Aktualijos

2020.02.21 07:30

Iš užsienio grįžę emigrantų vaikai – išbandymas mokykloms

Rūta Lankininkaitė, Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2020.02.21 07:30

Daugėja grįžtančiųjų į Lietuvą. Mokyklos priimančios emigrantų vaikus džiaugiasi naujokais, tačiau žeria priekaištų Švietimo ministerijai. Mažesnėms regionų mokykloms trūksta finansavimo, psichologų, mokytojų padėjėjų.

Jei emigrantų vaikai pradeda mokslus metų viduryje, mokyklos už juos lėšų negauna. Finansinė našta gula ant savivaldybių pečių. Ministerija sako, kad klaidų mokinių registre pasitaiko, tačiau jos taisomos.

Vilkaviškio Salomėjos Nėries progimnazijos direktorė Daina Juškauskienė papasakojo istoriją, kaip lietuviškai nekalbantis vaikas lankė mokyklą mėnesį, kad adaptuotųsi klasėje. Tačiau rugsėjį mokinių registre nebuvo įtrauktas į sugrįžusiųjų sąrašą. Nors mokykla sudarė individualų ugdymosi planą, skyrė specialiųjų pedagogų pagalbą.

„Kada jis atvyko į penktą klasę rugsėjį, mes pateikėm duomenis mokinių, registras nepriima jo kaip užsieniečio, kadangi jis jau mokėsi Lietuvoje“, – teigė D. Juškauskienė.

Už reemigrantų vaikų mokymą mokyklos iš Švietimo ministerijos turėtų gauti 30 procentų didesnį mokinio krepšelį. Pilviškių Santakos gimnazijoje – 12 grįžusiųjų vaikų, nekalbančių lietuviškai, tačiau papildomą finansavimą prie mokinio krepšelio švietimo ministerija skyrė vos penkiems. Nemokama ir už ikimokyklinio amžiaus vaikus.

„Už priešmokyklinukus ne, nors yra vienas grįžęs. Kaip matome statistikoje net nėra tokio stulpelio, kad priešmokyklinukai būtų grįžę iš užsienio, migrantais“, – patvirtina Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktorė Danutė Valiūnienė.

Švietimo ministerijos atstovai sako, kad kol sistema tobulinama, didesnę finansinę atsakomybę turėtų prisiimti savivaldybės.

„Savivaldybės pakankamai turi biudžetuose skirtų mokymui ar švietimo pagalbai lėšų perskirstomoje dalyje, kad galima būtų per mokslo metus, kol nepasikeitė skaičiai ir skaičiavimais, galėtų tuos pinigėlius susiprojektuoti taip, kad veiksmas vyktų, o ne stovėtų“, – nurodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas Aidas Aldakauskas.

Panorama. ES lyderiai pradėjo derybų maratoną dėl biudžeto – Nausėda sieks kompensacijų dėl lietuvių emigracijos

Vieno grįžusiojo vaiko ugdymui ministerija skiria 467 eurus. Savivaldybės skaičiuoja, kad reikėtų dukart daugiau. Reikia papildomų lietuvių kalbos ir kitų dalykų pamokų, specialiųjų pedagogų, kurių regionuose trūksta.

„Džiaugiamės, kad grįžta šeimos darbingos su vaikais, bet kartu ir savivaldybei ta našta didėja. Ir mokyklos tas lėšas panaudodamos grįžusių vaikų iš užsienio ugdymui, jos turbūt savotiškai mažina galimybes kitiems vaikams pasinaudoti psichologo, socialinio pedagogo pagalba“, – sako Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Daiva Riklienė.

Į Lietuvos mokyklas per trejus metus iš užsienio sugrįžo apie pusantro tūkstančio vaikų.

Populiariausi