Šeštadienio vakarą kandidatai į prezidentus LRT TELEVIZIJOS debatuose aptarė migracijos politiką, ką mano apie pilietybės išsaugojimą bei kokias galias, jų nuomone, turi turėti prezidentas. Debatų gale pateiktų greitų klausimų metu paaiškėjo, kurie du kandidatai mano, kad bus išrinkti pirmame ture bei kuris iš jų neplanuoja žiūrėti „Eurovizijos“. Tai buvo paskutinieji debatai LRT TELEVIZIJOS eteryje prieš rinkimus.
Debatuose dalyvavo antros kadencijos siekiantis dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, Laisvės partijos kandidatas Dainius Žalimas, Darbo partijos kandidatas Andrius Mazuronis, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Ši debatų laida prasidėjo kitaip, nei kitos. Laidos pradžioje už kandidatų sėdinčių žiūrovų buvo paklausta, kodėl pasirinko palaikyti būtent šį kandidatą.
„Balsuosiu už E. Vaitkų, nes, mano nuomone, jis vienintelis iš kandidatų adekvačiai vertina padėtį susidariusią. Jis bando grąžinti sąjūdžio laikų tiesos sakymą žmonėms“, – teigė Zigmas Vaišvila.
„Norisi permainų ir tikriausiai bus išviešinti KGB archyvai“, – paklausta, kodėl palaiko I. Vėgėlės kandidatūrą nedaugžodžiavo Jurga Lago.
Monika Ošmianskienė pasirinko palaikyti D. Žalimą, nes, pasak jos, šis kandidatas yra už ambicingą ir šiuolaikišką Lietuvą. „Jis kompetentingas ir, kas šiais laikais labai svarbu, vienijantis kandidatas“, – teigė ji.
„Kiekvieną vakarą dėkoju Dievui, jog turiu šitą uraganinį prezidentą kaip uraganinį vyrą namuose ir, priešingai nei gamtoje, manau šis uraganas gali atnešti nuostabių dalykų Lietuvos žmonėms“, – pasisakė R. Žemaitaičio žmona Živilė Žemaitaitienė.
Už Giedrimą Jeglinską balsuoti agitavęs Lukas Savickas teigė, jog metas išrinkti naujos kartos lyderį, kuriam svarbiausia bus Lietuva ir jos žmonės.
„Jaunas, energingas, turintis ilgametę politinę patirtį, puikiai atstovaujantis Lietuvos žmonių interesus“, – A. Mazuronį gyrė Remigijus Bugailiškis.
Laura Asadauskaitė – Zadnieprovskienė dabartinį šalies prezidentą palaikyti nusprendė, nes jis, anot jos, yra stiprus žmogus, padėsiantis kurti stiprią Lietuvą ir jos stiprią ateitį.
„Gyvename neramiais laikais ir šie laikai reikalauja patikimo lyderio, kuris kritiniu momentu neišduos, nesudrebės ir kuris ne vaidina prezidentą, o juo yra. Ingrida tokia“, – teigė Ingridą Šimonytę palaikantis Algirdas Kaušpėdas.
Migracijos ir prieglobsčio klausimas
Po ilgų debatų Europos Sąjungoje priimtas naujas migracijos ir prieglobsčio taisyklių paketas. Debatų šiuo klausimu daug, o patenkintų nauja tvarka – mažai. Pagal šį susitarimą Lietuva kasmet turės priimti 158 migrantus arba sumokėti šiek tiek daugiau nei 3 milijonus eurų.
Kandidatų buvo paklausta, ką, jų vertinimu, turi pasirinkti Lietuva – migrantus ar baudą?
Dainius Žalimas teigė, jog pasirinktų priimti migrantus. Anot jo, 158 migrantai yra skaičius, kuris būtų pakeliamas Lietuvai, todėl verta solidarizuotis su kitomis ES narėmis ir ugdyti Lietuvos visuomenę tolerancijos dvasia.
„Žiūriu į Lietuvą kaip demokratišką, multikultūrinę iš dalies šalį“, – sakė jis.
„Siūlyčiau mokėti 3 milijonus, nes pas mus ekonominių emigrantų iš tiesų yra begalė, mes turime apie 200 tūkst. emigrantų – ir ekonominių, ir politinių – per pastaruosius metus privežę į Lietuvą. Ir aš esu tikras, kad jie nesugebės integruotis tinkamai, tokį skaičių integruoti į tokią mažą tautą, politinę tautą yra neįmanomą“, – teigė I. Vėgėlė.
