Daugelis įmonių vadovų šiuo metu sprendžia tą patį klausimą – kiek ir kaip investuoti į dirbtinį intelektą (DI). Investicijos vyksta sėkmingai – jau praeitų metų pradžioje 21,3 proc. Lietuvos įmonių naudojo DI savo veiklose.
Tačiau McKinsey tyrimas rodo, kad DI brandą, kai technologija sistemingai integruojama į procesus ir duoda apčiuopiamą naudą, pasiekia tik 1 proc. įmonių. Šis nedidelis skaičius įmonių dažnai išsiskiria ne dėl naudojamos technologijos, o dėl sprendimus priimančio vadovo.
Vadovų įsitraukimas yra itin svarbus
BCG tyrimas atskleidė, kad vadovai, kurie patys aktyviai naudoja dirbtinį intelektą, yra 12 kartų labiau linkę atsidurti tarp efektyviausiai DI išnaudojančių įmonių. Tas pats tyrimas padeda geriau suprasti, kodėl tai vyksta: 72 proc. vadovų save laiko pagrindiniais DI sprendimų priėmėjais, bet tik 26 proc. iš jų iš tikrųjų vertinami kaip išmanantys šią technologiją.
Natūraliai kyla klausimas: ar žmogus, neišmanantis technologijos, gali kokybiškai ją integruoti savo įmonėje? Dažniausiai atsakymas yra ne. Vadovai, kurie patys nenaudoja DI, dažnai priima sprendimus, kurie atrodo logiški, bet nekuria jokios realios vertės. Vienas iš dažniausių pavyzdžių – darbuotojai skatinami naudoti DI įrankius ir turi atsiskaityti, kiek per savaitę pateikia užklausų.
Šis skaičius nieko nesako apie tai, ar technologija iš tikrųjų padeda dirbti geriau, – darbuotojai praleidžia daugiau laiko naudodami DI, bet tai nereiškia, kad jis naudojamas produktyviai. Kitas dažnas scenarijus – lūkestis, kad DI išspręs bet kokias problemas. Jei įmonės procesai nėra aiškūs, DI nepertvarkys visos sistemos ir tik prisidės prie situacijos blogėjimo.
Problema kyla dėl tos pačios priežasties – vadovas nori diegti technologiją, kurios nesupranta.
Neprivaloma būti DI specialistu
Tai nereiškia, kad vadovas turi tapti programuotoju ar duomenų analitiku. Pakanka suprasti, ką DI gali ir ko negali, kokius klausimus verta užduoti ir kaip vertinti gautus rezultatus. Vadovai, kurie reguliariai naudoja DI, priima naudingesnius sprendimus – jie žino, ko galima tikėtis, ir susidaro tinkamesnius lūkesčius savo komandoms. Pavyzdžiui, vadovas, kuris pats naudoja DI, žino, kad tas pats rezultatas gali skirtis priklausomai nuo to, kaip užduotis suformuluota.
Jis geriau supranta technologijos apribojimus, kaip atrodo kokybiškas rezultatas ir kada verta patikrinti atsakymų tikslumą. Be šios patirties sunku atskirti, ar komanda dirba gerai, ar tiesiog pateikia pirmą iš „ChatGPT” nukopijuotą atsakymą. Geriausias būdas suprasti – per praktiką Paprasčiausias ir greičiausias žingsnis – pradėti naudoti DI pačiam.
Ne skaityti apie geriausią platformą ar dalyvauti mokymuose, o išbandyti įrankį asmeniškai. Praktiškai tai gali atrodyti paprastai: paprašyti DI parengti susitikimo santrauką, suformuluoti el. laišką ar apibendrinti ilgą dokumentą. Svarbu tai daryti sąmoningai – ieškoti vietų, kur rezultatas nuvilia ir lyginti, kaip keičiasi atsakymas pakeitus užduoties formuluotę.
Iš pradžių tikslas nėra sutaupyti laiko, o suprasti, kaip technologija veikia ir ką daro neefektyviai. Antras žingsnis – pasikalbėti su komanda. Ne siekiant patikrinti, ar visi naudoja DI, o kad būtų aiškiau, kokie įrankiai realiai naudojami, kur kyla sunkumų ir kur technologija iš tikrųjų padeda. Dažnai paaiškėja, kad kai kurie darbuotojai jau eksperimentuoja savarankiškai. Tokia informacija yra daug naudingesnė už pateiktų užklausų skaičių – paaiškėja tolesnės DI taikymo galimybės. Trečias – pasirinkti vieną konkretų įmonės procesą ir išbandyti, ar jį įmanoma automatizuoti. Tai padės geriau suprasti, kur DI diegimas turi prasmę, o kur technologija dar nėra pakankamai pažengusi ar reikalauja specialistų pagalbos. Geriausi kandidatai – pasikartojantys, aiškiai apibrėžti procesai: ataskaitų rengimas, duomenų sutvarkymas, standartiniai atsakymai klientams. Tokių eksperimentų netrukus bus galima siekti ir su valstybės parama – Inovacijų agentūra planuoja skirti beveik 9 mln. eurų MVĮ DI sprendimų vystymui ir diegimui. Bet finansavimas nepadės, jei vadovas pats nežinos, ko tikėtis.
Stiprios techninės komandos neužtenka
Gali pasirodyti, kad turint kompetentingą techninę komandą, vadovui užtenka strateginės vizijos. Tai iš dalies tiesa: techniniai specialistai gali sėkmingai įgyvendinti atskirus projektus ir be vadovo įsitraukimo. Tačiau problema iškyla tada, kai technologiniai sprendimai diegiami į verslo infrastruktūrą.
BCG tyrimas atskleidė, kad vadovai, neišmanantys technologijų, dažnai vengia prieštarauti savo CTO ar inžinerijos vadovams – net kai jų siūlomi sprendimai neatspindi realių verslo poreikių. Siūlomi projektai gali būti įgyvendinami kokybiškai, tačiau jei jie nesukuria realios vertės verslui, jie tiesiog švaisto laiką. Dirbtinio intelekto diegimas įmonėje retai kada žlunga dėl technologijos – dažniau tai įvyksta dėl to, kad sprendimus priimantys žmonės jos nesupranta iš vidaus.
Vadovas, kuris pats dirba su DI įrankiais, užduoda kitokius klausimus, kelia kitokius lūkesčius ir kitaip vertina rezultatus. Būtent tai ir skiria tą vieną procentą nuo likusių. Gera žinia: tai nėra nei brangu, nei sudėtinga – tereikia paeksperimentuoti patiems.
