Graikija jau bene mėnesį gyvena griežto karantino režimu: išeiti iš namų galima tik nurodžius priežastį SMS žinute ar turint popierinę formą, galioja komendanto valanda, veikia tik vaistinės ir maisto prekių parduotuvės. „Ar sudėtinga išgyventi be naujų batų ar drabužių, keptuvių ar plakiklių, žaislų ar kalėdinių dekoracijų? Graikams, atrodo, nėra labai sunku“, – sako Kretoje gyvenantis žurnalistas ir kelionių Graikijoje vadovas Audrius A. Morkūnas.
Kaip ir pavasarį, gyventojai negali išeiti iš namų nenurodę priežasties. Ją nurodyti galima siunčiant SMS žinutę arba pildant popierinę formą, pažymi lietuvis.
„Deklaruojant judėjimą, reikia pasirinkti vieną variantą iš kelių galimų: į darbą, pas gydytoją, nusipirkti būtinųjų prekių, padėti artimiesiems, į apeigas, sportuoti, vedžioti šuns ar panašiai. Galima judėti tik savo apskrities ribose, išskyrus būtinuosius, išskirtinius atvejus.
Pavyzdžiui, Kretoje negalime važinėti po visą salą, nes ji padalyta į keturias apskritis, tai yra jei gyveni Herakliono apskrityje, negali apsipirkti išvažiuoti į Retimną ar Chaniją“, – komentuoja pašnekovas.
Visoje šalyje nuo 21.00 val. iki 5.00 val. ryto galioja ir komendanto valanda. Tamsiuoju paros metu galima keliauti tik turint atitinkamą darbdavio pažymą ar medicinos pagalbos tikslais.
„Šis ribojimas įvestas pastebėjus, kad neveikiant restoranams, barams ar naktiniams klubams buvo pradėti organizuoti privatūs vakarėliai draugų kompanijose.
Viskas padaryta taip, kad būtų maksimaliai sumažintas nebūtinų tiesioginių kontaktų skaičius. Be to, veido kaukės privalomos visur – ir viduje, ir lauke. Tuo šis karantinas skiriasi nuo pavasarinio, nes tada Graikijoje kaukių dėvėjimas nebuvo privalomas“, – pažymi lietuvis.
Be šių ribojimų, šalyje uždarytos ir mokyklos, muziejai, archeologinės vietovės, galerijos, teatrai ir kino teatrai, kirpyklos, grožio salonai ir visos kitos laisvalaikio erdvės, išskyrus maisto prekių parduotuves ir vaistines.
Tiesa, dėl parduotuvių priimtas dar vienas sprendimas. Pašnekovo teigimu, tinklinėse maisto prekių parduotuvėse Graikijoje, kaip ir Lietuvoje, galima įsigyti ne tik maisto, bet ir drabužių, avalynės, buitinės technikos bei kitų pramoninių prekių.
Kadangi dėl karantino visos ne maistu prekiaujančios parduotuvės dirbti negali, nuspręsta ir maisto prekių parduotuvėse uždaryti ne maisto prekių skyrius. Taip siekiama išlaikyti vienodą konkurencinę aplinką, sako žurnalistas.
„Todėl šiuo metu nuėjęs į tokią parduotuvę Graikijoje negali nusipirkti drabužio ar žaislo – jų lentynos uždengtos ar atskirtos. Beje, toks ribojimas galioja tik ne pirmo būtinumo pramoninėms prekėms.
Kanceliarinių prekių, popierinių rankšluosčių, buitinės chemijos ir panašių prekių skyriai atidaryti. Net šildytuvais prekiaujama, nes prasidėjo šaltasis sezonas. Ar sudėtinga išgyventi be naujų batų ar drabužių, keptuvių ar plakiklių, žaislų ar kalėdinių dekoracijų? Graikams, atrodo, nėra labai sunku“, – mintimis dalijasi A. Morkūnas.