G. Jeglinskas siūlė kalbėti apie didesnį klausimą – kaip mes integruosime šiuos atvykėlius Lietuvoje.
„10 proc. Lietuvos gyventojų yra atvykėliai per pastaruosius dvejus metus, todėl turime tą išsispręsti viduje – per institucijų sustiprinimą (...), aiškią politiką, kokių migrantų mes norime“, – pasakojo kandidatas ir pridūrė, jog rinktųsi eiti kartu su ES ir priimti migrantus.
„Kadangi mes nesame laisva ir nepriklausoma valstybė, mes privalome vykdyti ES nurodymus, nes mes taip pasirašėme. Aš už tai, kad mes aiškintumėmės ir derėtumėmės. (...) Iš vienos pusės 150 migrantų, kuriuos turime priimti, yra nedidelis skaičius. Tai gal darykim prielaidą, kad jie norės išvykti iš Lietuvos, taip sutaupysime milijonus“, – atsakinėjo E. Vaitkus.
G. Nausėda kvietė neprimityvinti šio klausimo klausimo ir nepaversti jo paprastu „migrantai ar milijonai“ pasirinkimu.
„Ponas Vėgėlė kadangi nebuvo tame Europos Tarybos posėdyje, tai jis nelabai ir žino, kas ten buvo diskutuojama. O buvo diskutuojama apie išorinės ES sienos apsaugą ir apsaugos sustiprinimą, apie darbą su kilmės šalimis, iš kurių migracija kyla ir apie tai, kad ES pastangos turi būti gerokai aktyvesnės, įskaitant ir instrumentalizuotą migraciją. Būtent mano pasiūlymu instrumentalizuota, nelegali migracija, kurią mes patiriame iš Baltarusijos, ji buvo įdėta į dokumentą. Tai nepaprastai svarbu Lietuvos interesų prasme“, – kalbėjo dabartinis šalies prezidentas.
A. Mazuronis taip pat teigė, kad nėra linkęs taip suprastinti migrantų klausimo. Be to, jo teigimu, reikėtų ES pristatyti, jog šiuo metu Lietuvoje gyvenantys migrantai iš Baltarusijos jau yra Lietuvos prisiimta našta. Taip, anot jo, būtų galima išvengti ir to 150 žmonių ir finansinės baudos.
„Nelegalūs migrantai ir žmonės, kurie atvyko į Lietuvą gavę laikiną leidimą gyventi yra visiškai dvi skirtingos istorijos“, – jam atšovė premjerė.
Jos teigimu, Lietuva negali visą laiką tik imti iš ES, mes turime būti pasirengę ir duoti. Todėl ji nemato problemos priimti 150 žmonių.
„158 migrantai Lietuvoje yra absoliučiai nulis, žinant tai, kad kiekvieną savaitgalį Lietuvos policija, darydama reidus, 6-7 migrantus pagauna ir išsiunčia iš Lietuvos. (...) Kai tik jie čia atvyks, po kelių dienų išvyks į Vokietiją ar Švediją“, – sakė R. Žemaitaitis.
Susiginčijo dėl pilietybės išsaugojimo
Kandidatų šiuose debatuose taip pat pasiteirauta, kaip balsavo arba planuoja balsuoti sekmadienį vyksiančiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo.
Šis klausimas sukėlė aršių diskusijų.
„Balsuosiu, be abejo, kad mūsų žmonės išsaugotų tiltus su savo tėvyne, kad išsaugotų pilietybę“, – teigė G. Nausėda.
Tačiau, jo teigimu, pasiekti sėkmę referendume bus sudėtinga, todėl šalies prezidentas ragino visus ateiti ir balsuoti pritariant Konstitucijos pakeitimui.
Konstitucijos pakeitimui pritarė ir R. Žemaitaitis.
Tuo metu E. Vaitkus teigė, jog šis referendumas – politikų reklaminė akcija.
„Iš manęs niekas negali atimti Lietuvos pilietybės, niekas, nėra tokios jėgos. Tik aš pats galiu atsisakyti. Todėl formuluotėje minimas išsaugojimas yra klaidingas ir melagingas. Kodėl mes darome melagingą reklamą? Kodėl norime diskriminuoti Lietuvos piliečius pagal jų gyvenamą vietą?“, – klausė kandidatas.
„Valstybę sudaro piliečiai, teritorija ir valdžia. Vadinasi, konstituciškai mes privalome reguliuoti, kas yra Lietuvos pilietis, kitaip Konstitucijos nereikia. (...) O šioje formuluotėje viskas yra perduodama reguliuoti Seimui. (...) O aš šiuo seimu nepasitikiu“, – teigė taip pat prieš Konstitucijos pakeitimą balsuosiantis I. Vėgėlė.
