Praėję metai finansų rinkose buvo pažymėti dirbtinio intelekto (DI) euforija. Įmonės skelbė apie milijardines investicijas į duomenų centrus ir skaičiavimo galią, o investuotojai entuziastingai kėlė bendrovių, gaminančių DI sistemoms reikalingus lustus, akcijų kainas. Tarp didžiausių šio etapo laimėtojų atsidūrė tokios bendrovės kaip „Nvidia“ ir „Advanced Micro Devices“ – jų verslo modeliai tapo tiesioginiu DI infrastruktūros plėtros atspindžiu.
Šiais metais vyravęs investuotojų optimizmas staiga išblėso, o rinkose dominavusį naratyvą pakeitė diskusijos apie tai, kurios įmonės, ekonominės veiklos ir verslo modeliai ateityje gali būti panaikinti to paties dirbtinio intelekto.
Per pastarąjį mėnesį matėme dramatiškai kritusias akcijų kainas tų įmonių, kurios, investuotojų vertinimu, pasirodė pažeidžiamos DI transformacijos procese – nuo „IBM“ iki „Palantir“.
Bendrai vyrauja požiūris, kad programinę įrangą ir su ja susijusias paslaugas teikiančios įmonės bus paveiktos labiausiai. Atitinkamai jų akcijų kainos šiais metais demonstravo prasčiausią rezultatą: S&P 500 indekso programinės įrangos įmonių segmentas prarado daugiau nei 20 proc. vertės, nors tuo pačiu laikotarpiu visas indeksas paaugo apie 2 proc.
Investuotojų baimes dar labiau pakurstė mažai žinomos „Citrini Research“ analitikų publikacija, kurioje piešiamas distopinis 2028 metų scenarijus. Jame teigiama, kad DI sistemos per kelerius metus taps tokios pažangios, jog įmonės pradės masiškai keisti darbuotojus automatizuotais DI agentais.
Pasak autorių, tai lems ženkliai išaugusį nedarbo lygį, ypač dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų atleidimų, kurie sudaro reikšmingą vartojimo pagrindą ekonomikoje. Struktūrinis vartojimo silpnėjimas, mažėjant darbo pajamoms, sukels ekonomikos lėtėjimą, akcijų biržų kritimą ir finansines problemas gyventojams, nepajėgiant grąžinti įsiskolinimų. Piešiamas itin niūrus ateities vaizdas, kuriame technologinis progresas ir bendra žmonių gyvenimo kokybė juda priešingomis kryptimis.
Panašaus masto transformaciją teoriškai įmanoma įsivaizduoti klausantis ir Dario Amodei, vienos pažangiausių DI laboratorijų – „Anthropic“ – vadovo. Jis kalba apie vadinamąją „genijų šalį“ – milijonus DI agentų, veikiančių duomenų centruose, kurių kiekvienas būtų protingesnis už Nobelio premijos laureatą ir dirbtų dešimtis kartų greičiau nei žmogus. Tokie galingi mąstymo įrankiai, kurie, pasak Amodei, taps realybe vėliausiai iki 2030 metų, galėtų paskatinti technologijų ir žinių progresą įvairiose srityse – nuo sunkiausių ligų gydymo iki švarios energijos ir klimato kaitos problemų sprendimo. Tačiau jie taip pat reikštų milžinišką spaudimą darbo rinkai.
Vis dėlto šiandien realių ženklų, kad toks scenarijus jau materializuojasi, nėra daug. DI modeliai tebėra riboti autonominio veikimo ir patikimumo prasme. Neseniai paskelbtas 38 mokslininkų tyrimas „Agents of Chaos“, kuriame buvo testuojami penki DI agentai, parodė, kad atviroje konkurencinėje erdvėje DI agentai ne tik optimizavo veiklą, bet tam tikromis aplinkybėmis ėmėsi manipuliavimo, nutekino duomenis, vykdė neautorizuotų asmenų komandas ar teigė įvykdę užduotis, nors tai nebuvo padaryta. Šis tyrimas kelia daug klausimų dėl dabartinių DI modelių galimybių būti saugiai pritaikytiems realioje aplinkoje, turint mintyje jų neprognozuojamą elgesį, galintį vesti į chaosą.
Kitas aspektas – blogiausio scenarijaus atveju nedarbo lygis augtų todėl, kad DI agentai pakeistų žmones įvairiose profesijose. Tačiau ir čia kyla klausimas: ar DI pakeis darbuotojus, ar taps įrankiu jų produktyvumui didinti? „Citadel Securities“ analitikai pastebi, kad programinės įrangos inžinierių darbo skelbimų skaičius JAV rinkoje per pastarąjį pusmetį sparčiai padidėjo, aplenkdamas bendrą rinkos tendenciją. Kitaip tariant, srityje, kuri laikoma viena pažeidžiamiausių DI transformacijos kontekste, masinio darbuotojų pakeitimo kol kas nematyti.
Vis dėlto tam tikrų darbuotojų pakeitimo ženklų jau esama. Prieš kelias dienas JAV finansinių technologijų įmonė „Block“ paskelbė atleidžianti beveik pusę – apie 4 tūkst. – savo darbuotojų, o įmonės vadovas teigė, kad DI ir automatizavimo procesai leis bendrovei veikti su mažesne, bet aukštos kvalifikacijos komanda. Rinkos reakcija į šį pranešimą gali kelti nerimą – akcijų kaina šoktelėjo daugiau nei 20 proc., rodydama, kad investuotojams DI įgalintas optimizavimas patinka. Tai, neabejotinai, skatins ir kitas įmones ieškoti panašių sprendimų.
Tad situacija dėl DI transformacijos poveikio ekonomikai šiuo metu yra visiškai neaiški – ji labiau primena naratyvo, o ne realybės lūžį. Matoma daug baimių ir rizikų, kurių pagrindu rinkos, atrodo, pradėjo diskontuoti galimą struktūrinę transformaciją, kurios faktinis mastas dar neaiškus.
Nors jau fiksuojami masinių atleidimų dėl DI atvejai, jų mastas nėra toks didelis, kad reikšmingai paveiktų bendrą nedarbo lygį, kuris išlieka labai žemas tiek JAV, tiek Europoje. Jei ateityje matysime tendenciją, kad įmonės didina produktyvumą taikydamos DI įrankius darbuotojų efektyvumui gerinti ir vengia plataus masto atleidimų, DI transformacijos impulsas ekonomikoms turėtų būti labai pozityvus.
Iš kitos pusės, jei DI modeliai pasieks tokį pažangumo lygį, kokį prognozuoja „Anthropic“ vadovas, situacija iš esmės pasikeistų – reikšmingai išaugtų darbo vietų pažeidžiamumo rizika. Tokiu atveju, tikėtina, prireiktų didesnės vyriausybių intervencijos DI reguliavimo, mokesčių ir socialinės apsaugos srityse, siekiant sušvelninti neigiamas ekonominės transformacijos pasekmes.
Kadangi technologinis progresas vyksta gerokai greičiau nei politiniai procesai, diskusijos dėl to, kaip ruoštis galimiems pokyčiams, turėtų prasidėti jau dabar.