Kai kuriais atvejais baudos siekia tūkstančius
Pasak lietuvio, suvaržymų nesilaikantiems gyventojams Graikijoje nevengiama skirti baudų. Pavyzdžiui, už kaukės nedėvėjimą ar keliavimą be deklaracijos bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų. Pašnekovas sako, kad kai kuriems tenka susimokėti ir tūkstančius siekiančias baudas.
„Vienas prekeivis, prieš savaitę atidaręs kilimų parduotuvę Chanijoje, gavo 3 000 eurų baudą, kitas kavinės savininkas žemyninėje Graikijoje – 10 000 eurų baudą. Kaip skelbia Graikijos policija, kasdien visoje šalyje išrašoma apie 1 500 baudų už karantino sąlygų nesilaikymą“, – pasakoja žurnalistas.
Pasak lietuvio, nors graikai Europoje garsėja streikais ir protestais, dėl įvesto griežto karantino ryškios nepasitenkinimo bangos jis sako nepastebėjęs. Priešingai – žmonės atrodo susitelkę. Tiesa, lapkričio pabaigoje nedidelių streikų būta, bet A. Morkūnas pabrėžia, kad jie neatspindi bendros nuotaikos šalyje.
„Lapkričio 26 dieną įvykęs valstybės tarnautojų streikas, sutrikdęs viešąjį transportą ir paslaugas visoje šalyje, ir nedidelės tarnautojų demonstracijos Atėnuose bei Salonikuose labiau buvo ne prieš karantiną, o už darbo sąlygų gerinimą, įskaitant geresnę darbo vietų apsaugą nuo koronaviruso.
Gal tokį požiūrį lemia faktas, kad Graikija nuolat susiduria su ekstremaliomis situacijomis – žemės drebėjimais, gaisrais, pabėgėlių srautais, kai gelbėjamos žmonių gyvybės. Jau ne kartą yra tekę stebėti, kaip šalies gyventojai susivienija, kai atsiranda grėsmė bendrapiliečių sveikatai ar gyvybei. Taip yra ir COVID-19 pandemijos akivaizdoje“, – sako pašnekovas.
Iš perkrautų ligoninių pacientai į kitas vežami ir traukiniais
Praėjus dviem savaitėms nuo lapkričio pradžioje įvestų griežtų ribojimų, fiksuojamų COVID-19 susirgimų skaičius šalyje ėmė tolygiai mažėti, pažymi lietuvis. Per piką lapkričio viduryje Graikijoje buvo priartėta prie 400 susirgimų 100 tūkst. gyventojų, bet dabar rodiklis jau mažėja.
„Gruodžio 1 dienos duomenimis, visoje Graikijoje teko 269,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginimui Lietuvoje – 952,1 atvejo. Guodžia ir tai, kad drastiškai neauga registruojamų mirčių nuo COVID-19 skaičius, nors ir dabar Graikijoje kasdien fiksuojama vidutiniškai 100 pandemijos aukų.
Tai labiausiai kelia nerimą tiek gyventojams, tiek specialistams, tiek šalies vadovams“, – apie situaciją kalba žurnalistas.
Jis sako, kad ypač įtempta situacija išlieka Šiaurės Graikijoje – Makedonijos regione bei jo sostinėje Salonikuose, kur ligoninės jau perkrautos ir jaučiamas medicinos personalo trūkumas.
Į pagalbą čia dirbantiems medikams savanoriškai pasisiūlė gydytojai ir slaugytojos iš kitų Graikijos regionų. Be to, buvo pasirūpinta medicinos pagalbos traukiniu tarp Salonikų ir Atėnų, juo ligoniai vežami iš Salonikų į Atėnų ligonines.
„Tiek šalies vadovai, tiek COVID-19 situacijos valdymo specialistai Graikijoje vos ne kasdien pabrėžia, kad kiekviena mirtis, kiekviena pandemijos pasiglemžta gyvybė – tai ne statistikos vienetas, o žmogaus, šeimos ir bendruomenės tragedija.
