Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje pristatoma paroda „Sąsaja: Lietuvių menininkai Čikagoje nuo 1900-ųjų iki dabar“ (angl. „BeLonging: Lithuanian Artists in Chicago 1900 to Now“), kurioje eksponuojamas skirtingų emigracijos bangų kūrėjų menas. 4-erius metus ruošta ekspozicija apima 29 menininkus, o skirtingose parodos erdvėse iš viso galima išvysti 78 jų kūrinius.
Daugiausia – dipukų kūrybos
Parodoje lankytojų laukia ne tik tapybos, skulptūros, keramikos, tekstilės darbai, bet ir fotografijos, mozaikos, vitražai, knygos, litografijos, įvairūs dokumentai bei parodų katalogai. Be kita ko, lankytojams rodomos ir skaidrės, jose – bažnytinis menas ir vaizdo interviu.
Parodos kuratorė Viktorija Kašubaitė-Matranga per ketverius pasiruošimo metus lankėsi įvairiuose dailės archyvuose, muziejuose Čikagoje ir kituose miestuose, svečiavosi lietuvių kolekcionierių namuose, ieškodama lietuvių menininkų kūrinių, taip pat skaitė knygas ir įvairius periodinius leidinius, kurie galėjo praversti ruošiant parodą, rengiant menininkų biografijas ir kūrybos faktus.
„Parodoje dominuoja dipukai, daugelis jų atvyko į JAV jau kaip pasižymėję menininkai. Taip pat eksponuojame penkis menininkus iš pirmosios bangos, t. y. emigravusius dar caro laikais, taip pat tokių imigrantų vaikų kūrybą, keturi menininkai yra iš bangos po Nepriklausomybės atkūrimo“, – komentuoja pašnekovė.
Lietuvių menininkų kūrybą atskleidžianti ekspozicija yra projekto „Art Design Chicago“ dalis. Jis skirtas skirtingų tautų meno ir kultūros mylėtojams. Norint tapti šio projekto dalimi, reikėjo atitikti didelius reikalavimus. Ekspozicijos turėjo pasakoti apie Čikagos dailę ir dizainą iš įvairių perspektyvų.
Paroda suskirstyta į 6 dalis
Pasak V. Kašubaitės-Matrangos, parodoje pristatomos trys emigracijos bangos ir ieškoma jų skirtumų, mat kiekviena banga paliko Lietuvą dėl skirtingų priežasčių: ekonominių sunkumų, socialinių problemų, politinių įtampų. Kartu, sako ji, ieškota ir universalumų – kaip emigrantas ilgisi tėvynės, bando prisitaikyti svetimame krašte, turi išlaikyti šeimą, siekti profesinių tikslų ir atrasti pusiausvyrą tarp skirtingų kraštų bei kultūrų.
„Iš pradžių galvojau apimti tik 1950–2000 m., bet tada supratau, kad reikia pirmabangius išstudijuoti, nes tas laikotarpis labai gyvas ir intriguojantis. Kartu „Terra Foundation for American Art“ (fondas, kuruojantis projektą „Art Design Chicago“) rekomendavo istorijas tiesti iki dabarties, parodyti evoliuciją ir dabartinę padėtį dėl imigrantų“, – aiškina parodos kuratorė.
Ji pažymi, kad turimos ekspozicinės erdvės Balzeko muziejuje lėmė ir parodos dydį bei apimtį. Iš viso šią parodą sudaro šešios dalys, įrėminančios šešis teminius pasakojimus.
V. Kašubaitė-Matranga pristato, kad paroda prasideda nuo ankstyviausio turimo eksponato – Miko Šileikio 1932 m. tapybos darbo „Artojas“. Toliau – dalis, pavadinta „Kintanti Čikaga“ (angl. Chancing Chicago). Čia tapybos ir fotografijos darbai atskleidžia pokyčius Čikagoje bei kaip miestas keitė jame gyvenančius ir kuriančius menininkus.
„Dauguma kūrinių apima 1940–1970 m., kai miestas sparčiai dygo aukštyn – pasaulinio garso dangoraižiai kilo, dailininkų karjeros taip pat kilo. Vitrinoje rodome kelis spaudinius iš 1936–1956 m. laikotarpio, kurie parodo, kaip lietuviai eksponavo savo darbus angliakalbėse Čikagos vietovėse ir garsino Lietuvos kūrybiškumą“, – komentuoja pašnekovė.
Dar viena erdvė – „Sakralus menas“ (angl. Sacred art), kurioje dėmesys skiriamas bažnytiniam menui. „Šioje dalyje mažiausiai eksponatų, bet radome galimybę paaiškinti, kaip Adolfas Valeška sustatė savo meistriškus vitražus“, – sako parodos kuratorė.
