Korfu sala iš kitų Graikijos salų išsiskiria savo sodria žaluma ir labai juntama itališka dvasia, pažymi čia gyvenanti ir ekskursijas organizuojanti lietuvė Aušra Vadopalienė. Portalui LRT.lt ji papasakojo, ką Korfu turi bendro su Italija, karalienės Elžbietos II vyru princu Philipu ir kokias vietas čia verta aplankyti.
Šis pasakojimas – straipsnių ciklo „Kelionių kompasas“ dalis. Įvairiausiose pasaulio vietose gyvenantys lietuviai dalijasi rekomendacijomis, ką verta aplankyti jų krašte, ir pasakoja apie turistų dar neatrastas vietas.

Itališkos dvasios dvelksmas
Antroji pagal dydį sala Jonijos jūroje Korfu akį traukia savo žalumu. Tokia sodri spalva salos kraštovaizdį puošia net ir karščiausią vasarą, pažymi šią salą prisijaukinusi ir ekskursijas po ją organizuojanti A. Vadopalienė. Tiesa, keliautojai turėtų nenustebti išgirdę, kad vietiniai Korfu vadina kitaip – Kerkyra. „Tai yra senasis salos pavadinimas ir vietinių plačiai vartojamas. Korfu vardas skirtas turistams“, – paaiškina lietuvė.

Be to, kad iš kitų Graikijos salų išsiskiria žalumos gausa, čia viskas alsuoja itališka dvasia. A. Vadopalienė paaiškina, jog tą nulėmė istorinės aplinkybės.
„Tuo metu, kai visa likusi Graikija kentė turkų osmanų jungą, salą net 411 metų 11 mėnesių ir 11 dienų valdė Venecijos Respublika (1386–1797 m.) – tiesiogine prasme sala sėdėjo po Italijos batu. Itališki bruožai pastebimi visur – architektūroje, gastronomijoje, tradicijose, kalboje.
Korfu saloje su žiburiu nerasite baltų namelių mėlynomis langinėmis, tokių būdingų kitoms graikiškoms saloms. Architektūra venecijietiška: gelsvi, persiko spalvos terakotiniai namai, žalios langinės, arkinės durys ir senosios čerpės. Ir grindinys būdingas Italijai“, – pasakoja ekskursijų organizatorė.

Kalbėdama apie itališką įtaką Korfu virtuvei, lietuvė mini iš Venecijos atkeliavusius prieskonius, o tradicinių patiekalų pavadinimai taip pat itališki, pavyzdžiui, sofrito, stifado (mėsos patiekalai), pastitsada (storesnių spagečių makaronai su mėsa).
Pašnekovė išskiria ir dar vieną Korfu bruožą – keliautojams į akis čia krenta alyvmedžių gausa. Nedidelėje 565 kvadratinių kilometrų pločio saloje auga apie 4,5 mln. alyvmedžių.

„Tai vėlgi venecijiečių laikotarpio palikimas. Italams reikėjo gero alyvuogių aliejaus, jie siūlė pinigų kerkyriečiams už sodinamus alyvmedžius. Dabar čia auga nemažai 400–500 metų senumo medžių ir yra alyvmedis, 1200 metų, turintis oficialius to įrodymo popierius. Bet kai kuriuose kaimuose gyventojai giriasi, kad jų medžiai dar senesni.
Beje, Korfu auga ypatingos rūšies alyvmedžiai lianolia. Šios rūšies aliejus pamažu skinasi kelią alyvuogių aliejaus rinkoje,“ – komentuoja pašnekovė.
Korfu miesto senamiestis yra saugomas UNESCO. A. Vadopalienės teigimu, klaidžiojant jo gatvėmis galima pajusti itališką miesto atmosferą: „Kai kurie sako, kad trūksta tik vandens kanalų ir būtų tikra Venecija.“

Ką verta aplankyti?
Anot lietuvės, miesto pulsas atsiskleis prisėdus prancūziškojo Listono skvero kavinėje ir stebint priešais esančioje Spianados aikštėje žaidžiančius vaikus ar kriketą stumdančius britus. Taip pat iš čia matyti Senoji Korfu tvirtovė. Be to, Spianados skvere lankytojų laukia ir buvę Karalių rūmai, kuriuose dabar įsikūręs Korfu Azijos meno muziejus.