Ir kur kas dažniau vadovų kalbose – ne gąsdinimai, o prašymai palaikyti ir saugoti vieniems kitus. Šalyje jau galvojama, kaip pagerbti mirusiųjų nuo COVID-19 atminimą“, – komentuoja lietuvis.
Palygino su Graikija: Lietuvai reikėtų pasimokyti nuoseklumo
Lietuvoje antrasis karantinas prasidėjo tuo pačiu metu, kaip ir Graikijoje – lapkričio 7 dieną. Tiesa, buvo įvesti gerokai lengvesni apribojimai: dirbti gali ne tik maisto prekių parduotuvės ir vaistinės, bet ir kitokio pobūdžio parduotuvės, prekybos centrai. Tiesa, buvo nurodyta riboti pirkėjų srautus.
Taip pat veiklą tęsia kirpyklos, grožio, tatuiruočių salonai, jei laikomasi higienos reikalavimų. Tačiau muziejai, teatrai, kino teatrai, kazino buvo uždaryti, neorganizuojami jokie vieši renginiai. Visose viešose vietose būtinas kaukių dėvėjimas. Prie nuotolinio mokymosi perėjo aukštųjų mokyklų ir profesinių centrų studentai, o darbas darželiuose ir su pradinukais vyksta įprasta tvarka. Vyresnieji ugdomi nuotoliniu arba mišriuoju būdu.
Tiesa, trečiadienį karantiną nuspręsta griežtinti: draudžiama prekiauti laikinose prekybos vietose, tai galioja ir prekybos centruose veikiančioms kalėdinėms mugėms, viešose vietose galima būriuotis tik po du žmones, rekomenduojama nebeskelbti kalėdinių ar kitokių akcijų, kurios paskatintų pirkėjus dažniau užsukti į parduotuves.
Graikijoje gyvenantis A. Morkūnas tikina besidomintis situacija Lietuvoje. Kaip sako, žvelgiant iš Graikijos perspektyvos atrodo, kad šalyje nėra COVID-19 strategijos arba nuoseklumo ją įgyvendinant.
„Visiškai neaišku, kodėl įvedus karantiną prekybos centrai liko atidaryti, o muziejai, parodų galerijos privalėjo uždaryti duris. Kuo skiriasi žmonių srautai? Taip pat stebina kartais pasirodantys pranešimai apie besibaigiančius testus, mėgintuvėlius ar kitas medicinos priemones, niekaip nesuvaldomą COVID-19 plitimą tarp medicinos personalo.
Arba staigios išvados po savaitgalio, kad pandemija Lietuvoje slopsta, matant mažesnius registruotų užsikrėtimų skaičius, nors savaitgalį atlikta perpus mažiau testų negu kitomis dienomis. Stebint situaciją Graikijoje su tokia informacija netenka susidurti“, – pasakoja žurnalistas.
Jo nuomone, labiausiai Lietuvai reikėtų pasimokyti nuoseklumo kalbant tiek apie strategiją, tiek apie planavimą, informacijos pateikimą. A. Morkūnas pabrėžia: kai žinai, kas tavęs laukia, gali dėliotis bent minimalius planus.
„Pavyzdžiui, daugiau nei prieš savaitę Graikijoje jau žinojome, kad karantinas bus pratęstas iki gruodžio 7 dienos. Dabar žinome, kad penktadienį (gruodžio 4-ąją) į gyventojus kreipsis ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis ir pasakys, su kokiais ribojimais šalyje gyvensime visą gruodį, per Kalėdas ir Naujuosius metus“, – sako A. Morkūnas.
Naujausiais duomenimis, gruodžio 1 dieną Graikijoje fiksuota 2 199 nauji COVID-19 atvejai. Iš viso šalyje užfiksuota 107 470 atvejų, pasveikusiais laikomi 9 989 žmonės, 2 517 žmonių nuo COVID-19 mirė.
