Likus savaitei iki referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, vieną po kito užsienyje balsuoti paštu užsiregistravusius lietuvius pasiekia vokai su balsavimo biuleteniais. Vis dėlto išvydęs referendumo formuluotę, ne vienas suglumo ir ėmė kelti klausimą: nejau nebuvo galima rinkėjams pateikti paprastesnės formuluotės?
Dabartinė Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Naujoji referendumo biuletenyje siūloma Konstitucijos 12 straipsnio formuluotė, dėl kurios turi balsuoti rinkėjai, tokia: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.“
Jei balsavimo teisę turintis pilietis yra už tai, kad būtų galima išsaugoti Lietuvos pilietybę, įgijus kitos, Lietuvai draugiškos, valstybės pilietybę, jis balsavimo biuletenyje turėtų žymėti „taip“. Jei yra prieš galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, turėtų žymėti „ne“.
Formuluotė pasirodė neaiški
Svetur gyvenantys lietuviai, išvydę šią formuluotę referendumo balsavimo biuletenyje, socialiniuose tinkluose, įvairiose užsienio lietuvių grupėse ėmė piktintis, reikšti nusivylimą ir kelti klausimus dėl formuluotės sudėtingumo. Tautiečiai nuogąstauja, jog prie balsadėžių susirinkę piliečiai nesupras, ko jų klausiama.
13 metų Vokietijoje gyvenanti Birutė Ivaškevičienė LRT.lt pasakoja be galo laukianti šio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, tačiau pripažįsta – gavusi laišką su balsavimo biuleteniu, išvydo visai kitokią formuluotę, negu tikėjosi.
„Galite tik įsivaizduoti, koks mane ištiko šokas, atplėšus voką su balsavimo biuleteniais. Formuluotė tokia, kad neįmanoma suprasti, už ką balsuoti, todėl teko į pagalbą pasitelkti žiniatinklį.
Suprantama, formuluotė pateikta taip, kaip turi būti įrašyta Konstitucijoje. Tiesiog būtų reikalingas papildomas paaiškinimas“, – mintimis dalijasi lietuvė.
Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenanti Sandra Larcenkienė tikina, kad nepaisant to, jog yra aktyvi ir domisi referendumu, išvydusi formuluotę taip pat suglumo.
„Teko ieškoti tarp feisbuko draugų tų, kurie yra prisidėję prie referendumo, dirba šiuo klausimu, kad atsakytų, ką turėčiau žymėti, jei esu už pilietybės išsaugojimą“, – sako pašnekovė.
Ji priduria, kad dėl referendumo formuluotės klausimų iš draugų ir pažįstamų sulaukė ir pati.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Viešųjų ryšių komisijos pirmininkė Aurelija Orlova patvirtino, kad klausimų ir diskusijų dėl formuluotės kilo daug. Vis dėlto, jos manymu, kad ir kokia būtų formuluotė, klausimų vis tiek kiltų.
„Manau, blogiausia, kokia tik galėjo būti žiniasklaidos ir politikų visuomenės informavimo klaida, buvo „dvigubos pilietybės“ sąvokos vartojimas. PLB nuolatos kalba, kad referendumas yra tavo gimimu įgimtos pilietybės išsaugojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje negali būti aprašomos jokios kitos pilietybės, Lietuva nesuteikia kitų pilietybių.
Dėl šių priežasčių dabar turime nesusipratimų ir kaltinama „nesuprantama“ formuluotė. Jeigu nuo pat pradžių būtų teisingai vartojamos sąvokos, tiek daug klausimų nebūtų, gavus referendumo balsavimo biuletenį. Deja, tą žmonės pradeda suprasti tik priartėjus referendumui“, – komentuoja PLB atstovė.
„Tie, kurie anksčiau nesidomėjo, vis dar klausia, kur čia kalbama apie „dvigubą pilietybę“, o jau pasidomėję tiesiog pasiteirauja, „kas keičiasi, palyginus su senąja formuluote“ arba „ką žymėti, jeigu aš palaikau pilietybės išsaugojimą“, – priduria ji.
Taip pat A. Orlova pastebi, kad daugiau klausimų dėl formuluotės kyla ne užsienyje, o Lietuvoje gyvenantiems lietuviams.
Paaiškino, kodėl formuluotė būtent tokia
Kodėl referendumo formuluotė negalėjo būti paprastesnė, paaiškino Referendumo darbo grupės vadovė, Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Ji pabrėžia, kad Konstitucija yra teisinis dokumentas, o I skirsnis gali būti keičiamas tik referendumu, todėl, norint pakeisti 12 Konstitucijos straipsnį, piliečiams reikia pristatyti jau suderintą naują formuluotę, tokią, kuri pritarimo atveju būtų įrašyta į Konstituciją.
„Mes galime pateikti savo piliečiams klausimą: „Ar pritariate pilietybės išsaugojimui?“ ir padaryti referendumą, bet tuomet, jei būtų atsakymas „Pritariame“, turėtume rengti antrą referendumą ir keisti Konstituciją. Vien paklausti, ar pritariate, nepakanka, žmonės turi balsuoti už Konstitucijos 12 straipsnio galutinę formuluotę“, – sako Seimo narė.
