Šiuo metu Japonijos „Matsuyos“ greito maisto restoranų tinkle lankytojai gali paragauti Lietuvos įkvėpto maltinuko su grybų padažu. Lietuviškas skonis skleidžiasi visoje šalyje, daugiau nei 1000-yje vietų. „Galime sakyti, kad Lietuvos vardas kartu su maltinuku atėjo į beveik kiekvieno japono šeimą“, – tikina akciją sumanęs Lietuvos ambasadorius Japonijoje Aurelijus Zykas.
Maisto kultūros svarba Japonijoje
Tokia idėja diplomatui kilo siekiant pristatyti Lietuvą plačiajai auditorijai Japonijoje ir taip padidinti jos žinomumą.
„Pripažinkime: nors tarp profesionalų vykdomi įvairūs prasmingi švietimo, ekonomikos, kultūros, politiniai ir gynybos projektai, Lietuva masinėje Japonijos sąmonėje nėra įsitvirtinusi. Dažnas net nėra girdėjęs jos pavadinimo“, – komentuoja A. Zykas.
Anot jo, japonai, pažindami kitų šalių kultūras, ypatingą dėmesį skiria maisto kultūrai. Deja, Japonijoje nėra jokio nuolat veikiančio restorano, siūlančio lietuvišką maistą. Ambasadorius pažymi, kad prieš keliolika metų Japonijoje veikė šakočių kepyklėlė, lietuviško maisto galima paskanauti ir ambasados renginių metu, bet tai – vienintelės progos.
„Maistas šioje šalyje vaidina ypač svarbų vaidmenį – žmonės keliauja ne pažiūrėti, o pavalgyti, pusė pokalbių temų prasideda nuo maisto, gal trečdalis televizijos laidų susijusios su maistu“, – aiškina jis.
Rinkosi iš kelių patiekalų variantų
Būtent todėl, pabrėžia A. Zykas, kur kas efektyviau šalies įvaizdį formuoti per gastronomiją. Greito maisto restoranų tinklas „Matsuya“, kuris šiuo metu siūlo lietuvišką patiekalą, turi apie 1200 restoranų tinklą visoje šalyje.
„Japonijoje yra ne vienas greito maisto restoranų tinklas, kuris specializuojasi pietų kompleksuose, kuomet patiekiami ryžiai su miso sriuba ir karštu patiekalu. (...) Paskutiniu metu siekdama išsiskirti iš kitų, „Matsuya“ ėmė prie šio standarto pridėti skirtingų šalių kolorito“, – pasakoja ambasadorius.
Anot jo, paskutinis toks bandymas buvo lenkiškas patiekalas, kurį minėtas tinklas sukūrė kartu su Lenkijos ambasada. A. Zykas sako tuomet pamatęs progą atkreipti dėmesį ir į Lietuvą.
„Kuomet lenkiško patiekalo akcija socialiniuose tinkluose įsisiūbavo, žengiau žingsnį savojoje tviterio diplomatijoje: iš asmeninės paskyros viešai pakomentavau „Matsuya“ tweet‘ą, paklausdamas, ar galime tikėtis ir lietuviško patiekalo.
Komentaras susilaukė audringos reakcijos, pateko į įvairius portalus. Žmones sujaudino ambasadoriaus noras bendradarbiauti su kasdienio maisto tinklu. Pradėjo komentuoti ir kitos ambasados“, – pasakoja diplomatas.
Reakcijos ilgai laukti neteko ir realybėje. Jau po valandos greitojo maisto tinklo atstovai paskambino į Lietuvos ambasadą, o po kelių dienų įvyko ir susitikimas. Iš pradžių, sako A. Zykas, buvo aptariami kainų, skonių ribojimai, o netrukus vyko ir produktų testavimas.
„Nors labai norėjosi pasiūlyti tikrą nacionalinį patiekalą, turėjome taikytis prie „Matsuya“ standartų: tai turėjo būti mėsiškas valgis, lengvai paruošiamas, sotus, valgomas kasdien Lietuvoje“, – aiškina ambasadorius.
Jis pažymi, kad Lietuvos ambasada dėl ribotų finansų nesamdė virėjo, o keliomis patiekalų variacijomis pasirūpino ambasadoriaus žmona Kristina. Ji pagamino vištienos karbonadą su grybais ir morkomis, maltinukus su grybų padažu ir koldūnus. Nors pats A. Zykas sako labiausiai palaikęs karbonado variantą, dėl kainų ir kitų apribojimų galiausiai buvo pasirinktas maltinis.
„Japonų pusė atsivežė keletą virėjų, profesionalių ragautojų, kurių tikslas buvo paragavus atkurti autentišką skonį. Tą jie darė labai atsakingai. Po mėnesio važiavome į jų būstinę ragauti atkurtų patiekalų. Jie nustebino: patiekalai tikrai atrodė gražiai ir buvo skanūs, tikrai priminė žmonos namuose gaminamus kotletus.
