Aktualijos

2021.02.20 07:00

LRT iš Britanijos: „Brexitas“ keičia prekybą lietuviškais produktais, kainos stipriai auga

Karolina Marcinkevičiūtė, LRT.lt2021.02.20 07:00

Didžiojoje Britanijoje emigrantų itin pamėgtos lietuviškų prekių parduotuvės po „Brexito“ stengiasi prisitaikyti prie naujųjų taisyklių. Verslininkai atviri – dėl muitų, atsiradusių naujų įkainių ir nebelikus galimybės prekes gauti iš tiesioginių tiekėjų Lietuvoje kyla kainos, o konkurencija pastaruoju metu yra britiškų parduotuvių pusėje. 

Rinksis britiškas prekes?

Didžiojoje Britanijoje esančiame Sitingburne veikiančioje lietuviškų prekių parduotuvėje „Lora Express“ po „Brexito“ apstu pokyčių. Šiame šeimos versle sukasi visa LRT.lt pašnekovės Eglės Remington šeima.

„Mes emigravome su mintimi, kad svetur pradėsime verslą ir Jungtinėje Karalystėje (JK) bandysime įkurti lietuviškų prekių parduotuvę. Jau antraisiais emigracijos metais taip ir nutiko, o viską teko pradėti nuo nulio.

Kadangi miestelyje, kuriame gyvename, nebuvo lietuviškų prekių parduotuvių, tik lenkiškos, o jose buvo galima rasti tik kai kurias lietuviškas prekes, verslo pasisekimą pastebėjome iš karto“, – pasakojo E. Remington.

Jau devynerius metus lietuviškais maisto produktais JK prekiaujanti moteris pasakojo, kad svarbiausia šiame versle yra atsižvelgti į pirkėjų norus ir pageidavimus. Nors lietuviška produkcija visuomet sulaukia didelio dėmesio, parduotuvėje prekiaujama ir produktais iš kitų šalių, tokių kaip Lenkija, Rumunija, Bulgarija. „Išsilaikyti vien tik iš lietuviškų prekių būtų sunku“, – atviravo verslininkė.

Parduotuvėje neretai apsilanko ir vietos gyventojai britai. Jie jau įpratę čia įsigyti lietuviško kefyro, varškės sūrelių, kitų pieno produktų, o vasarą – ir ledų iš Lietuvos. Populiarūs ir kaimiški rūkyti mėsos gaminiai.

Pasakodama, kaip prekybą pakeitė nuo Naujųjų metų įvesti „Brexito“ ribojimai, verslininkė neslėpė, kad tapo sudėtinga gauti prekių tiesiai iš Lietuvos tiekėjų. Muitinėje reikalaujama daug dokumentų, o biurokratija tapo kur kas sudėtingesnė.

Jau dabar ne tik asortimentas pasikeitė, bet ir pačios prekės pabrango 10–15 proc.

„Dabar norint gauti prekių iš Lietuvos reikia turėti muitinės atstovą, o tai kainuoja. Tai padarys įtaką ir prekių kainoms. Jos žymiai pakils ir žmonės tiesiog jų nebepirks, ieškos alternatyvų. Juk ir vietos britiškose parduotuvėse galima rasti kefyro ar grietinės, o pasikeitus kainoms būtent britiškose parduotuvėse tokie produktai kainuos pigiau.

Šiuo metu maisto produktus tenka pirkti iš didmenininkų, kurie yra čia, JK, tačiau tai daro įtaką ne tik kainoms, bet ir asortimentui. Žemesnių kainų laikyti nebegalime ir dėl to, kad prekes jau gauname nebe iš pirmųjų rankų. Tad po „Brexito“ situacija tikrai tapo sudėtingesnė būtent tiems, kurie dirba su prekyba ir užsienio šalimis“, – pasakojo E. Remington.

JK gyvenanti verslininkė pridūrė, kad jau dabar ne tik asortimentas pasikeitė, bet ir pačios prekės pabrango 10–15 proc.

