26 mln. gyventojų turintis Kinijos miestas Šanchajus sukaustytas didžiausio šalyje COVID-19 protrūkio nuo pandemijos pradžios. Čia gyvenantis lietuvis LRT.lt pasakoja, kad pats jau kelias savaites nebuvo išėjęs už nustatytų bendruomenės ribų. Anot jo, daugelis parduotuvių nedirba, kai kuriose miesto dalyse žmonėms trūksta maisto, o kiekvienas, kurio testo rezultatas yra teigiamas, privalo vykti į karantinavimosi centrą.
Pastaruoju metu Šanchajuje fiksuojama po daugiau nei 20 tūkst. atvejų per parą, iš kurių didžioji dalis – besimptomiai. Siekiant suvaldyti padėtį, visas Šanchajaus miestas jau kelias savaites gyvena griežto karantino režimu.
Kaip pasakoja šiame Kinijos mieste įsikūręs lietuvis Šarūnas Ašmena, pirmiausia į karantiną pateko pietinė ir rytinė miesto dalis, tačiau situacijai blogėjant, nuo balandžio 1 dienos į izoliaciją pateko visas megapolis. Dabar įvestos trys zonos su skirtingais ribojimais: uždara zona, kontroliuojama zona ir prevencinė zona.
Lietuvis aiškina, kad priklausant uždarai zonai, 7–14 dienų negalima išeiti iš buto. „Jei jūsų daugiabutyje per tą laiką neatsiranda naujų susirgimo atvejų ir visi, kas sirgo, išgijo arba buvo išvežti karantinuotis, tada patenkate į antrą kategoriją“, – sako pašnekovas.
Antroji – kontroliuojama zona – taiko tolesnį 7 dienų sveikatos stebėjimą namuose, bet žmonėms galima vaikščioti savo bendruomenėje, t. y. tam tikroje aptvertoje daugiabučių namų teritorijoje. Jei naujų atvejų nefiksuojama, bendruomenė perkeliama į trečią – prevencinę – zoną.
„Tada galima išeiti iš savo bendruomenės ribų ir būti savo kvartale ar kelių kvartalų junginyje, bet negalima eiti į pavojingomis laikomas uždarą bei kontroliuojamą zoną. Jei atsiranda bent vienas teigiamas atvejis, vėl patenkate į pirmąją, uždarą, zoną“, – apie tvarką pasakoja lietuvis.
Sergantys privalo vykti į karantinavimosi centrus
Š. Ašmena pažymi, kad visi, užsikrėtę virusu, net jei ir neturi simptomų, privalo vykti į karantinavimosi centrus. Pasitaikė ir atvejų, kai susirgę vaikai yra atskiriami nuo tėvų. Kaip skelbia „The New York Times“, tėvai organizavo peticijas, ragindami Vyriausybę neatskirti COVID-19 užsikrėtusių vaikų nuo šeimos.
„Girdėjau, kad dabar jau nebeatskiria, kad vaikams leidžiami būti su mamomis. Yra žmonių, kurie piktinasi, bet kiti sutinka su tokiu situacijos valdymu ir mano, kad taip ir turi būti“, – LRT.lt sako kalbintas lietuvis.
Tarptautinėje žiniasklaidoje taip pat pranešama, kad siekiant ištestuoti daugiamilijoninio miesto gyventojus, į Šanchajų buvo pasiųsti tūkstančiai medicinos darbuotojų, pasitelkta ir kariuomenė, o socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose matyti po miestą skraidantys dronai ir gatvėse patruliuojantis keturkojai robotai, per garsiakalbius skleidžiantys informaciją dėl karantino taisyklių.
Š. Ašmena sako, kad jo bendruomenėje testavimu rūpinasi savanoriai – nėra nei policijos, nei kariuomenės. Tiesa, virš miesto skraidančius dronus lietuvis tikina matęs, bet socialiniuose tinkluose Šanchajaus gatvėse užfiksuotų nedidelių robotų išvysti neteko. Vietoj jų bendruomenėje, kurioje gyvena tautietis, su garsiakalbiais vaikšto savanoriai.
„Jie ragina visus eiti testuotis arba likti namuose. Su manimi asmeniškai tiek kaimynai, tiek savanoriai su baltais skafandrais elgiasi draugiškai ir net į mano buto duris niekas iki šiol nesibeldė. Jei noriu gauti informacijos ar maisto, skambinu į kaimynų komitetą ir jie man visad padeda“, – pasakoja Š. Ašmena.
