Izraeliui ruošiantis Tarptautinio Teisingumo Teismo bylai, kurioje šalis kaltinama Gazos Ruože vykdžius genocidą, sekmadienį paskelbta, kad Izraeliui teisme atstovaus buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Aharonas Barakas. Jis, būdamas penkerių, buvo priverstas bėgti iš nacių okupuotos gimtosios Lietuvos, skelbia „The New York Times“.
Šią savaitę Izraelis ruošiasi stoti prieš Tarptautinį Teisingumo Teismą – praėjusį mėnesį Pietų Afrikos Respublika (PAR) apkaltino Izraelį „bandymu sunaikinti palestiniečius Gazoje“, kai kerštauta už spalio 7 d. „Hamas“ vadovaujamus išpuolius prieš Izraelį.
Gruodžio 29-ąją Pietų Afrika skubiai kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, prašydama išnagrinėti, ar Izraelis kare prieš „Hamas“ nepažeidė Jungtinių Tautų Genocido konvencijos. Tarp pateiktų kaltinimų – daugybės civilių nužudymai, prievartinis palestiniečių iškraustymas bei agresiją kurstantys Izraelio valdžios atstovų pasisakymai.
Izraelis kaltinimus atmeta ir žada byloje apsiginti.
Jei teismas kaltinimus patvirtins, Izraelis gali būti įpareigotas nutraukti karo veiksmus. Tačiau, ekspertų teigimu, tai įgyvendinti gali būti labai sudėtinga. Viena iš priemonių – Jungtinių Tautų Saugumo tarybos įsikišimas, tačiau čia Izraelį palaiko veto teisę turinčios Jungtinės Valstijos.
Ši byla – neeilinė, todėl įprasta Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo 15 teisėjų kolegija bus išplėsta iki 17 – ir PAR, ir Izraeliui suteikta teisė paskirti po vieną papildomą teisėją.
Izraelio pasirinkimas – buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tarptautiniu mastu gerbiamas teisininkas A. Barakas.
Anot „The New York Times“, A. Barako paskyrimas nagrinėti bylą dėl genocido – ypatingo atgarsio, nes jis pats išgyvenęs Holokaustą. Jis 1936 m. gimė Lietuvoje, mažametis maiše slapta išvežtas iš nacių okupuoto gimtojo Kauno geto. 1947 m., likus metams iki Izraelio įkūrimo, A. Barakas su tėvais emigravo į Palestiną.
„Niekada nepamiršiu mūsų skrydžio iš Lietuvos į Lenkiją, iš Lenkijos į Rumuniją, iš Rumunijos į Vengriją, iš Vengrijos į Rusijos kontroliuojamą Austriją, slapta kirtome sieną. Haifos vaizdą iš laivo, kai pirmą kartą atplaukėme, prisiminsiu visada“, – yra sakęs A. Barakas.
Jis ilgą laiką dirbo Izraelio generaliniu prokuroru, o po sėkmingų 1978 m. Camp Davido taikos derybų su Egiptu, A. Barakas paskirtas Izraelio Aukščiausiojo Teismo teisėju, vėliau ir pirmininku. Šias pareigas ėjo iki 2006 m.
Pasak analitikų, daugelis jo teisinių sprendimų, ypač susijusių su terorizmu ir saugumu, laikomi novatoriškais ir labai svarbiais tarptautiniam Izraelio Aukščiausiojo Teismo prestižui. Vienas iš pavyzdžių – 1999 m. A. Barako priimtas sprendimas, kuriuo Izraelio saugumo tarnyboms uždrausta kankinti terorizmu įtariamus asmenis, kai siekiama išgauti informaciją.
Nors 87 m. A. Barakas yra ne tik Izraelyje, bet ir visame pasaulyje pripažintas teisininkas, dalį izraeliečių nustebino Benjamino Netanyahu sprendimas būtent jį paskirti Izraelio atstovu šioje Tarptautinio Teisingumo Teismo byloje.
Kaip skelbia „The New York Times“, A. Barakas yra ne kartą pasisakęs ir skatinęs protestus prieš dabartinę dešiniojo sparno Vyriausybę, ypač prieš jų teismų sistemos pertvarkos planą, kuriuo siekta apriboti teismo galias.
Amichai Cohenas, teisės profesorius ir Izraelio demokratijos instituto nepriklausomos tyrimų grupės nacionalinio saugumo ir teisės programos vadovas, „The New York Times“ teigė, kad A. Barako paskyrimas – svarbus ir strategiškai geras sprendimas dėl dviejų priežasčių.
„Visų pirma, šis paskyrimas rodo, kad Izraelis rimtai žiūri į šiuos kaltinimus ir daro viską, ką gali, kad verdiktas byloje būtų palankus jiems. Antras dalykas, žinoma, yra pats A. Barakas, jo istorija“, – teigė profesorius A. Cohenas.
O tai, kad dešiniųjų vyriausybės teismų sistemos pertvarkos plano šalininkai šmeižia A. Baraką, pasak A. Coheno, tik sustiprina objektyvaus ir nešališko teisėjo statusą ir patikimumą.
„Tai rodo, kad A. Barakas – nepriklausoma asmenybė, jis nėra Izraelio vyriausybės statytinis“, – A. Coheną cituoja „The New York Times“.
Tačiau, kaip pažymi naujienų portalas „Al Jazeera“, vadovaujant A. Barakui, Izraelio Aukščiausiasis Teismas suteikė teisinį patvirtinimą per visą Vakarų Krantą nusidriekusiai sienai, nepaisant to, kad siena atribojo palestiniečius nuo jų žemių ir smarkiai suvaržė jų judėjimą. Šis sprendimas buvo priimtas ignoruojat svarbius tarptautinės teisės principus.
Taip pat, pirmininkaujant A. Barakui, Aukščiausiasis Teismas toliau tvirtino žiaurią baudžiamojo namų griovimo praktiką. Pasak „Al Jazeera“, Aukščiausiasis Teismas ne kartą atmetė argumentą, kad ši praktika pažeidžia Ženevos konvencijos kolektyvinių bausmių draudimą. Praktika teismo buvo pateikta kaip administracinė atgrasymo priemonė, kuria siekiama skatinti saugumą.