„Užsukite ir į senąją Korfu miesto dalį Kanoni, ir prie Vlachernos vienuolyno, Korfu simbolio. Ant ilgojo tilto stebėkite lėktuvo nusileidimą. Šią vietą ypač vertina instagraminių nuotraukų mėgėjai.
Nepraleiskite progos pasivaikščioti po Mon Repos parką. Čia ne tik Mon Repos vila, kurioje gimė dabartinės Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II amžiną atilsį vyras Philipas, bet ir dorėniškos šventyklos griuvėsiai. Taip pat ir nuostabus parkas, kuriame pilna retų augalų“, – vardija A. Vadopalienė.
Tarp lankytinų vietų pašnekovė mini ir Kardaki paplūdimį, taip pat rekomenduoja nuvykti iki Paleokastrotsos – seniausio salos vienuolyno, iš kurio atsivers nuostabus vaizdas.
„Išsimaudykite skaidriame Paleokastritsos paplūdimių vandenyje, kopkite iki Lakones, Bela Vistos, iš ten pažvelkite žemyn – atrasite širdelės formos įlankėles“, – sako lietuvė.

Į rekomenduojamų vietų sąrašą ji pataria įtraukti ir Angelokastro – senąją bizantinę salos tvirtovę. Nors iki jos teks apie 10 minučių lipti akmeniniais laiptais, vaizdas atpirks nuovargį, tikina pašnekovė. „Sakyčiau, tai geriausiai išlikusi ir pati įspūdingiausia salos vieta. Angelokastro Venecijos laikais buvo netgi salos sostinė“, – pasakoja ekskursijų vadovė.
Lankantis Korfu reikėtų nepamiršti ir 800 metų senumo kaimelio viršūnėje – Peleko, pabrėžia tautietė. Tai vadinamasis Kaizerio sostas, iš kurio atsiveria Korfu salos panorama. „Dabar šalia esančiame sodelyje įkurta fotografijų paroda su Austrijos-Vengrijos imperatorienės Elžbietos bei Vokietijos kaizerio Vilhelmo II nuotraukomis“, – komentuoja A. Vadopalienė.

Ji pataria neaplenkti ir Pontakratoro kalno. Tai aukščiausias salos taškas, į kurį reikės važiuoti serpentinais, o jo viršūnėje slūgso senas vienuolynas.
„Jame vienuoliai nebegyvena, o kodėl, apsilankę toje teritorijoje, manau, patys iš karto suprasite. Suderinkite kelionę į šią viršūnę su Palia Perithia kaimelio aplankymu. Prieš 10 metų vėl atgijęs kaimas tarsi muziejus po atviru dangumi. Kadaise ištuštėjo, nes gyventojai, pradėjus klestėti turizmui, kėlėsi į pakrantes“, – apie salą pasakoja lietuvė.
Kasiopio kurortas, Kasiopio tvirtovė, Bataria arba Pipita paplūdimiai, kurie vilioja skaidriu, turkio spalvos vandeniu, pašnekovės teigimu, taip pat verti dėmesio.

„Keliaudami po pietinę salos dalį užvažiuokite į senąjį Chlomos kaimą, vadinamą Korfu balkonu, pasivaikščiokite siauromis gatvelėmis ir užlipkite iki cerkvės, esančios pačioje kaimelio viršūnėje“, – rekomendacijomis dalijasi tautietė.
Tiesa, ji pažymi, kad būtent apie pietinę salos dalį netrūksta skeptiškų atsiliepimų, tačiau iš tikrųjų čia yra autentiškiausia Korfu vieta.

„Pravažiuokite pro Agios Matheos, nuklyskite į Argyrades, Vitalades, Lefkimi. Čia vis dar vaikšto daug močiučių su tradiciniais galvos apdangalais. Ir, beje, šioje dalyje atrasite daugiausia smėlio paplūdimių. Ir tik čia yra ilgiausių smėlio paplūdimių, prie kurių nėra jokių tavernų, todėl eidami į juos, nepamirškite vandens ir užkandukų.
Būtent pietinėje dalyje rekomenduoju apsistoti tiems, kas planuoja kelionę į Meteorų vienuolynus žemyne (iš čia pakankamai arti) arba populiariausią kelionę laivu į Paksos Antipaksos salas“, – vardija pašnekovė.
A. Vadopalienė priduria, kad Korfu turi daugybę ir mažiau atrastų vietų: nuo ant uolų krašto stovinčių koplytėlių iki apleistų kaimų kalnuose.

