Likus pusmečiui iki referendumo, daugiau nei pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pritaria Lietuvos pilietybės išsaugojimui įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa. Kaip pažymi LRT.lt kalbinti ekspertai, palaikymas pilietybės išsaugojimui per pastaruosius metus nekito, o šį klausimą vis dar gaubia įvairūs mitai.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų spalio 23 – lapkričio 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1013 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc. Apklausos metodas: asmeninis interviu respondentų namuose.
Pilietybės išsaugojimui pritaria 6 iš 10
Apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria tam, kad esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų šalių pilietybę.
Į šį sąrašą įeina Europos Sąjungos, NATO šalys, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.
Kaip rodo apklausa, 6 iš 10 respondentų (60 proc.) pritaria, kad esami Lietuvos piliečiai išsaugotų Lietuvos pilietybę, įgiję Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, tokiai nuostatai nepritaria kas ketvirtas (26 proc.) apklausoje dalyvavęs gyventojas, o septintadalis (14 proc.) nuomonės neturėjo arba į klausimą neatsakė.
Lietuvos pilietybės išsaugojimui, jei būtų įgyta kita Lietuvai draugiškos šalies pilietybė, daugiau pritaria moterys, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, vadovai, specialistai ir tarnautojai, besimokantis jaunimas, dirbantys valstybiniame sektoriuje, kairiųjų pažiūrų žmonės, respondentai, turintys vaikų iki 18 metų.
Lietuvos pilietybės išsaugojimui, kai įgyjama kitos šalies pilietybė, dažniau nepritaria vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1000 eurų), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės.
Ekspertai: palaikymas pilietybės išsaugojimui išlieka stabilus
Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Dalios Henkes, apklausos rezultatai dar kartą patvirtino, jog svarbu apie referendumą dėl pilietybės išsaugojimo kalbėtis su skirtingų kartų ir įvairiuose Lietuvos regionuose gyvenančiais žmonėmis.
Pašnekovės nuomone, reikia dalintis asmeninėmis patirtimis ir istorijomis, kurios atskleidžia keblią situaciją dėl pilietybės išsaugojimo nuostatų. Pasak PLB pirmininkės, referendumas padėtų atlyginti ne vieną dešimtmetį egzistuojančią neteisybę daliai svetur gyvenančių lietuvių.
„Pavyzdžiui, kai šeimos nariai, nors ir gimę Lietuvoje, turi skirtingas pilietybes, nes pagal galiojančius įstatymus ir esamą Konstitucijos nuostatą išvykę po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos piliečiai, nepatenkantys į vieną iš jau dabar galiojančių 11 išimčių, praranda gimimu gautą Lietuvos pilietybę, jeigu priima Lietuvai draugiškų šalių.
Tačiau tų asmenų vaikai, gimę nuo 2008 m., turi galimybę išsaugoti Lietuvos pilietybę, nors ir gimė ne Lietuvoje. Kuo lietuviai, išvykę iš Lietuvos iki 1990 m., yra geresni ar kitokie nei lietuviai, išvykę po 1990 m.?“ – klausimus kelia PLB pirmininkė.
Konstitucinės teisės ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Ingrida Danėlienė sako, kad apklausos duomenys atskleidžia, jog piliečių požiūris į galimybę Lietuvos piliečiams turėti draugiškų šalių pilietybę per 4–5 metus iš esmės nepasikeitė.
„Remiančių daugybinę pilietybę šiuo metu yra 60 procentų. Atsižvelgiant į tikėtiną rinkėjų aktyvumą, kuris taip pat vargu ar viršys 60 procentų, galima tikėtis panašių kaip 2019 metais referendumo rezultatų“, – komentuoja pašnekovė.
Su tuo sutinka ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) lektorius Vainius Bartasevičius. Jo teigimu, nors iš apklausos rezultatų matyti, kad dauguma Lietuvos gyventojų pilietybės išsaugojimui pritaria, nepanašu, jog pilietybės išsaugojimo idėjai palaikymas per pastaruosius metus būtų augęs.
„2018 metais, t. y. prieš 2019 metais vykusį referendumą, Užsienio reikalų ministerijos užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pilietybės išsaugojimui visiškai pritarė arba buvo linkę pritarti 71 proc. respondentų.
Žinoma, lyginti skirtingų apklausų rezultatus yra sudėtinga visų pirma dėl nevienodų klausimo ir atsakymo variantų formuluočių. Vis dėlto toks duomenų sugretinimas neleidžia kalbėti apie palaikymo pilietybės išsaugojimo idėjai augimą“, – dėsto V. Bartasevičius.