Iš pradžių mūsų skoniui pasirodė pernelyg daug druskos, tačiau prisiminėme, kad maltinukai turi būti derinami prie nesūdytų ryžių ir miso sriubos. Todėl japonai padarė kelias svarbias skonio ir tekstūros adaptacijas, kad jos tiktų ir japoniškam gomuriui. Taip gimė naujas lietuviškai japoniškas patiekalas“, – pasakoja ambasadorius.
Kasdien parduodama šimtai porcijų, vietiniai giria
Jo teigimu, akcija nuo pradžių klostosi labai sėkmingai, japonai noriai priėmė lietuvišką skonį.
„Nors maltinukas yra gana įprastas patiekalas šiuolaikinėje japonų virtuvėje, jo patiekimas su grybų padažu sukėlė didžiulę nustebimo ir susižavėjimo bangą, leido paskleisti ir žinutę apie grybavimo, grybų kultūrą Lietuvoje“, – pastebi A. Zykas.
Bandomojo pardavimo metu lietuvišką skonį siūlė 44 greitojo maisto restorano taškai, tačiau po sėkmingos pradžios greito maisto restoranų tinklas lietuvišką maltinuko versiją įtraukė į visų savo restoranų meniu. Siekdamas padidinti patiekalo matomumą, ambasadorius vieną dieną kelioms valandoms pats užsirišo prijuostę, kvietė praeivius paragauti lietuviškų skonių įkvėpto patiekalo, gamino ir nešė jį klientams, kabino reklaminius plakatus.
„Dabar, praėjus beveik mėnesiui nuo prekybos pradžios, lietuviško maltinuko nuotraukos su Lietuvos vardu vis dar aptinkamos visoje Japonijoje. Kiekviename restorane kasdien parduodami šimtai maltinukų. Galime sakyti, kad Lietuvos vardas kartu su maltinuku atėjo į beveik kiekvieną japonų šeimą.
Prasidėjus akcijai mūsų ambasadą užplūdo laiškai, telefono skambučiai, komentarai socialiniuose tinkluose. Žmonės dėkojo už šią akciją, dalijosi įspūdžiais apie skonį. Daug jų vedėsi draugus. Restorane „Matsuya“ apsilankė ir kitų šalių diplomatai, ambasadoriai, kurie dalijosi įspūdžiais. Todėl ši akcija tapo ir tarptautinio bendradarbiavimo, draugystės platforma“, – komentuoja A. Zykas.
Kai kurie ėjo ragauti ir po kelis kartus
Japonams pritaikytą lietuviško maltinuko versiją išbandė ir LRT bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva. Jis sako niekada nematęs tiek lietuviškų vėliavų Tokijuje ir visoje likusioje šalyje.
„Šio greito maisto restorano taškai įsidėjo jas į naujo patiekalo plakatus vitrinose. Galimybė masinėse Japonijos vietose matyti ir ragauti kažką, įkvėptą Lietuvos, neabejotinai suteikia daug malonios nostalgijos“, – sako pašnekovas.
Dėl šios akcijos lietuvis tikina sulaukęs daug pozityvių reakcijų savo socialiniuose tinkluose, o kai kurie bičiuliai ragauti lietuviškumu persmelkto patiekalo ėjo ir keliskart.
„Pirmiausia visiems neįprasta, kad Lietuvą tokiu formatu galima pamatyti ne specialiai kažkur einant, o tiesiog už savo namų gatvės kampo. Pats patiekalas irgi pagirtas ne kartą: daug sakančių, kad grybų padažas yra nuostabus, jaukus, skanus pasirinkimas japonišką rudenį. Japonai jų dažnai šiuo sezonu ieško visuose patiekaluose, todėl pataikyta gerai.
Man atrodo, tai yra svarbus žingsnis į priekį, nes į plakatus žiūri, patiekalą mėgina masės – nebūtinai tie žmonės, kurie yra kažką apie Lietuvą girdėję ar būtų svarstę išgirsti. O dabar Lietuva pasirodė priešais jų akis ir net suteikė progą pamatyti, kas ji ir kur yra. Pats mačiau vieną žmogų, valgykloje kandantį kąsnį ir telefone žiūrintį į Vilniaus vaizdus, kažką skaitantį apie cepelinus“, – komentuoja LRT bendradarbis Japonijoje.
Anot A. Kleivos, nors kitiems gali pasirodyti neįprasta ar net juokinga, bet kelias iki japonų širdies iš tiesų eina per skrandį. Jis pats tikina niekada neradęs geresnio įvado pasakodamas apie Lietuvą nei šakotis ar šaltibarščiai.
„Iš dviračio patikrinimui sustabdžiusių policininkų gavau klausimų ne apie Gedimino pilį, o apie obuolių rūšis, sezonus. Į Lietuvą atvažiavęs vienas bičiulis geriausiai atsimena duonos rūšis.
Maistas leidžia ne tik matyti, bet ir skoniais pajausti šalį, jos įvairovę. Tai nebūtinai yra pažinties pabaigos taškas. Priešingai. Dažnai tai – svarbi pažinties pradžia, nuvedanti toliau“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