„Apleistuose namuose būtinai žvilgtelėkite pro pradarytas langines – dažnai ten galima rasti paliktus senuosius rakandus, alyvuogių aliejaus ar vyno spaudimo įrenginius. Tie senieji kaimeliai yra kaip natūralus muziejus. Nebijokite paklysti, išsukti iš kelio.
Pasiteiraukite tavernoje ar kokioje vietinėje kafenijoje – kerkyriečiai tikrai patars“, – pažymi ekskursijas organizuojanti lietuvė.

Kada vykti geriausia?
Oficialus sezonas Korfu saloje prasideda gegužės pabaigoje ir baigiasi rugsėjo pabaigoje. Tiesa, A. Vadopalienė pažymi, kad šiemet sezonas prasidėjo kiek anksčiau, mat pirmieji turistai pasirodė dar besibaigiant kovui.

„Turistų antplūdžio Korfu nėra balandžio, gegužės, birželio pradžioje, o taip pat rugsėjo pabaigoje, spalį. Spalį išvis puiku – nėra karšta, jūra šilta kaip arbata, turistų mažai, kainos nedidelės.
Liepą ir rugpjūtį čia tikra makalynė. Kainos pačios aukščiausios, turistų daug, siauri Korfu salos keliai užsikemša nuo mašinų. Temperatūra vasarą laikosi apie 35 laipsnius, bet būna karščio bangų iki 45 laipsnių, jaučiasi drėgmė. O rudenį jau tikra atgaiva“, – aiškina pašnekovė.

Transporto subtilybės
Paklausta, kiek laiko reikėtų skirti Korfu salai, lietuvė pažymi – optimaliausias variantas būtų 10 dienų. Ji rekomenduoja planuojant maršrutą salą suskirstyti į keletą dalių: rytinę pakrantę su kalnais, šiaurinę pakrantę, vakarinę pakrantę, centrinę dalį su Kofu miestu, pietinę dalį. Taip pat pasilikti dieną kelionei laivu.
„Vieni aplekia salą per dvi dienas ir sako: „Na, sala maža, daug čia žiūrėti nėra ko.“ Man būtų smalsu sužinoti, koks būna jų maršrutas. Kitiems neužtenka ir dviejų savaičių“, – apie skirtingus keliautojų poreikius kalba A. Vadopalienė.

Pašnekovės teigimu, Korfu yra viešasis transportas. Vadinamieji „žalieji autobusai“ („Green bus“) yra tarpmiestiniai, o „mėlynieji autobusai“ („Blue bus“) – važinėjantys Korfu miesto ribose. Bilietus reikia pirkti jau įlipus į autobusą ir nors paprastai, pažymi pašnekovė, jie važinėja gana punktualiai, sezono metu prasideda vėlavimai.
„Pamatę, kokio siaurumo keliai, suprasite, kad ne visas salos vietas pavyks pasiekti viešuoju transportu. Nuomotis mašiną tikrai labai verta – ir laiko sutaupysite, ir salos užkampius aplankysite, ir per venecijietiškus kaimelius prasuksite“, – komentuoja kelionių organizatorė.
Ji atkreipia dėmesį, kad keliaujant į Korfu salą vasaros metu, vertėtų automobilį nuomai užsisakyti iš anksto, mat kainos įsibėgėjant sezonui sparčiai kyla.