Kalbėdamas apie 14 proc. nuomonės neturinčių arba į klausimą neatsakiusių respondentų, jis pažymėjo, kad šis procentas nėra išskirtinai didelis, panašus skaičius buvo fiksuojamas ir ankstesnėse apklausose.
„Tai nebūtinai yra informacijos trūkumo pasekmė, galbūt daliai visuomenės šis klausimas yra tiesiog neįdomus arba per daug sudėtingas“, – komentuoja TSPMI lektorius.
Dr. I. Danėlienės teigimu, natūralu, kad į pilietybės išsaugojimą dažniau palankiai žiūri jaunesni, išsilavinę miesto gyventojai, kuriems būdingos liberalesnės politinės pažiūros ir didesnis mobilumas.
„Manytina, kad išsakydami šį požiūrį jie mąsto apie save, taip pat apie savo vaikus, kuriems daugybinės pilietybės klausimas galėtų būti aktualus ateityje. Taip pat suprantama, kad konservatyvaus požiūrio į Lietuvos pilietybę laikosi vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas gaunantys, tai yra ir mažiau mobilūs gyventojai“, – mintimis dalijasi dr. I. Danėlienė.
V. Bartasevičiaus teigimu, visuomenės nuostatoms dėl pilietybės išsaugojimo įtakos gali turėti ir geopolitinis kontekstas, pirmiausia Rusijos karas Ukrainoje. Anot pašnekovo, jau ne kartą viešojoje erdvėje buvo pažymima, jog karo ir jo sukeltų pasekmių fone pilietybės išsaugojimo klausimas daliai visuomenės gali pasirodyti mažareikšmis.
„Ypač jei į pilietybės išsaugojimą žvelgiama tik kaip į siauros Lietuvos piliečių grupės – emigrantų – interesą, o būtent taip į šį klausimą žiūri dalis referendumui abejingų asmenų. Kita vertus, Lietuvoje stiprėjant diskusijoms dėl krašto gynybos, aktualu ir tai, kad pilietybę išsaugoję asmenys išlaiko ir karo prievolininko pareigas Lietuvai“, – svarsto V. Bartasevičius.
Pasak lektoriaus, visuomenės nuomonę taip pat gali veikti diskusijos dėl pilietybės atėmimo iš kai kurių išimties tvarka ją įgijusių asmenų.
„Nors tiesioginės sąsajos su šiais atvejais planuojamas referendumas neturi, šių asmenų istorijose dalis piliečių gali įžvelgti jų išankstinių nuostatų dėl daugybinės pilietybės komplikuotumo ir nepageidaujamumo patvirtinimą“, – aiškina pašnekovas.
V. Bartasevičius atkreipia dėmesį, kad pilietybės išsaugojimo klausimas kilo didelių emigracijos skaičių fone. Ir nors pilietybės praradimas tebėra aktuali problema, visuomenės dėmesys emigracijai pastaraisiais metais sumažėjo.
„Tai diktuoja ir skaičiai – imigracija į šalį pastaraisiais metais viršija emigraciją“, – komentuoja lektorius.
Mitai ir kylantys iššūkiai
Žvelgdama į nepritariančiųjų skaičių, D. Henke atkreipia dėmesį, kad viešojoje erdvėje vis dar sklando nemažai mitų ir dezinformacijos apie Lietuvos pilietybės išsaugojimą. Anot jos, svarbu reaguoti į žmonių nuogąstavimus ir atsakyti į kylančius neaiškumus.
„Pavyzdžiui, dėl mokesčių mokėjimo, socialinio draudimo, pašalpų, pensijų išmokų ir panašiai. Šie visi išvardinti klausimai nėra susiję su Lietuvos pilietybe, bet su įmokomis toje šalyje, kur gyveni ir dirbi.
Vokietijos pilietis, kuris deklaruoja gyvenamąją ir darbo vietą Lietuvoje, moka Lietuvoje mokesčius ir visas socialinio draudimo ir pensijos įmokas. Tik tada jis gaus išmokas. Lietuvos pilietis, nesumokėjęs įmokų Lietuvoje, negaus nemokamų sveikatos paslaugų ir kitų išmokų. Pilietybės turėjimas ar neturėjimas šiuo atveju neturi nieko bendro. Privalomoji karinė tarnyba, turint Lietuvos pilietybę, privaloma visiems“, – komentuoja pašnekovė.