Lietuviškų produktų nepakanka

Prekybos lietuviškais produktais tinklas „Vida & Sons“ Londone veikia nuo 2002 metų ir turi šešias parduotuves skirtinguose rajonuose. Jose ne tik prekiaujama lietuviškais maisto gaminiais, bet ir siūloma užsisakyti vietoje gaminamų lietuviškų patiekalų.

Kaip LRT.lt pasakojo įmonės komunikacijos atstovė Irma Mačiulytė, nors vos tik atidarius pirmąsias parduotuves Lietuva nebuvo Europos Sąjungos (ES) narė, populiarumo netrūko, o ir logistikos problemos buvo išspręstos gana greitai.

Prekybos tinklo atstovai LRT.lt pakvietė apsilankyti vienoje iš savo parduotuvių Londone ir apžiūrėti siūlomų prekių kainas. Tiesa, sausį, kai lankėmės parduotuvėje, pasak pardavėjų, nauja siunta iš Lietuvos Vulvičo rajone esančioje parduotuvėje dar nebuvo gauta.

„Populiarūs, žinoma, varškės ir mėsos gaminiai. Juos perka ir britai. Tikrai ateina vietiniai ir klausia. Produktai iš Rumunijos ar Lenkijos, kurie skirti tradiciniams šių šalių patiekalams gaminti, taip pat paklausūs“, – aprodydamos parduotuvę pasakojo pardavėjos.

„Vietinių maisto produktų skonis nuo lietuviškų gerokai skyrėsi, todėl tautiečiai ieškojo, kur įsigyti lietuviškos juodos duonos, rūkytų mėsos gaminių, grietinės, kefyro – produktų, kurie Lietuvoje buvo įprasti ir pamėgti. Taigi, lietuviškų maisto prekių poreikis buvo natūralus“, – pasakojo parduotuvės atstovė.

Nuo šių metų pradžios turime deklaruoti įvežamas prekes, o visi importuojami produktai turi atitikti jau nebe ES, o JK taisykles ir standartus.

Jos teigimu, neretai į parduotuvę užsuka ir latviai, lenkai, slovakai, bulgarai, todėl asortimentas buvo papildytas produkcija iš šių šalių.

„Sulaukiame daug rumunų. Jų ypač padaugėjo, kai 2014-aisiais Rumunijos piliečiams buvo galutinai panaikinti ribojimai dirbti JK. Apsipirkti ateina ir britai. Jie mėgsta ne tik lietuviškus varškės sūrelius, bet ir konditerijos gaminius – tortus, pyragus. Mielai perka ir lietuviškus rūkytus mėsos gaminius, žuvį“, – pasakojo LRT.lt pašnekovė.

I. Mačiulytė sakė, kad prie „Brexito“ teko prisitaikyti ir jų įmonei. Pereinamojo laikotarpio metu praėjusiais metais parduotuvių tinklo komanda analizavo naujas prekių importo taisykles, ruošėsi ir tvarkė visus dokumentus, kad importuojamos prekės bazę pasiektų sklandžiai.

„Nuo šių metų pradžios turime deklaruoti įvežamas prekes, o visi importuojami produktai turi atitikti jau nebe ES, o JK taisykles ir standartus. Ko laukti ateityje, sunku prognozuoti, tačiau labai viliamės, kad verslams ant pečių nebus užkrauti kokie nors papildomi ribojimai.

Prekių kainas peržiūrime reguliariai, nes jos – tarsi gyvas organizmas ir priklauso nuo labai daug dalykų: tiekėjų kainodaros, logistikos išlaidų, valiutų kursų, mokesčių, darbuotojų darbo užmokesčio dydžio ir kita. Kainų kėlimo dėl „Brexito“ neišvengėme ir mes, tik stengėmės, kad jis būtų nežymus ir skaudžiai nekirstų per pirkėjo piniginę“, – kalbėjo populiarios parduotuvės atstovė.

