieninis teisinis statusas. Tai iš tiesų yra valstybės, kaip jie vadina, DNR.
Kiekvieno austro paklausus, dauguma pasakys, kad jie gyvena taip gerai todėl, kad yra neutralūs. Ekonominės ir visos kitos gerovės yra todėl, kad yra neutralumas. Tai jo atsisakymas turbūt būtų sunkiai įsivaizduojamas šiandien“, – komentuoja L. Rukštelienė.
Visgi ji atkreipia dėmesį, kad Švedijos ir Suomijos įstojimas į NATO buvo postūmis ir austrams daugiau kalbėti apie galimybę plačiau traktuoti neutralumą. Tokias diskusijas drąsiau siūlo ir šiandien valdžioje esantys Austrijos politikai.
„Austrija žymiai padidino investicijas į gynybą ir saugumą. Turi bendrą iniciatyvą su vokiečiais ir šveicarais, vadinamą „Sky Shield“, dėl oro gynybos sistemos stiprinimo. Dronai Lenkijoje, oro erdvės pažeidimai Estijoje, dronai oro uostuose Vakarų Europos sostinėse irgi skatina dar didesnį dėmesį gynybai. Tai mentalus pokytis yra. Kaip greitai jis gali išvirsti į sekančius žingsnius, labai sunku pasakyti. Kartais tai įvyksta netikėtai ir greitai, kartais tai neįvyksta niekada.
Bet atvirumo diskusijai yra žymiai daugiau ir visuomenė po truputėlį yra skatinama reflektuoti, ar tikrai neutralumas šiandieniniame pasauliui yra ta pati koncepcija, kuri buvo prieš 50 ar 60 metų. Pasaulis keičiasi ir valstybė turi adaptuotis“, – sako ambasadorė.
Pakitęs žvilgsnis į Rusiją
L. Rukštelienė pabrėžia mananti, kad daug Rusijos simpatikų išblaivino 2022 metų vasario 24 diena. Diena, kai Rusija pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Daug Ukrainos žmonių gyvena Austrijoje. Jie tikrai buvo sutikti plačiai atvėrus širdis ir įsileisti į savo namus. Manau, kad to noro tikėti [Rusijos] gėriu sumažėjo“, – komentuoja ji.
Pasak ambasadorės, Ukrainos karo tema mums žymiai artimesnė ir skaudesnė, bet parama Rusijos niokojamai šaliai Austrijoje matoma. Kaip pavyzdį jį paveikia dabartinę užsienio reikalų ministrę, kuri per pirmąjį vizitą po paskyrimo vyko būtent į Ukrainą, o per pastarąjį pusmetį ten lankėsi tris kartus.
„Ukraina čia yra remiama ne tik Vyriausybės lygiu, bet Austrija yra federalinė valstybė, tai ir federalinių žemių lygiu, municipaliteto lygiu, bendruomenių lygiu“, – sako diplomatė.
Ir nors NATO šalių bei Šveicarijos ir Lichtenšteino apsuptyje gyvuojanti Austrija neturi kaimynių su agresyviomis intencijomis, L. Rukštelienė neabejoja – grėsmės pasaulyje matomos ir čia. Ir į Rusiją požiūris kinta.
„Žmonės nėra įsibaiminę, jie žiūri žymiai atviriau į pasaulį ir tam tikrų grėsmių, kurias jaučiame mes, jie nejaučia taip tiesmukai. Tai nėra grėsmė jų namams. Bet, aišku, kad pasaulis yra už durų ir grėsmės pasaulyje jaučiamos. Manau, kad to jautrumo grėsmėms ir jautrumo ukrainiečių skausmui čia yra labai daug. Kad šiandien labai jausčiau norą grįžti prie „business as usual“ (liet. verslo kaip įprasta), kaip čia vadinama, to nėra“, – teigia ambasadorė.