„Balandžio, gegužės, spalio mėnesiais mašinų nuomos kainos būna nuo 30–35 eurų parai, o sezono metu pašoka ir iki 70–80 eurų dienai“, – sako tautietė.
Taip pat keliaujant vasaros metu pašnekovė pataria nusiteikti, kad keliuose teks užtrukti ilgiau, nes bus daug mašinų ir spūsčių.
„Jei planuojate aplankyti Korfu miestą, siūlyčiau važiuoti viešuoju transportu, nes surasti automobiliui vietą netoli senamiesčio yra tikra loterija. Taip pat, jei jau radot vietą, apžiūrėkite iš visų pusių, ar nėra kokio ženklo, pavyzdžiui, kad stovėjimas tik autobusams, kad privati aikštelė. Nes policija gali ne tik surašyti baudą, bet ir nuimti mašinos numerius, kad tą baudą sumokėtum“, – komentuoja A. Vadopalienė.

Anot pašnekovės, po salą galima važinėti ir taksi, tačiau toks keliavimo būdas nebus pigus. Dar vienas variantas – apžvalginės ekskursijos po salą autobusu. Jų kainos prasideda nuo 40 eurų.
Ieškantiems pramogų A. Vadopalienė siūlo išmėginti galimybę patiems pavairuoti laivą. Tam tinkamas ir vairuotojo pažymėjimas. Pasak lietuvės, gražiausios pakrantės išbandyti šią pramogą yra prie Paleokastritsos, Liapades arba rytinėje dalyje nuo Kasiopio iki Nisakio. „Tokios pramogos kainos yra nuo 80 eurų 4 valandoms“, – nurodo pašnekovė.
Lietuvė mini ir didįjį Korfu vandens parką, kuriame pramogauti gali ir vaikai, ir suaugusieji. Įėjimas dienai kainuoja apie 30 eurų.

Gastronominiai atradimai
Mėgstantiems lankomą šalį pažinti per kulinariją, A. Vadopalienė patikina – skirtingų skonių čia netruks. Nuo įvairių užtepėlių, pavyzdžiui, žuvies ikrų užtepėlės taramosala ar baklažanų užtepėlės melidzana salata iki mėsos patiekalų sofrito ar stifado.
Be to, lietuvės teigimu, Korfu yra vienintelė vieta Europoje, kurioje auginami kinkanai – citrusiniai vaisiai, atkeliavę iš Kinijos. „Iš jų gaminami jau tradiciniais tapę produktai. Būtinai paragaukite kinkanų, kuriuos vietiniai vadina kumkuatu, likerio, saldainių, džemo. Bet paragaukite, o tik po to pirkite“, – sako pašnekovė.

Ji pasakoja, kad Korfu saloje gaminamas ir vietinis alus, taip pat nealkoholinis gėrimas cicibyra, atkeliavęs dar iš 19 amžiaus pirmosios pusės – britų valdymo laikų. „Tai nealkoholinis gazuotas imbierinis gėrimas, gaminamas kelių poskonių“, – paaiškina lietuvė.
Anot jos, verta paragauti ir korfietiško alyvuogių aliejaus ir korfietiškų alyvuogių, o turint omenyje, kad Korfu yra žvejų sala, būtų nuodėmė neparagauti žuvies bei jūros gėrybių. „Bet nepulkite rinktis iš meniu, visada klauskite, ką turi šviežio“, – pataria pašnekovė.

Kokios kainos vyrauja?
A. Vadopalienės teigimu, pagrindinių karštųjų patiekalų kainos Korfu svyruoja nuo 12 iki 20 eurų, tradicinių graikiškų salotų kainos – nuo 7 eur, pita gyros (kebabų) kainos prasideda nuo 3,5–4 eurų, kava – nuo 1,5–2 eurų.
„Lietuvių vertinamų jūros gėrybių patiekalų kainos prasideda nuo 12–14 eurų. Kai kurios tavernos siūlo rinkinius keliems asmenims. Neapsigaukite – jei rinkinys dviem, lengvai pavalgysite trys, ypač jei tai mėsos rinkinys. Jei rinkinys keturiems, pasisotinsite šešiese“, – pažymi lietuvė.

Kalbėdama apie apgyvendinimo kainas A. Vadopalienė pabrėžia, kad jos skiriasi pagal viešbučių ar apartamentų lygį ir sezoną. Čia, anot jos, labai populiarus apgyvendinimas vilose, ypač gausus jų pasirinkimas yra šiaurinėje salos dalyje – tiek paprastesnių, tiek prabangių variantų. Ne sezono metu apgyvenimo vietos siūlo ypatingas nuolaidas.