Sausį kainos taip pat buvo kiek didesnės, o tokių produktų kaip juoda lietuviška duona skyrėsi kone dukart nuo tų, kurias matome Lietuvos prekybos centruose.

Tikroji situacija dėl kainų išryškės pavasarį

Mums apsilankius parduotuvėje čia sukiojosi dar keletas pirkėjų, kurie rinkosi pilnus krepšius lietuviškų prekių. Lietuviškos rūkytos dešros, kiti mėsos gaminiai ar varškės sūreliai neabejotinai yra tie produktai, kurių visada ieškoma lietuviškose parduotuvėse.

Sausį kainos taip pat buvo kiek didesnės, o tokių produktų kaip juoda lietuviška duona skyrėsi kone dukart nuo tų, kurias matome Lietuvos prekybos centruose, tačiau tikroji situacija, anot prekybininkų, netruks išryškėti šių metų pavasarį.

Palyginimui: minėtoje parduotuvėje duona kainuoja 2,93 euro. Lietuvoje kainos svyruoja nuo 0,55 iki 1,40 euro už pusę kepalo. Traškučių kainos skiriasi vos keletu centų. Trapučiai JK esančioje parduotuvėje kainuoja 0,91 euro, Lietuvoje – nuo 0,40 iki 0,59 euro.

Vietos lietuvių pamėgtų šakočių kainos taip pat labai panašios. Šį kepinį Lietuvoje galima įsigyti tik euru pigiau. Pažvelgus į pusgaminių lentynas JK kainos gali nustebinti. Pakuotė koldūnų su kiauliena čia parduodama už 3,78 euro, Lietuvoje tokia pat pakuotė kainuoja 2,49 euro. Varškės sūrelio kaina JK – 0,56 euro, Lietuvoje tokia pati prekė kainuoja 0,39 euro.

„Apsuka automobilius“

Kitos JK veikiančios įmonės „Lex Blinds“ vadovas Rokas Jančauskas pasakojo, kad pats šioje šalyje gyvena jau aštuoniolika metų. Kiek anksčiau jis buvo įkūręs nekilnojamojo turto įmonę, tačiau kai 2015-aisiais prasidėjo nekilnojamojo turto krizė, teko keisti veiklos pobūdį.

Tuomet svetur gyvenantis lietuvis pastebėjo, kad atsirado žaliuzių, ritininių užuolaidų ir panašių prekių paklausa, todėl ėmėsi jų prekybos. Didžiąją parduodamos produkcijos dalį sudaro prekės iš Lietuvos, nors prekiaujama įvairių šalių tiekėjų produkcija.

„Viską po truputį statėme ir 2018-aisiais nusprendžiau, kad reikia orientuotis į šį naują verslą. Investavome į jį, geroje Londono vietoje išsinuomojome parduotuvę ir dirbame iki šiol. Dabar atidarėme ir nedideles gamybos patalpas. Po truputį pradedame gaminti ir plečiamės.

Dabar verslo partneris yra Lietuvoje, todėl tai labai susiję, tačiau prekiaujame ir kitų šalių produkcija. Patys klientai rečiau būna lietuviai. Per mėnesį kokie penki klientai turbūt ir būna lietuviai“, – apie savo verslą pasakojo E. Jančauskas.

Anot LRT.lt kalbinto verslininko, po „Brexito“ daugiausia pasikeitė biurokratiniai dalykai – jų dar padaugėjo. Vis dėlto pagrindiniai jo įmonės partneriai Lietuvoje patys rado tarpininkus muitinėje, šie ir užpildo reikalingas deklaracijas. Taigi, prekių, kurios pasiekia Londone įsikūrusią įmonę, dokumentacija papildomai rūpintis nereikia.