Kai kur trūksta maisto, žmonės protestuoja dėl izoliacijos politikos
Daliai gyventojų trūksta maisto produktų. Pašnekovo teigimu, jis pats nepirko maisto nuo pat pirmų uždarymo dienų, nes turėjo atsargų, taip pat gavo maisto davinių – įvairių daržovių, grybų, vaisių – iš kaimynų bendruomenės.
„Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad skirtingos bendruomenės teikia gyventojams skirtingą maistą. Daug mano draugų gauna jo labai mažai ir, pavyzdžiui, yra priversti pirkti maisto davinius, panašius į tuos, kuriuos aš gaunu nemokamai.
Netgi girdėjau, kad rytinėje miesto dalyje yra žmonių, kurie per tris savaites negavo visiškai nieko“, – sako Š. Ašmena ir priduria, jog dabar vis daugiau atsargų gaunama iš kitų Kinijos provincijų, taip pat gerėja maisto paskirstymas, todėl padėtis dėl maisto trūkumo sprendžiasi.
Vis dėlto socialiniuose tinkluose plinta įrašai, kuriuose užfiksuota pro daugiabučių langus šaukiantys Šanchajaus gyventojai, jais dalijasi ir tarptautinė žiniasklaida.
Pasak Š. Ašmenos, nei jo paties, nei jo draugų gyvenamosiose zonose tokių atvejų nebuvo. Vis dėlto jis neabejoja, kad maisto atsargų nesulaukiantys, nuo griežtos izoliacijos pavargę gyventojai taip protestuoja ir išreiškia savo nusivylimą.
„Visiškai tikiu, kad žmonės streikuoja, rėkia ir pasineria į visokeriopą isteriją“, – sako pašnekovas.
Kai kurie gyventojai savo nepasitenkinimą reiškia ir išėję į gatves. Ketvirtadienį socialiniuose tinkluose išplito keli vaizdo įrašai, kuriuose matyti prie daugiabučių komplekso susirinkusių gyventojų susirėmimai su pareigūnais.
Pasak būsto komplekso vystytojos Zhangjiang Group, incidentas įvyko, kai valdžia įsakė 39 namų ūkiams persikelti iš komplekso tam, kad jame galėtų būti apgyvendinti COVID-19 sergantys pacientai ir „būtų patenkinti epidemijų prevencijos ir kontrolės poreikiai“, skelbia „The Guardian“.
Apie tai, kad gyventojų būstai paverčiami COVID-19 izoliacijos vietomis, taip įplieskiant gyventojų protestus, pranešama ir kituose tarptautinės žiniasklaidos leidiniuose. Taip pat fiksuojami atvejai, kai Šanchajaus gyventojai protestuoja dėl maisto trūkumo ir itin griežtos izoliacijos politikos.
„Sunku pasakyti, kada viskas grįš į normalaus gyvenimo vėžes“
Pats Š. Ašmena jau dvi savaites neišeina už savo bendruomenės ribų, todėl sako nematantis, kas dedasi kitose miesto dalyse. Tačiau kol kas dauguma žmonių vis dar negali eiti į darbus, lankytis parduotuvėse, todėl milijoninio miesto gatvės – tuščios.
„Aš beveik visą laiką būnu namie. Kartais išeinu ant stogo arba testuotis, pasiklausiu informacijos.
Beveik jokios parduotuvės nedirba, užsisakyti maisto yra gana sunku, bet įmanoma. Tai padaryti galima per mobiliąsias programėles arba tiesiogiai bendraujant su savanoriais ar bendruomenės komitetu“, – sako pašnekovas.
Pasak Š. Ašmenos, dabar kalbama, kad tokie griežti ribojimai turėtų būti atlaisvinti gegužės 1-ąją, tačiau lietuvis tuo abejoja, turint omenyje, kad Kinija taiko nulinę COVID-19 strategiją, vadinasi, siekia, kad nebūtų nė vieno užsikrėtimo atvejo.
„Visos preliminarios datos jau buvo peržengtos. Kaip matome, netgi po dviejų savaičių griežto karantino atvejų skaičius auga ir jeigu nebus taikoma nauja strategija, tikrai sunku pasakyti, kada viskas grįš į normalaus gyvenimo vėžes“, – mintimis dalijasi pašnekovas.
