Dažnai susiduriama su situacija, kai vaikai, dar nebaigę mokyklos ar tik pradėję studijas universitete, sulaukia pilnametystės. Nors teisiškai tokie asmenys jau turi visas pilnamečiui tenkančias teises bei pareigas, realybė dažniausiai būna kitokia - šie jaunuoliai vis dar priklauso nuo tėvų finansinės paramos. Tai suprantama, nes derinti mokslus ir darbą dažnai būna sudėtinga. Taigi, ką reikėtų žinoti tėvams apie prievolę išlaikyti savo pilnamečius vaikus, o ką - vaikams apie teisę būti išlaikomiems, t.y. teisę gauti tėvų paramą?
Kada suaugęs vaikas gali reikalauti tėvų paramos?
Įstatymas numato, kad tėvai, turintys finansines galimybes, privalo išlaikyti savo pilnametystės sulaukusius vaikus, jei šie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą. Ši prievolė galioja, jei vaikai yra ne vyresni negu 24 metų ir jiems būtina materialinė parama.
Sprendžiant dėl išlaikymo, atsižvelgiama į vaikų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Tačiau tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, pavyzdžiui, asmuo jau turi įgijęs profesiją profesinėje mokykloje (kirpėjo ar manikiūrininko ir pan.) ir pageidauja tęsti studijas aukštojoje ar aukštesniojoje mokykloje.
Taigi tam, kad pilnametis vaikas turėtų teisę į išlaikymą iš savo tėvų, turi būti išpildytos visos šios sąlygos:
●Vaikai turi būti ne vyresni nei 24 metų amžiaus;
● Atžalos privalo mokytis pagal vidurinio ugdymo programą arba pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą;
●Tėvai turi turėti galimybę išlaikyti savo suaugusius vaikus;
●Suaugę vaikai turi būti nepajėgūs save išlaikyti.
Jei egzistuoja aukščiau nurodytos sąlygos ir tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai remti savo pilnametį vaiką, pirmiausiai šalims reikėtų pamėginti susitarti taikiai dėl galimo paramos dydžio bei būdo. Jei pavyksta susitarti dėl paramos teikimo, šalys pasirašo sutartį, kuri teikiama teismui patvirtinti. Jei sutarti taikiai nepavyksta – būtina inicijuoti mediaciją, kuri yra privaloma procedūra, sprendžiant šeimos ginčus. Mediacijos metu radus kompromisą, šalys sudaro sutartį dėl paramos teikimo, kuri, kaip ir pirmuoju atveju, teikiama teismui patvirtinti.
Nepavykus ginčo išspręsti taikiai - galima kreiptis ieškiniu į teismą dėl paramos priteisimo. Kadangi materialiai išlaikyti vaiką yra abiejų tėvų pareiga, ieškinys dėl paramos priteisimo gali būti reiškiamas vienam iš tėvų ar abiems tėvams, atsižvelgiant į tai, ar vienas tėvų, ar jie abu šios pareigos nevykdo. Net ir persikėlus ginčui į teismą, šalims išlieka galimybė prašyti teismo paskirti byloje mediatorių dėl galimo taikaus susitarimo pasiekimo arba baigti ginčą taikiai be mediatoriaus pagalbos..
Į ką atsižvelgia teismas, priteisdamas paramą suaugusiems vaikams?
Paramos pilnamečiam asmeniui priteisimo kriterijai yra kitokie lyginant su išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo kriterijais. Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiui ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pateikia kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje.
Pirmajai kriterijų grupei priskirtina sunki vaiko turtinė padėtis, visų protingų galimybių pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas.
Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan.
Nagrinėjant tokias bylas, yra būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. Be to, turi būti įvertinamas pilnamečio turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.
Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui. Sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo ir jos dydžio, būtina atsižvelgti į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, t.y. negalima nustatyti paramos teikimo tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, ar kitų asmenų teisėms, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Vadinasi, jei tėvo materialinė padėtis yra sunki, jo gaunamos pajamos yra panašios kaip ir vaiko, tėvas dar turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, parama pilnamečiam asmeniui gali būti ir nepriteista.
Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje, kurioje vidurinėje mokykloje besimokęs asmuo prašė iš jo tėvo priteisti išlaikymą, nes išlaikymo, kurį skyrė motina, jam nepakako, teismas priteisė išlaikymą ir iš tėvo, nustatęs, kad pilnametis sūnus neturi jokio turto ar pajamų, negali savarankiškai savęs išlaikyti, nes mokosi bendrojo lavinimo vidurinėje mokykloje 11 klasėje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą bei negali dirbti. Kitoje civilinėje byloje, kurioje pilnametė dukra prašė priteisti išlaikymą iš tėvo, paramos būtinumas studijų metu nebuvo nustatytas, nes užsienyje bakalauro studijų programoje besimokiusi pilnametė pati save išlaikė ir nereikalavo išlaikymo iš motinos. Taigi teismas padarė išvadą, jog pilnametė duktė sugeba suderinti mokslus ir tuo pat metu užsidirbti reikiamų pajamų, byloje nebuvo duomenų, jog be tėvo paramos merginos galimybės tęsti studijas pablogėtų, todėl išlaikymas nebuvo priteistas.
