Po penkerių metų surengtas antrasis bandymas pakeisti Konstituciją išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes irgi buvo nesėkmingas.
Naujausiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1 mln. 396 tūkst. 828 arba 59 proc. rinkėjų.
Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 11 tūkst. 14 arba 73,9 proc. balsavusiųjų, tačiau to nepakako.
Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai. Todėl privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.
2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.
Asanavičiūtė: trečią kartą jo nebeorganizuočiau
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad, atsižvelgus į pastarojo balsavimo rezultatus, trečią kartą referendumo nebeorganizuotų. Pasak jos, bent jau artimiausiu metu to daryti, veikiausiai, niekas nesiims.
„Labai gaila, apmaudu ir širdis skauda, bet tenka pripažinti faktą, kurio naktį nenorėjau pripažinti“, – Eltai sakė D. Asanavičiūtė.
„Jeigu manęs klaustumėte, aš trečią kartą nesiryžčiau to daryti. Tam, kad referendumas įvyktų, turi sukristi labai palankios sąlygos. Reikia milžiniško aktyvumo, o ne 60 proc. Reikia 70 proc. ir didesnio piliečių aktyvumo. Dabar to tikėtis sudėtinga. Du kartai parodė, kad tendencija yra tokia. Tad artimiausiu metu, manau, niekas nesiryš skelbti dar kartą referendumą“, – teigė ji.
05:30 val. duomenimis, suskaičiavus balsus 1890 apylinkėse iš 1895, už balsavo 72,36 proc., prieš 25,58 proc. nuo dalyvavusių skaičiaus.
D. Lapėnaitė sako mananti, kad balsų „už“ neužteks
Diasporos portalo pilietybė.lt redaktorė Daiva Lapėnaitė sako, kad referendumas antrą kartą įvyko, bet jau dabar tikina iš rezultatų matanti, jog Konstitucijos pakeitimas ir antrą kartą nebus priimtas. Ji nemano, kad referendumas nesėkmės atveju būtų organizuojamas dar kartą.
„Žinote, daryti tą patį tikintis kitokio rezultato, yra beprotybė. Mano galva, šis referendumas buvo paskutinį kartą ir reikia ieškoti kitų išeičių, jei yra poreikis jų ieškoti“, – LRT TELEVIZIJAI kalbėjo D. Lapėnaitė.
LRT žurnalistas iš Briuselio: čia visą dieną driekėsi rinkėjų eilės
LRT žurnalistas Briuselyje Mindaugas Laukagalis pasakoja, kad prie Lietuvos atstovybės Belgijoje visą dieną driekėsi rinkėjų eilės, tad aktyvumas, jo teigimu, buvo tikrai nemažas.
„Paskutiniais duomenimis, atėjo 60 proc. rinkėjų, planuojama, kad šis skaičius padidės iki galbūt 70 proc., nes dalis balsavo paštu. Prieš užsidarant apylinkėms, kalbėjomės su lietuviais, kurie laukė eilėje, tai jų atsakymas, kalbant apie referendumą, visų buvo teigiamas. Visi sakė, kad tai labai svarbu, kad užsienyje gyvenantys lietuviai turi turėti galimybę išsaugoti pilietybę. Tik vienas sakė, kad balsuos „ne“, – LRT RADIJUI komentavo LRT žurnalistas.
Visgi, anot žurnalisto, kalbinti tautiečiai pažymėjo, kad referendumo kampanija buvo vangi, o pilietybės išsaugojimo klausimas paskendo kituose politiniuose debatuose dėl prezidento rinkimų.
Pilietybės referendumo iniciatorė dar tikisi stebuklo, politologai – skeptiški
Referendumo dėl dvigubos pilietybės išplėtimo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė sako besitikinti stebuklo, kad pavyks pakeisti Konstituciją, BNS kalbinti politologai tuo abejoja.
D. Asanavičiūtės teigimu, didesnis negu paprastai rinkėjų aktyvumas suteikia vilčių, kad „įmanoma dar turėti teigiamą rezultatą“.
„Tiesa, turėtų balsuoti apie 85 proc. „už“. (...) Laukiame viltingai, pats aktyvumas neblogas ir galime dar tikėtis stebuklo, kurio aš ir tikiuosi“, – sekmadienio vakarą BNS sakė parlamentarė.
„Ko gero, šiąnakt ar ryt iš ryto matysis, kokia tendencija“, – pridūrė ji.