„Jie daug kuo pasirūpino, bet dabartinė situacija tikrai pridėjo daug popierizmo. Daug laiko užimta papildomas dokumentų ruošimas prieš išvežimą. Per savaitę pas mus viską veža gal per tris kartus iš Europos ir Lietuvos. Iki šiol dar niekas nėra sustyguota ar sutvarkyta ir tiesiog kartą (muitinėje) pradeda kabinėtis, prašo dokumento už kiekvieną daiktą, o dažniausiai praleidžia ir nieko neprašo.

Kaip ir vietos valdžia pasakė, su ES nėra iki galo nustatyta, ko reikia. Man buvo paminėta, kad iki šių metų gegužės bus pereinamasis laikotarpis, kada dar bus laisviau. Tačiau tikrai ne visi tai žino ir yra muitininkų, kurie apsuka automobilius ir sako, kad neįleis, nes nėra tam tikrų dokumentų. Biurokratijos tikrai daug“, – pasakojo verslininkas.

Kadangi lietuvio vadovaujama įmonė tiekia prekes ir į kitas šalis, jam taip pat tenka pildyti papildomus dokumentus, sutarti su partneriais, kad šie padėtų. Dalydamasis patirtimi R. Jančauskas užsiminė, kad neseniai susisiekė su daugybe tarpininkų paslaugas vykdančių įmonių, tačiau dažniausiai išgirsdavo, kad dėl padidėjusio darbo krūvio ir atsiradusių papildomų užsakymų paslaugos negaus.

Europos Komisija valstybėms narėms pristatė siūlymą iki balandžio atidėti sutarties su JK dėl prekybos po „Brexito“ taikymą.

„Dabar iš dviejų tokių įmonių laukiu atsakymų, bet ir jos sako, kad nežino, ką pildyti, nes iki galo nėra aišku, kokių dokumentų reikės. Tikrai sunku rasti tarpininkus. Daug kam reikia tokių paslaugų.

Kalbėjau ir su kitų verslų savininkais, jie sakė, kad iki paskutinės minutės, kai buvo tariamasi dėl „Brexito“, niekas nežinojo, kas lauks, tad daugelis laukė, kada pradės aiškėti. Kaip tik todėl dabar tarpininkai turi daug užsakymų“, – kalbėjo lietuvis.

Paklaustas apie kainas ir jų augimą, verslininkas teigė, kad atsižvelgiant į dabartinę situaciją kainos didėja apie 10 proc.

„Brexito“ prekybos susitarimas

LRT.lt jau rašė, kad nuo sausio 1-osios pradėti muitinės tikrinimai ir atsirado kitų kliūčių, bet prekybos sutartis leistų išvengti muitų ir kvotų įvedimo, keliančio grėsmę šimtams tūkstančių darbo vietų abipus Lamanšo.

Europos Komisija (EK) valstybėms narėms pristatė siūlymą iki balandžio atidėti sutarties su JK dėl prekybos po „Brexito“ taikymą, teigia naujienų agentūros AFP šaltiniai Briuselyje.

Sausį įsigaliojo ir iki vasario pabaigos ši sutartis galioja laikinu pagrindu, taip suteikiant Europos Parlamentui laiko ją išstudijuoti.

Vis dėlto ES „reikia daugiau laiko dokumentų vertimui“ į visas oficialias kalbas, AFP sakė Komisijos atstovas spaudai.

Savo ruožtu vienas šaltinis teigė, kad EK siūlymas yra išsiųstas valstybėms narėms patvirtinti, o vėliau jis bus pateiktas bendrai JK ir ES tarybai, vertinančiai sutartį.

Europarlamentarai 1 250 puslapių dokumentą pradėjo studijuoti gruodžio viduryje, skelbė ELTA.

JK „Brexito“ derybininkas Davidas Frostas patvirtino, kad Londonas yra informuotas apie siūlymą pratęsti laikinosios sutarties galiojimo terminą.

„Tai šiek tiek nuvilia žinant, kad apie tai diskutavome vos prieš mėnesį. Keista, kad ES nori tai pakeisti taip greitai, tačiau mes su jais pasikalbėsime ir spręsime, ką galima padaryti“, – sakė D. Frostas.