Toliau lankytojus pasitinka „Menas kaip aktyvizmas“ (angl. Art as Activism). Šioje erdvėje lankytojai supažindinami su dipukais, pradedant nuo Vokietijos žemėlapio su sužymėtomis dipukų stovyklomis. Svarbiausias kūrinys – Anykščiuose užaugusio ir į Čikagą 1938 m. atvykusio Rudolfo Baraniko tapytas „Vietnamietis vaikas #1“.
„R. Baranikas išgarsėjo Niujorke savo protestais prieš Vietnamo karą, bet karjerą pradėjo Čikagoje, kai dirbo laikraštyje „Vilnis“ redaktoriumi, nes puikiai kalbėjo ir rašė lietuviškai. Šis paveikslas ir jo dėdė atvėrė langą pasakoti apie litvakus Lietuvoje ir Čikagoje. Šioje dalyje rodome ir Petro Aleksos skulptūrų, Ados Sutkuvienės tekstilės darbus ir Magdalenos Stankūnienės medžio raižinių triptiką. Visi darbai susijungia taikos siekyje ir vaizduoja karų kančias“, – pristato parodos kuratorė.
Ketvirtojoje dalyje „Mitinis feminizmas“ (angl. Mythic Feminism) pateikiami lietuvių moterų dailininkių sąjungos narių darbai, pagonizmo mistikos ir mitai, o po jos lankytojus pasitinka erdvė „Sukurta Čikagoje“ (angl. Designed in Chicago).
„Vietiniai lietuviai nustemba, kad lietuviai sukūrė ar prisidėjo prie Čikagos žinomų logotipų ir reklamos, pavyzdžiui, žymios mėsos gamyklos dešrelių skelbimų. Nežinojo, kad tapytojas Jonas Kelečius ranka nutapė daug iškabų, plakatų, dar prieš atsirandant spaustuvėms.
O Petro Aleksos ir Dalios Ancevičienes išradimai populiariems, kasdieniams žaislams ir patogumams, kurie užsitarnavo JAV patentus, nustebina visus. Istorikai ir lankytojai iš Lietuvos labiausiai domisi šia galerija. Jie prašo daugiau informacijos apie industrinio dizaino ir grafikos dizaino profesijas bei lietuvių pasiekimus“, – tikina V. Kašubaitė-Matranga.
Parodą užbaigia „Priklausymas“ (angl. Belonging), šioje dalyje eksponuojami kūriniai iš visų trijų emigracijos bangų menininkų.
„Parinkome kūrinius, kuriuose atsispindi savalaikiai samprotavimai apie žmogaus padėtį iš emigranto požiūrio. Kartu turėjau pasakoti ir apie Čikagos meno erdvę bei kaip lietuviai joje tilpo ir rado savo vietą. Sujungiau Viktorą Petravičių ir Rimą Čiurlionį. Abu sakė, kad jiems nesvarbu, kur gyvena, nes aplinka jų neveikia – jų kūrybingumas yra savyje“, – pasakoja parodos kuratorė.
Domisi ne tik lietuviai
Anot jos, Balzeko muziejaus tikslas nuo pat veikimo pradžios buvo pasakoti kitataučiams apie lietuvius ir Lietuvą, o pirmabangių įkurtą muziejų aktyviai lanko angliakalbiai lietuvių kilmės žmonės, kurie atvyksta ieškoti savo šaknų.
„Pagrindinė publika yra ne lietuviai, o kitų tautų imigrantai ir jų palikuonys, jauni dailininkai, kolekcionieriai. Kartu ir „Art Design Chicago“ skelbimai pritraukia visokių žmonių iš viso miesto. Bet lietuviai dabar dažniau lankosi po spaudos atsiliepimų ir lankytojų pasakojimų. (…) Šios parodos pasakojimai ir struktūra jiems atrodo naujoviška, jie būna nustebinti, kad tiek nežinojo, ir džiaugiasi įvairove.
Žinoma, iš lietuvių išgirstame klausimų ir kritikos, kad vieno ar kito dailininko neįtraukėme, bet neįmanoma daugiau dailininkų priimti, nes pasakojimas būtų per daug suskaldytas. O ir patalpų dydis bei sąlygos neleido mums išdėstyti daugiau kūrinių“, – aiškina V. Kašubaitė-Matranga.
Paroda Čikagoje, Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, veiks iki gegužės 17 d. 2025-aisiais metais pasirodys ir kartu su Lietuvos nacionaliniu dailės muziejumi šiuo metu rengiamas parodos katalogas.