Anot D. Asanavičiūtės, dėmesio referendumui galėjo būti daugiau. Seimo narė pažymi, kad tik likus dienai iki rinkimų – šeštadienio LRT TELEVIZIJOS – debatuose kandidatai pagaliau išsakė savo poziciją dėl pilietybės išsaugojimo.
„Tikrai labai gaila ir apmaudu, kad didžioji dauguma jų tiesiog praignoravo šitą klausimą ir buvo užsiėmę savo reikalais. (...) Nepamirškime, kad turime eilę rinkimų šiemet, ne tik Prezidento, bet ir Europos parlamento, Seimo rinkimus. (...) Buvo du, kurie pasisakė prieš – I. Vėgėlė ir E. Vaitkus. Nepaisant to, visi kiti pasisakė „už“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
„Reikėtų, kad vos ne 90 proc. būtų „už“, tad tikėtina, kad referendumas pats įvyks, faktas, kad peržengė ribą. Bet nuostatai priimti, panašu, kad neužteks balsų“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
Klaipėdos universiteto Viešojo administravimo ir politikos mokslų katedros lektorė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat teigė dvejojanti, kad pakankamas referendume dalyvavusiųjų skaičius balsuos „už“.
„Iš to aktyvumo, kokį dabar turime, vos ne visi atėję, iš akies, virš 80 proc. atėjusiųjų turėjo pasisakyti „už“, kad būtų priimtas sprendimas keisti Konstituciją“, – kalbėjo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji kritikavo komunikaciją apie referendumą. Anot politologės, taip pat „buvo pakankamai pernelyg didelė dalis žmonių, kurie sakė nelabai suprantantys procedūriškai, kaip žymėti savo nuomonę“.
„Čia yra didžiausias feilas (susimovimas – BNS) ir būtent dėl šitos priežasties nematyčiau priežasties trečią kartą lipti į tą pačią balą taip pat prastai pasiruošus arba, kitaip sakant, nepasiruošus“, – tvirtino politologė.
Kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas“, – taip šiuo metu skamba 12-asis Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis.
Būtent dėl jo pakeitimo balsavimo teisę turintys Lietuvos piliečiai išreiškė valią gegužės 12 d. vykusiame referendume.
Siūloma nauja Konstitucijos nuostata skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Būtent naujoje formuluotėje kelis kartus minimas konstitucinis įstatymas kėlė daugiausia klausimų balsuoti ketinantiems bei referendumo oponentams. Jų teigimu, nors referendumui įvykus ir pavykus, 12 straipsnis būtų pakeistas, tai pilietybės išsaugojimo dar negarantuoja.
Konstitucinis įstatymas nėra lygus Konstitucijai ar Konstitucijos pakeitimui. Tai visiškai atskiras dokumentas, parengtas Seimo. Dėl naujojo konstitucinio įstatymo ir jame apibrėžtų pilietybės išsaugojimo sąlygų patvirtinimo Seimas balsuotų tik po referendumo.
Konstituciniai įstatymai yra priimami, jei už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Lietuvos Respublikos Seimo narių. Referendumo priešininkai abejoja, ar tokią vienybę pasiekti bus paprasta.
Tačiau, referendumo dėl pilietybės išsaugojimo iniciatorių teigimu, įstatymas bus priimtas, nes visos politinės partijos yra susitarusios ir neturi jokių pastabų naujam įstatymui. Šio įstatymo priimti dar prieš referendumą neįmanoma, nes jis tiesiog prieštarauja dabartinei Konstitucijai. Tačiau tam, kad žmonės žinotų, už ką balsuojama, Seimas įstatymą jau yra įregistravęs, su juo susipažinti gali visi norintys.
Šiame įstatyme yra patikslintos ir šalys, kurių pilietybę priėmę tautiečiai galėtų išsaugoti Lietuvos pilietybę – tai Lietuvai draugiškų, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir NATO valstybių pilietybės.
Visgi, nebūtų galima turėti Lietuvos ir valstybių, kurios kartu yra ir Rusijos bei Baltarusijos sąjunginės valstybės, Eurazijos ekonominės sąjungos, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos, Nepriklausomų valstybių sandraugos, kitų buvusios SSRS pagrindu sukurtų politinių, karinių, ekonominių ar kitokių valstybių sąjungų ar sandraugų narės pilietybių.
