Biotechnologijų sektorius gali tapti kertiniu veiksniu, leidžiančiu Lietuvai ištrūkti iš paslaugų teikėjų vaidmens ir pereiti prie inovacijomis grįstos ekonomikos. Jei norime, kad iki 2030 m. biotechnologijos sudarytų bent 5 proc. mūsų šalies BVP, turime ne tik didinti investicijas, bet ir stiprinti verslumą, kad čia gimstančios idėjos taptų globaliais verslais.
Šiandien biotechnologijų sektorius Lietuvoje generuoja apie 2,6 proc. BVP, tačiau tikiu, kad turime realų potencialą šį skaičių padvigubinti. Mūsų ekosistema jau dabar stipri: šalyje veikia tarptautinio masto įmonės, kaip „Thermo Fisher Scientific“ ar „Teva“, o kartu auga naujos kartos startuoliai – „Atrandi Biosciences“, „CasZyme“ ir kiti. Lietuvoje gimsta ne tik talentai, bet ir pasaulinio lygio technologijos.
Dirbtinis intelektas, sintetinė biologija, bioinformatika, kvantinės technologijos – visa tai atveria naują biotechnologijų erą. Sintetinė biologija jau šiandien leidžia kurti gamtoje neegzistuojančius baltymus ir medžiagas, kurios sprendžia realias pramonės bei sveikatos problemas.
CRISPR genų terapijos proveržiai, tokie kaip kūdikio, vardu KJ, istorija JAV, kai per vos pusę metų buvo sukurtas ir pritaikytas gydymas naujagimio genetinei ligai, rodo, jog biotechnologijų sritis turi milžinišką galią pagerinti gyvenimo kokybę.
Pastangos išnaudoti potencialą
5 proc. BVP tikslas nėra tik skaičius. Tai – siekis, kad mūsų šalies ateitis būtų grindžiama inovacijomis, aukštą pridėtinę vertę kuriančia pramone ir, svarbiausia, žmonėmis. Lietuvoje turime kompetencijų visose su biotechnologijomis susijusiose srityse, tačiau kad išnaudotume jų potencialą, būtina dar stipriau integruoti mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus partnerystę.
Laikausi pozicijos, kad valstybė turėtų aktyviau įtraukti vietos įmones į viešuosius pirkimus ir skatinti inovatyvių produktų kūrimą ir taikymą nacionaliniu mastu. Tuo pačiu turime kryptingai pritraukti tiesioginių užsienio ir vidaus investicijų, kurios užtikrintų spartesnį įmonių augimą, ypač gamybinių projektų vystymą.
Norint sukurti visavertę biotechnologijų industriją, Lietuvai reikia plataus spektro veiklų – nuo farmacijos ir žemės ūkio technologijų iki pramoninių biotechnologijų, maisto inovacijų ir sveikatingumo sprendimų. Šiandien turime visų šių sričių pagrindus – belieka juos sujungti į visapusišką, sinergiškai veikiančią ekosistemą.
Kita esminė grandis – žmonės. Daugelis lietuvių talentų svarsto, ar grįžti, ar likti užsienyje, o biotechnologijų sektorius galėtų tapti ta traukos erdve, kurioje jie rastų prasmę ir galimybes kurti vertę Lietuvai. Tam reikia ne tik konkurencingo darbo užmokesčio, bet ir intelektualios aplinkos, kurioje idėjos tampa realiais sprendimais.
Diskutuojant apie švietimą, ypač apie matematikos brandos egzamino privalomumą, akivaizdu: jei norime biotechnologinio proveržio, be STEM – mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos – neišsiversime. Dirbtinis intelektas, bioinformatika, sintetinė biologija neatsiranda iš niekur – jų sprendimus kuria žmonės, turintys fundamentinių žinių ir kūrybinio polėkio.
Koją kiša kuklumas
Neabejoju, kad mūsų jaunoji karta turi viską – žinias, ambiciją ir globalų matymą – kad taptų proveržio biotechnologijų srityje varikliu. Bet mums trūksta verslumo dvasios, vadovų, kurie gebėtų biotechnologines idėjas paversti globaliais verslais.
Kaip rodo neseniai šalyje viešėjusio Nobelio premijos laureato sero Richardo J. Robertso pavyzdys, sėkmė slypi ne tik atradimuose, bet ir gebėjime įkvėpti kitus. Lietuva dar neturi savo Nobelio premijos laureatų, tačiau tai nereiškia, kad neturime potencialo. Todėl turime drąsiau kalbėti apie savo pasiekimus – pasaulis turi mus matyti.
Ar Lietuva gali sustoti kelyje į 5 proc. BVP iš biotechnologijų? Atsakymas paprastas: sustoti – ne, nebent trumpam įkvėpti oro. Mūsų kelias siekiant šio tikslo tik prasideda.