A. Mazuronis, padėkojęs prieš tai kalbėjusiam I. Vėgėlei už paskaitą, teigė, jog tikrai balsuos už.
„Lietuva yra valstybė, kuri neturi dujų, neturi naudingų iškasenų, neturi naftos. Vienintėlis ir pagrindinis Lietuvos turtas yra jos žmonės, jos piliečiai. Kurie vienu ar kitu metu dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų pačių, buvo priversti išvažiuoti. (...) Gerėjant ekonominei situacijai šie žmonės tikrai nori sugrįžti, (...) todėl mes privalome, kaip politikai, nežiūrėdami formuluočių, nesiknaisiodami tiesiog suteikti žmonėms galimybę tai padaryti“, – sakė jis.
I. Šimonytė, taip pat balsavusi „už“, sakė tai dariusi dėl ryšio su išvykusiais žmonėmis išsaugojimo ir dėl to, kad Lietuva yra viena iš penkių valstybių ES, vis dar turinti labai griežtas taisykles dėl dvigubos pilietybės.
„Lietuvai nebus per daug piliečių, todėl ryt vienareikšmiškai taip pat balsuosiu „už“. Pasakysiu vieną dalyką – yra pasaulinė tendencija liberalizuoti daugybinę pilietybę ir Lietuva dabar yra mažumoj valstybių, kuri taip riboja tai“, – tikino D. Žalimas.
Jam pritarė ir G. Jeglinskas. Taip pat „už“ balsuosiantis kandidatas priminė, jog ir pats su šeima yra grįžęs iš užsienio lietuvis.
„Yra daugybė norinčių sugrįžti, o mes tūkstančiams atiminėjam pilietybę. Tai yra visiškas absurdas“, – teigė jis.
„Politikų manipuliaciją šiuo klausimu aiškiai parodo, kai žmogus, vieną kartą pasirašęs, gauna du skirtingus biuletenius. To niekada iki šiol istorijoje nebuvo. (...) O ESBO stebėtojų Lietuvoje gi nėra. Kodėl?“, – komentuodamas kitų kandidatų pasisakymus klausė E. Vaitkus.
Po šio komentaro R. Žemaitaitis nusprendė garsiai paskaityti Lietuvos Konstitucijos 12-ąjį straipsnį.
„Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
Tai aiškiai yra pasakyta, kad konstitucinis įstatymas gali būti“, – E. Vaitkui replikavo jis.
„Gerbiami Lietuvos žmonės, tiesiog ateikite ir balsuokite. Atėjo laikas galiausiai šį klausimą išspręsti, tikrai nesinorėtų trečiojo referendumo“, – ragino D. Žalimas.
„Kiek ponas Žalimas prašytų, žmonių paremti šią iniciatyvą ateis tiek, kad ko gero mes galėsime pasišypsoti. Visi akivaizdžiai supranta, kad referendumo įstatymas yra ydingas. Toks įstatymas neleidžia turėti efektyvaus referendumo Lietuvoje. Apskritai, tiesioginės demokratijos institutų neturim“, – replikavo I. Vėgėlė ir pridūrė, jog šis referendumas skirtas tik apgauti užsienio lietuvius ir surinkti jų balsus prezidento rinkimuose.
„Aš tai nesuprantu, kodėl ta diskusija turi veltis, (...) kad čia tikrai nepavyks. Darykim, kad pavyktų. Tai yra mūsų atsakomybė“, – atšovė I. Šimonytė.
Du kandidatai mano, kad bus išrinkti pirmame ture
Debatų gale kandidatams buvo pristatyta dar viena naujovė – „blic“ turas. Į klausimus jie turėjo atsakyti trumpai, be ilgų komentarų.
Pirmas nuskambėjęs klausimas buvo – ar pritariate pozityviajai diskriminacijai, t. y. moterų kvotoms politinėse partijose ir valstybės tarnyboje.
Pritarė D. Žalimas ir I. Šimonytė.
R. Žemaitaitis, G. Jeglinskas, A. Mazuronis, I. Vėgėlė, G. Nausėda, E. Vaitkus nepritarė.
Paklausus, ar yra manančių, jog neprireiks antrojo rinkimų turo pritariamai rankas iškėlė dabartinis prezidentas ir I. Vėgėlė. Abu manė, jog pirmame ture laimės būtent jie.
Visi kiti manė, kad antrojo turo prireiks.
Paskutinis klausimas, nuskambėjęs debatų studijoje buvo apie tai, ar kuris nors iš kandidatų į prezidentus planuoja nežiūrėti „Eurovizijos“. Ranką pakėlė tik E. Vaitkus.
Bus papildyta.
