Vis daugiau prekybos įmonių mato augimo galimybes esamuose santykiuose su klientais, siūlydamos mokėjimo sprendimus, garantijas ar kitas finansines paslaugas, kurios papildo jų pagrindinę veiklą. Tačiau įmonių siekiai dažnai susiduria su sudėtingais uždaviniais: kaip techniškai užtikrinti šių paslaugų veikimą, jas integruoti į verslo procesus, laikytis teisės aktų ir reikalavimų bei kasdien valdyti šias paslaugas.
Finansinės paslaugos vis labiau artėja prie tų vietų, kur jau yra prekybos įmonių klientai. Pavyzdžiui, kai vartotojas užsisako kelionę, jis gali norėti už ją lengvai sumokėti dalimis tiesiogiai toje pačioje platformoje, be būtinybės sudaryti sudėtingą paskolos sutartį su banku ar kita finansine įstaiga.
Naujausia britų technologijų naujienų portalo „Silicon UK“ analizė rodo, kad prekybos įmonėms priklausančių fintech platformų plitimas atspindi platesnę verslo technologijų tendenciją: svarbios papildomos funkcijos ir paslaugos integruojamos tiesiogiai į darbo procesus, o ne teikiamos kaip atskiros paslaugos.
Ir klientams šiuolaikinėje prekyboje finansinės paslaugos jau nebelaikomos atskiru dalyku nuo pagrindinės patirties, o vertinamos kaip pirkimo proceso dalis. Šiandieninis klientas tikisi, kad užbaigdamas pirkimą jis taip pat galės pasinaudoti kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, mokėjimu dalimis ar pratęsta garantija. Būtent dėl to prekybininkams, platformoms ir paslaugų teikėjams atsirado nauja augimo galimybė: siūlyti finansines paslaugas ten, kur jie jau turi santykius su klientais, duomenis ir pasitikėjimą.
Ambicijų yra, bet įgyvendinti sunku
„Adyen“ užsakymu ir „Norstat“ atlikta visose Baltijos šalyse vykdyta apklausa rodo, kad įmonės yra suinteresuotos žengti šia kryptimi. Lietuvoje daugiau nei ketvirtadalis prekybininkų mano, kad finansinių paslaugų teikimas per savo įmonę ar platformą galėtų padidinti klientų lojalumą ir atverti naujus pajamų šaltinius. Tai rodo, kad finansinės paslaugos nebėra vien tik bankų ar didelių technologijų įmonių sritis – ir paprasti prekybininkai ieško būdų, kaip padidinti santykių su klientais vertę.
Teoriškai finansinių paslaugų teikimas atrodo logiškas: jei klientas jau ketina pirkti, pardavėjas gali jam patogiai pasiūlyti mokėjimo ar kitą papildomą paslaugą tuo pačiu metu. Tačiau praktikoje visa sistema turi veikti sklandžiai ir kaip vientisas mechanizmas tiek pardavėjui, tiek klientui. Jei prekybininkas kiekvienam papildomam lygmeniui – mokėjimo sistemai, ataskaitų teikimui, klientų aptarnavimui ir kitoms smulkmenoms – pasitelkia atskirą partnerį, augimo galimybės gali greitai virsti operacine našta. Tyrimas taip pat rodo, kad Lietuvoje trečdalis prekybininkų sutinka, jog sudėtingumas yra kliūtis finansinių paslaugų plėtrai, įskaitant skirtingus reikalavimus, procesų integraciją ir rizikos valdymą.
Finansinės paslaugos neturi tapti atskira sistema
Tuo pačiu metu sklandi klientų patirtis nuo pradžios iki pabaigos tapo prekybos standartu. Klientai nebeatskiria, kur prasideda mokėjimo, pristatymo ar grąžinimo procesas, o idealiu atveju visas pirkimo procesas turėtų vykti sklandžiai. Jei kas nors vėluoja, kelia sumaištį ar nepatogumų, prekybininko reputacija automatiškai nukenčia, o patogumą vertinantis klientas pereina pas konkurentą. Klientas jaučia šį sunkumą, tačiau nemato už jo slypinčios sudėtingos infrastruktūros. Būtent todėl finansinės paslaugos negali būti traktuojamos kaip atskira papildoma funkcija, o turi būti laikomos vieningos visumos dalimi.
Baltijos šalių įmonių plėtros siekius taip pat galima vertinti tarpvalstybinės prekybos kontekste. Remiantis apklausos duomenimis, 40 proc. Lietuvos prekybininkų mano, kad didesnė mokėjimo ir finansinių sistemų kontrolė palengvintų jų plėtrą į užsienio rinkas. Latvijoje su šiuo teiginiu sutinka beveik trečdalis respondentų, o Estijoje – beveik ketvirtadalis prekybos įmonių. Veikianti finansinė infrastruktūra yra būtina tarptautinei plėtrai, nes užsienio rinkose vyrauja kitokie vartotojų įpročiai, valiutos ir atsiskaitymų principai.
Svarbu suprasti, kad finansinių paslaugų teikimas nebūtinai reiškia, jog viską reikia kurti nuo nulio. Daugeliu atvejų tai būtų neprotinga, nes banko licencijų gavimas ir vietos rinkų ypatumai reikalauja didelės patirties, kurios iš pačių verslininkų nesitikima. Tačiau verslininkas privalo tiksliai suprasti, kokių pajėgumų jam reikia ir kuris partneris gali padėti juos sukurti. Geras technologijų partneris neatima iš prekybininko kontrolės ir nepadidina verslo sudėtingumo, bet padeda pašalinti kai kurias problemas.
Ateityje sėkmę pasieks tos įmonės, kurios įveiks technines ir skaitmenines kliūtis ir finansinių paslaugų teikimą laikys augimo galimybe, o ne vien tik papildomomis išlaidomis. Šių kliūčių įveikimas lems, ar prekybininkas taps naujos kartos finansinių paslaugų teikėju, ar liks nuošalyje.
„Norstat“ apklausa Baltijos šalyse „Adyen“ užsakymu atlikta kovo 23–balandžio 2 d. apklausoje dalyvavo 1 000 respondentų iš visų trijų Baltijos šalių.