D. Asanavičiūtė akcentuoja, kad formuluotė labai panaši į dabartinę, išbrauktas tik antras sakinys, kuriame nurodoma, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
Pasiruošimo pilietybės referendumui grupė, kuriai ir vadovauja D. Asanavičiūtė, Seime buvo sudaryta prieš dvejus metus. Būtent ji ir yra atsakinga už biuletenyje pateiktą formuluotę.
„Šioje darbo grupėje mes metus su Konstitucijos ekspertais, teisininkais, diasporos organizacijomis, Seimo nariais ginčijomės ir diskutavome apie pačią formuluotę. Mūsų pagrindiniai naratyvai buvo tokie: turėjome palikti pirmąjį sakinį, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimimu.
Antras svarbus momentas buvo, kad ši formuluotė turėjo būti lakoniška ir paprasta, tai ji yra paprasta – tik kelių sakinių. Ir trečias pagrindinis motyvas ir reikalavimas, kad ji būtų panaši į dabartinę, kad žmonės matytų beveik analogišką formuluotę ir ji per daug nekistų“, – dėsto D. Asanavičiūtė.
Kas yra formuluotėje minimas konstitucinis įstatymas?
Vis dėlto nemažai klausimų kelia ir referendumo formuluotėje minimas konstitucinis įstatymas, dėl kurio patvirtinimo Seimas balsuotų tik po referendumo. Kai kurie skeptikai teigia, kad toks įstatymas yra tarsi „katė maiše“, be to, konstitucinis įstatymas priimamas tik tuo atveju, jei už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tad keliamas klausimas, ar iš tiesų Seimas bus toks vieningas.
Kaip aiškina D. Asanavičiūtė, dabartinėje 12 Konstitucijos straipsnio formuluotėje nurodoma, kad atskirus atvejus, kai Lietuvos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, numato įprastas, o ne konstitucinis įstatymas.
„Kodėl mes siūlome įvesti konstitucinį įstatymą? Nes jis yra daug sunkiau keičiamas negu paprastas įstatymas. Tam reikia, kad „už“ balsuotų 85 Seimo nariai – turėtų būti didelis sutarimas ir pozicijoje, ir opozicijoje esančių parlamentinių partijų atstovų.
Pats konstitucinis įstatymas jau paruoštas ir registruotas. „Google“ paieškoje jį galima lengvai rasti. Esame jį įregistravę tam, kad jį galėtų matyti žiniasklaida, piliečiai“, – sako Referendumo darbo grupės vadovė.
Seimo narės teigimu, dėl šio įstatymo visos partijos jau yra sutarusios. Jame, pasak D. Asanavičiūtės, keičiami trys pagrindiniai aspektai. Pirmiausia, įtvirtinama galimybė išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, bet svarbūs ir kiti du kriterijai.
„Išsaugoti pilietybę galės tik tie, kurie įgijo ES, EEE, NATO ir EBPO valstybės pilietybes. Lietuvos pilietybė neišsaugoma, įgijus Rusijos, Baltarusijos ar su buvusiu SSRS griuvimu susijusių, susidariusių naujų organizacijų pilietybes. Taip atsižvelgiama į mūsų valstybės nacionalinio saugumą dedamąją“, – komentuoja Seimo narė.
Ji paaiškina ir tai, kodėl konstitucinio įstatymo nebuvo galima priimti iki referendumo.
„Todėl, kad nepakeitus Konstitucijos jis jai prieštarauja ir gali būti priimtas tik tuo atveju, jei visuomenės sprendimu pakeisime Konstituciją gegužės 12 d.
Tokiu atveju iki šios kadencijos pabaigos mes priimsime ir konstitucinį pilietybės įstatymą, kuriame numatyti aiškūs kriterijai, ir tokiu būdu šitą klausimą sutvarkysime dar šioje kadencijoje“, – sako D. Asanavičiūtė.
Kaip rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu atlikta naujausia visuomenės apklausa, dauguma (90 proc.) Lietuvos visuomenės žino apie artėjantį pilietybės išsaugojimo referendumą.
Daugiau nei 80 proc. respondentų nurodė per pastaruosius kelis mėnesius girdėję apie tai, o 77 proc. šalies gyventojų manymu, yra svarbu išsaugoti gimimu įgytą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos valstybės pilietybę.
Remiantis Vyriausybės kanceliarijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 17–25 d. atliktos apklausos duomenimis, 60 proc. tyrimo dalyvių ketina dalyvauti referendume dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo: 35 proc. tikrai dalyvaus, 25 proc. greičiau dalyvaus. 15 proc. (padidėjo nuo 10 proc.) planuoja greičiausiai nedalyvauti, o 6 proc. teigė, kad tikrai nedalyvaus. 19 proc. (sumažėjo nuo 25 proc.) dar neapsisprendę dėl dalyvavimo.
Referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2024 m. gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.