PLB pirmininkė akcentuoja, kad taip pat svarbu vartoti teisingas sąvokas. Pasak D. Henke, vis dar dažnai vartojami „dvigubos pilietybės“ ir „daugybinės pilietybės“ terminai kelia neaiškumo.
„Nustokime kalbėti apie dvigubą ir daugybinę pilietybę, nes tai nėra tas pats. Būsimame referendume bus sprendžiamas gimimu gautos pilietybės išsaugojimas. Lietuvos valstybė, t. y. institucijos, suteikia tik vieną vienintelę Lietuvos pilietybę, tad ir po referendumo Lietuvos valstybės institucijos nedalins kitų pilietybių.
Taip, kaip ir po sėkmingo referendumo, kitų valstybių piliečiai neturės teisės į Lietuvos pilietybę, jeigu ji nebuvo gauta gimus“, – aiškina PLB pirmininkė.
I. Danėlienės teigimu, pagrindiniai iššūkiai referendumui dėl pilietybės išsaugojimo yra tradiciniai – rinkėjų aktyvumas, susitelkimo aktyviai palaikant referendumo iniciatyvą stoka. Ji, kaip ir D. Henke, pasigenda išsamesnių, nepolitizuotų diskusijų referendumo tema, kuriose būtų paaiškinami visuomenei aktualūs su pilietybės išsaugojimu susiję klausimai.
„Pavyzdžiui, kaip bus nustatytas draugiškų šalių sąrašas, kaip bus sprendžiamos daugybinę pilietybę turinčių asmenų karo prievolės problemos, ar nebus peržiūrėtas Konstitucijoje įtvirtintas draudimas kitą pilietybę turintiems Lietuvos piliečiams būti Seimo nariais, ir kita.
Kitaip tariant, nedirbamas aiškinamasis darbas, kokias pasekmes turės referendume priimtas sprendimas ir kaip jis bus įgyvendintas. Atrodytų, kad nesitikima, jog referendumas pavyks“, – mintimis dalijasi konstitucinės teisės ekspertė.
Ji sako, kad kaip ir 2019 metais, taip ir šį kartą referendumo aktualumą politikai mato tik rinkimų išvakarėse.
„Ir dabar nėra aktyvios ir plačios politinės kampanijos, siekiant teigiamo rezultato referendume“, – teigia dr. I. Danėlienė.
Vis dėlto D. Henke laikosi kitokios nuomonės. Anot PLB pirmininkės, šįkart šalies vadovai ir politinių partijų atstovai Seime palaiko referendumą, o ir referendumo informavimo ir viešinimo kompanija, kaip sako D. Henke, prasidėjo anksti.
„Įsitraukė ir miestų savivaldybės, verslo konfederacija ir prekybos įmonių asociacija, jaunimo organizacijos, Evangelikų ir Katalikų Bažnyčios. Tai gali prisidėti prie teigiamų referendumo rezultatų“, – vardija PLB pirmininkė.
Koją gali pakišti itin aukšta referendumo kartelė
2019-aisiais vykusiame referendume dėl pilietybės išsaugojimo „už“ pasisakė 71,7 proc. jame dalyvavusių gyventojų, „prieš“ – 26 proc. Referendumo aktyvumas siekė 52,6 proc.
Vis dėlto, nuo viso balsavimo teisę turinčių gyventojų skaičiaus „už“ balsavo 37,7 proc. rinkėjų. Toks skaičius yra per mažas, kad būtų pritarta pilietybės išsaugojimui. Nuostata būtų pakeista, jeigu tam pritartų daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.
Taigi norint, kad referendumas šįkart pavyktų, „už“ turėtų balsuoti daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių – 1 mln. 200 tūkst. žmonių.
Dr. I. Danėlienė pažymi, jog esant tokiai aukštai referendumo kartelei, tikėtina, kad balsų Konstitucijai pakeisti ir šįkart gali pritrūkti.
„Referendumo kartelė, ypač vertinant kitų šalių kontekste, yra labai aukšta. Atminkime, kad paskutinį kartą tiek rinkėjų balsų yra pavykę sutelkti tik referendume dėl stojimo į Europos Sąjungą 2003 metais, sudarius galimybę balsuoti 2 dienas, o tai dabar prieštarautų Konstitucijai“, – komentuoja konstitucinės teisės ekspertė.
LRT.lt primena, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo vyks 2024-ųjų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu.
Išsaugoti Lietuvos pilietybę būtų galima tada, kai įgyta kita – Lietuvai draugiškos šalies – pilietybė. Į šį sąrašą įeina šalys, priklausančios Europos Sąjungai, NATO, Europos ekonominės erdvės šalys ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.
