Lietuva laukia šią savaitę planuojamo Europos Komisijos išaiškinimo dėl tranzito į Kaliningradą – ar jam galioja Vakarų įvestos sankcijos, ar bus siūlomos išimtys. Ir dėl karo Ukrainoje ir dėl sankcijų, vis didesnę baimę jaučia ir Kaliningrade gyvenantys lietuviai. Tačiau politikai atsargiai vertina galimybes išduoti Šengeno vizas, bent jau kariauti Ukrainoje nenorintiems lietuvių kilmės Rusijos piliečiams.
Panemunės gyventojai kasdien mato ant pastato Rusijos pusėje atsiradusį karo simbolį, raidę „Z“. Vietos gyventojai tai vadina provokacija. „Keista, kai žiūri į kitą pusę, o tau prieš akis ta „Z“ raidė. kuri Lietuvoje yra uždrausta. Dar tos spalvos, kai žinai, kad šalia Rusija, nėra smagu“, – pripažįsta vietos gyventoja.
Lietuvoje gyvenantis Kaliningrado lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis tai vadina ir žinute iš Rusijos.
„Tokia žinute, kad štai, jūs per daug nesišakokite, nes mes čia galingi ir ateisim, o iš tikrųjų nelabai yra kam čia ateiti“, – sako S. Šamborskis.
Tokių žinučių nesupranta ir į Lietuvą užsukę Kaliningrado gyventojai.
„Manau, kad ji (raidė „Z“ – LRT) ten neturėtų būti. Gyvenu Kaliningrade, ne Sovetske“, – sako Kaliningrado gyventojas, priduriantis, kad yra pusiau lietuvis.
Dėl lietuvių, likusių už Nemuno, dabar pergyvena bendruomenės vadovas. „Baimės daug? Daug. Labai daug“, – neslepia bendruomenės pirmininkas.
Lietuviai sulaukia kaltinimų dėl politikos ir įvairių ribojimų. Tad prieš porą metų iš Kaliningrado jau pabėgęs bendruomenės pirmininkas Kaliningrado lietuviams turi tik vieną patarimą.
„Aš tik vieną galiu patarti – trauktis“, – atviras S. Šamborskis.
Tačiau trauktis nėra taip paprasta. Prasidėjus karui, Lietuva nebeišduoda vizų Rusijos piliečiams, išskyrus tam tikras išimtis. Užsienio reikalų ministerija praneša, kad prašymų pateikti vienetai, nors per savaitę sulaukianti keliasdešimt užklausų dėl Lietuvos pilietybės įgijimo, paklausimų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo iš asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmės asmenų, taip pat po keletą užklausų dėl pabėgėlio statuso suteikimo.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas sako, kad jam didžiausią nerimą kelią į karą Ukrainoje siunčiami jauni lietuvių kilmės Rusijos piliečiai.
„Lietuva netgi privalėtų padėti šitiems mūsų politinių kalinių, tremtinių anūkams, proanūkiams, kad jie nebūtų priversti žudyti ar žūti“, – įsitikinęs pirmininkas.
Tačiau Lietuvos politikai atsargūs jiems atverti sienas.
„Neaišku ir jų lojalumas ir pažiūros, mes turėtume labai didelę grėsmę mums, kaip valstybei“, – teigia Seimo ir Pasaulio lietuvių komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.
Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad prasidėjus karui, Kaliningrade gauti 6 prašymai dėl Lietuvos pilietybės.
„Ieško tų šaknų, kurių anksčiau neieškojo ir nevertino“, – ironizuoja Seimo LSDP frakcijos narė Orinta Leiputė.
Vis dėlto, anot jos, kiekvienas atvejis turi būti vertinamas individualiai.
„Nesinorėtų, kad lietuviškų šaknų turintys asmenys dalyvautų tame kare, kuris nėra mūsų karas, bet kiekvienas atvejis turėtų būti žiūrimas atidžiai“, – sako ji.
Politikai pripažįsta, kad lietuviams Rusijoje sunku. Stringa ir planai Rusijoje pagerbti tremtinius.
„Ir dėl šios situacijos mes to padaryti negalime ir net su lietuvių bendruomene apie tai kalbėti negalime, nes tai jau yra pakankama grėsmė jiems“, – nuogastauja O. Leiputė.
Grėsmių yra ne tik lietuviams Rusijoje – pasak bendruomenės pirmininko, ir pati Maskva riboja jaunimo išvykimą.
„Tai galima suprasti, kaip ruošimąsi visuotinei mobilizacijai tik taip“, – konstatuoja S. Šamborskis.
Jis siūlo nesureikšminti ir Kaliningrado gubernatoriaus grasinimų ekonominiu atsaku Lietuvai ir Europai, apribojus prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzitą į Kaliningradą. Galutinio išaiškinimo Lietuva dar laukia iš Europos Komisijos.
