Nuo kitų metų Lietuvoje keičiasi taisyklės, kurios palies tūkstančius užsieniečių darbuotojų. Naujasis Valstybinės kalbos įstatymas įpareigos visus, tiesiogiai aptarnaujančius klientus parduodant prekes ir (ar) teikiant paslaugas, mokėti lietuvių kalbą nustatytu lygiu.
Tai – vienas ambicingiausių pastarųjų metų sprendimų, kuriuo siekiama stiprinti valstybinės kalbos statusą ir užtikrinti, kad aptarnavimas Lietuvoje būtų prieinamas lietuvių kalba.
Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimas priimtas dar 2024 m. rudenį, tačiau įgyvendinimo tvarka vis dar nėra aiški. Vis dėlto žinoma viena – darbdaviams ir užsieniečiams darbuotojams vertėtų ruoštis iš anksto, nes lietuvių kalbos mokėjimas nuo 2026 m. taps ne tik integracijos klausimu, bet ir darbo sąlyga.
Svarstoma: pereinamuoju laikotarpiu – bazinis A1 lygis
Jau yra žinoma, kad nuo sausio 1 d. visos Lietuvoje prekes parduodančios ar paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, privalės užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuvių kalba. Išimtys bus taikomos tik laikinoms veikloms, pavyzdžiui, mugėse ar trumpalaikiuose renginiuose, taip pat Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais.
Nors Valstybinės kalbos įstatymas įsigalios jau greitai, tačiau įgyvendinimo tvarka vis dar nėra priimta, kadangi Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo bus keičiamas valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo tvarkos aprašas, grąžintas derinimui kelis kartus. Taigi tiek darbdaviai, tiek užsieniečiai vis dar yra nežinioje dėl privalomų reikalavimų taikymo.
Visgi tikėtina, kad bus nustatytas dviejų metų pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus privaloma mokėti bazinį A1 lietuvių kalbos lygį, po pereinamojo – A2 lygį. Svarstoma, kad pereinamasis laikotarpis galėtų trukti 2 metus nuo dienos, kai užsieniečiui pirmą kartą išduodamas dokumentas, patvirtinantis ar suteikiantis teisę gyventi Lietuvoje (o tiems, kuriems išduotas iki 2025 m. gruodžio 31 d. – dviejų metų pereinamasis laikotarpis būtų pradedamas skaičiuoti nuo 2026 m. sausio 1 d.). Šis reikalavimas galios paslaugų, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sektorių darbuotojams, kurie aptarnauja klientus tiesiogiai ar pildo standartines formas.
Ir nors tvarkos aprašas dar nėra priimtas, galime spręsti, kad darbdaviai turės užtikrinti, kad įsigaliojus pakeitimams, dirbantys su darbo sutartimi užsieniečiai, kurie tiesiogiai aptarnauja gyventojus, atitiktų reikalaujamą kalbos lygį nustatytais terminais, t. y., darbdaviai turės užtikrinti, kad užsienietis turėtų pažymėjimą, patvirtinantį valstybinės kalbos mokėjimo lygį. Taip pat darbdaviai turės sudaryti sąlygas esamiems darbuotojams tobulinti žinias – suteikti kursus ar sudaryti sąlygas laikyti valstybinės kalbos egzaminą.
Dirbantiems savarankiškai, turintiems individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, taip pat bus taikomas reikalavimas mokėti lietuvių kalbą nustatytomis sąlygomis ir tvarka, tik šiuo atveju paslaugų užsakovas neprivalės organizuoti kursų ar mokymo.
Tai reiškia, kad norint tęsti veiklą Lietuvoje, savarankiškai dirbantys asmenys turės patys mokytis lietuvių kalbos ir pateikti pažymėjimą, įrodantį bent bazines A1 lygio žinias pereinamuoju laikotarpiu.
Išimtys – turintiems laikinąją apsaugą
Už valstybinės kalbos egzaminų organizavimą ir vykdymą atsakinga Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), kuri išduoda pažymėjimus apie nustatytą kalbos lygį. Šiuo metu egzaminai vyksta gana ribotai, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose juos organizuoja tik viena įstaiga. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad siekiant procesą optimizuoti ir padaryti lengviau prieinamą, ateityje galėtų būti leista kalbos žinias egzaminuoti bei vertinti ir kitoms kvalifikuotoms įstaigoms.
Svarbu pažymėti, kad išimtys bus taikomos asmenims, turintiems laikinąją apsaugą, pavyzdžiui, ukrainiečiams. 2025 m. liepos 17 d. įsigaliojusi tvarkos aprašo nuostata numato, kad šiems užsieniečiams, įdarbintiems ir (ar) dirbantiems savarankiškai, valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos.
Gresia baudos
Valstybinės kalbos įstatymo laikymąsi prižiūri Valstybinė kalbos inspekcija, o nesilaikant reikalavimo užtikrinti už pažeidimus numatytos sankcijos pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Pavyzdžiui, už inspekcijos nurodymų nevykdymą galės grėsti įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 170 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju – nuo 200 iki 400 eurų.
Praktikoje tai gali reikšti, kad nustačius, jog užsienietis nemoka lietuvių kalbos nustatytu lygiu (neturi pažymėjimo), inspekcija galės pareikalauti, kad tokia situacija būtų ištaisyta, kitu atveju – skirti baudą.
Poveikis darbo rinkai: iššūkis ar galimybė?
Naujas reikalavimas neabejotinai paveiks sektorius, kuriuose dirba daug užsieniečių – ypač logistikos, prekybos ir aptarnavimo sektorius. Įmonėms teks planuoti papildomas išlaidas lietuvių kalbos kursams, egzaminų laikymui. Kai kur gali prireikti pertvarkyti darbo procesus, kad visada būtų darbuotojas, galintis aptarnauti lietuviškai.
Kita vertus, tokia priemonė gali tapti stipriu integracijos įrankiu ir padėti užsieniečiams greičiau prisitaikyti. Klientams, tikėtina, tai taip pat didins pasitikėjimą įmone ar aptarnaujančiu asmeniu. Šios naujos taisyklės galėtų tapti ir kultūriniu, ir socialiniu signalu, kad Lietuva atvira, bet kartu sauganti savo kalbą ir tapatybę.
