Vokietijos kancleris pasisakė esantis prieš draudimą rusams išduoti turistines vizas. O štai Estijos ir Suomijos Vyriausybės ragina kitas Europos Sąjungos (ES) šalis uždrausti turistines vizas rusams. Lietuvoje specialistai diskutuoja, ar toks draudimas padėtų ukrainiečiams ES šalyse jausti geriau, o rusus priverstų susimąstyti, ar visgi padarytų žalos Europos ekonomikai ir nuskriaustų Rusijos režimo nepalaikančius rusus.
Rusų turistams vizų išduoti nereikėtų, nes iš Ukrainos bėgantys žmonės, apsigyvenę kitoje šalyje, nenorėtų ten matyti turistaujančių rusų, sako Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas Mantas Martišius.
Anot jo, dalis Rusijos gyventojų nė nejaučia, kad jų šalis sukėlė karą ir jį tęsia, todėl turistinių vizų apribojimas galėtų priversti juos tai pajusti.
„Rusijoje yra apie 145 mln. gyventojų, iš jų 45 mln. gyvena varginguose regionuose, iš ten jie vyksta kariauti į Ukrainą, tad apie karą jie žino, bet yra apie 30 mln. didžiųjų miestų gyventojų, jie nevyksta į karą, todėl nejaučia, kad Rusija kariauja. Privilegijos išvažiuoti atostogauti atėmimas jiems būtų geras parodymas, kad jų šalis kariauja ir kaip dingo kai kurios prekės, dingsta ir kai kurios galimybės“, – LRT RADIJUI dėsto M. Martišius.
Ar tai privestų prie rusų sukilimo, VU docentas sako nežinantis, bet jis įsitikinęs, kad toks poelgis bent jau priverstų juos susimąstyti.
LRT RADIJO bendradarbio Vokietijoje Mindaugo Savicko teigimu, šalyje yra diskutuojama apie Vokietijos ukrainiečių poziciją, kaip jie pasijustų, jei būtų leidžiama atvykti rusų turistams. Anot jo, vis dėlto, įsigilinus į visus argumentus, matyti, kad draudimas galėtų atnešti daugiau žalos nei naudos. Visų pirma dėl to, kad paplistų rusiška propaganda.
„Vienas iš Kremliaus propagandos teiginių – kad vokiečiai ir anglai nekenčia paprastų rusų, tad vizų neišdavimas paskatintų jų propagandą.
(...) Vokietijos žiniasklaidoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusijos vidurinei klasei buvimas Vakarų šalyje gali atverti akis ir leisti pamatyti kitą pusę. Vokietijos dienraščiuose specialistai pasisako už leidimą atvykti Rusijos disidentams ir Vokietijoje artimųjų turintiems asmenims. Taip pat būtų pasiliekama galimybė apmąstyti kiekvienos vizos išdavimą ir teisė atmesti prašymą be paaiškinimo“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Vokietijoje.
Kad draudimas galėtų sustiprinti Kremliaus propagandą, sutinka ir VDU profesorius. „Visi totaliniai draudimai atneša daugiau žalos nei naudos, tad politika turi rasti sumanių sprendimų. Taip pat egzistuoja nuostata, kad negalima bausti visų. Tarp rusų, kuriems nebūtų leidžiama atvykti į Vokietiją, yra ir tokių, kurie padeda ukrainiečiams. Jų nėra tūkstančiais, bet dalis yra“, – LRT RADIJUI kalba Gintautas Mažeikis.
Profesoriaus manymu, draudimas rusams gauti turistines vizas gali paskatinti dar didesnę jų neapykantą ES ir pasauliui. „Nors jei į Palangą atvažiuoja Rusijos turčiai, o ten ukrainiečiai jaučia nepriteklių ir turi prašyti pagalbos, tai žinoma, kad sukuriama neadekvati situacija. Politikai turi diskutuoti ir atrasti išeitį“, – dėsto G. Mažeikis.
LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė pasakoja, kad ne visi ispanai žino apie diskutuojamus draudimus rusams: „Teko kalbėti su įvairiais žmonėmis, tai jie sakė nieko nežinantys, nes atostogauja ir nesidomi. Iš tikrųjų, Ispanijoje nėra daug kalbama apie tai.“
K. Nastopkaitė pažymi Ispanijoje susidūrusi su žmonėmis, kurių nuomone, Rusijoje yra daug žmonių, kurie nepalaiko šalies režimo ir mano, kad būtų neteisinga jiems uždrausti keliauti po Europą. Pasak jos, kita dalis galvoja, kad draudimas atvykti rusams padėtų susiprasti, kas vyksta.
„Prieš pandemiją į kai kurias Ispanijos teritorijas atvažiuodavo labai daug pasiturinčių rusų. Neseniai televizijoje buvo reportažas, skelbiantis, kad į populiariausius kurortus atvyko maždaug milijonu mažiau rusų, nes jiems ir taip jau yra sudėtinga išvykti iš šalies. Ispanijos verslininkai tuo skundžiasi, nes tai neigiamai veikia ekonomiką“, – pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje.
M. Martišiaus teigimu, kuo toliau šalis nutolusi nuo Ukrainos, tuo mažiau apie ją vietiniai susimąsto: „Jie dažniau galvoja tik apie savo ekonominius rodiklius.“ Jis pažymi, kad visgi yra labai sudėtinga atskirti rusus, iš tikrųjų palaikančius Rusijos režimą, nuo disidentų. Jis sako, kad dar maža tikimybė, jog draudimas įsigalios, bet situacija visada gali keistis.
„Tam, kad būtų neišduodamos vizos, turėtų pritarti visos Šengeno erdvės šalys, o jei nors viena šalis iš 26 nepritars, ta sistema neveiks“, – pabrėžia M. Martišius.
Kol kas Europos Sąjungos institucijos atostogauja, tad sprendimas galėtų būti priimtas rugpjūčio gale.
Pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Domantė Slavinskaitė.