Taip pat teismai, vertindami, ar pilnamečiam asmeniui reikalingas išlaikymas, atsižvelgia į besimokančių vaikų pažangumą. Teismų praktikoje pasisakyta, kad priešingu atveju išlaikymo gavimas reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais pilnamečio veiksmai (neveikimas) vertintini kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Pažangus mokymasis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, pavyzdžiui, į tai, ar mokinys perkeltas į aukštesnę klasę, kokie metiniai mokymosi dalykų įvertinimai, ar gautas leidimas laikyti brandos egzaminus ir kaip jie išlaikyti. Pažangiu gali būti laikomas studentas, neturintis akademinių skolų ir pan.
Reikėtų pabrėžti, kad paramos teikimas, nors ir suaugusiam vaikui, yra tęstinio pobūdžio, t. y. parama yra teikiama tam tikrą laiko tarpą ir aplinkybės, reikalingos tokiai paramai gauti, turi egzistuoti visu paramos gavimo laikotarpiu. Paaiškėjus aplinkybėms, tokioms kaip pagerėjusi suaugusio vaiko materialinė padėtis, taip pat suaugusiam vaikui tapus nepažangiu ar nesilaikant sąžiningumo prievolės kitu būdu, kyla galimybė tokio vaiko tėvams kreiptis į teismą dėl priimto sprendimo peržiūrėjimo ir priteisto išlaikymo nutraukimo arba teismo sprendimu nustatytos paramos dydžio pakeitimo. Tokiais atvejais, kai vaikas studijuoja universitete valstybės finansuojamoje studijų vietoje, neturi nekilnojamojo bei kito turto, negauna nuolatinių pajamų, mokosi pažangiai ir jam yra reikalinga tėvų parama, o tėvų turtinė padėtis, lyginant ją su buvusia iki išlaikymo suaugusiam vaikui skyrimo, yra pagerėjusi iš esmės, t.y. jų vardu registruota daug ir didelės vertės nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, tėvai gauna didesnes pajamas, teismas gali padidinti priteistą išlaikymo paramą.
Nuo kurio momento pilnametis vaikas gali reikalauti paramos iš savo tėvų?
Reikia paminėti, jog paramos atsiradimo momentas gali būti susijęs ne tik su faktu, jog vaikas tapo pilnamečiu, bet ir su aplinkybėmis, kurios susiklostė, vaikui tapus pilnamečiu. Kilus ginčui dėl momento, nuo kurio gali būti priteistas išlaikymas pilnamečiam vaikui, teismai nurodo, jog tėvų pareiga teikti paramą pilnametystės sulaukusiems vaikams įgyvendinama tik nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y., nuo ieškinio pateikimo momento. Bet reikia įvertinti ir tai, jog teisė į paramą atsiranda anksčiau, nei pilnametis asmuo kreipiasi į teismą, nes asmuo kreipiasi į teismą visuomet vėliau, nei atsiranda aplinkybės paramai iš tėvų gauti.
Šis aspektas yra svarbus, kadangi ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo turi būti nurodoma data, nuo kurios prašoma tokį išlaikymą priteisti, o išlaikymo įsiskolinimas, jeigu nustatoma, kad vaikui buvo reikalinga parama ir jo tėvas (ar motina) išlaikymo neteikė iki ieškinio pateikimo, gali būti išieškomas tik nuo tada, kai tėvams tokia pareiga kilo. Teisės aktai riboja išlaikymo prašantį asmenį reikalauti paramos už daugiau kaip paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą. Pavyzdžiui, jei pilnamečiu asmuo tapo 2024-01-01, o į teismą dėl paramos kreipėsi 2025-05-01, nepilnametis gali prašyti teismo priteisti išlaikymą iš tėvų nuo 2025-05-01 ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2025-01-01 iki 2025-05-01. Prašyti teismo priteisti išlaikymo įsiskolinimą galima tik ne už ilgesnį nei trijų metų laikotarpį.
Apibendrinant reikėtų pažymėti, jog:
●pilnametystės sulaukęs vaikas įgyja visišką procesinį veiksnumą ir byloje dėl išlaikymo savo teises įgyvendina pats, t.y. pats turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo, jei tėvai ar vienas jų tokio išlaikymo neteikia;
●šalys visuomet skatinamos susitarti dėl išlaikymo vaikui dydžio, formos ir mokėjimo tvarkos. Tokį jų susitarimą tvirtina teismas, patikrinęs, ar jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia vaiko interesų;
● teismo sprendimu išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, t. y. nuo tada, kai tėvas (motina) neišlaikė vaiko, bet tokia pareiga kilo, bet ne daugiau kaip už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą;
●išlaikymo vaikui dydis priklauso nuo vaiko poreikių, abiejų tėvų turtinės padėties, tėvų išlaikomų vaikų skaičiaus, pilnamečio vaiko pažangumo, jo turtinės padėties bei galimybės gauti pajamų ir kt., dėl ko sprendžiama kiekvienu atveju individualiai.
