Įprastai vedybų sutartimi yra siekiama būsimą turtą, verslą, esamo verslo prieaugį įgyti savo asmenine nuosavybe tiek santuokos metu, tiek ją nutraukus ar pradėjus gyventi skyriumi, t. y. keičiamas turto teisinis režimas, tačiau vedybų sutartimi galima susitarti ir dėl kitokių turtinių sutuoktinių tarpusavio santykių. Taigi, kokių?
Populiariausia – keisti turto teisinį režimą
Vedybų sutartimi galima pakeisti įstatymo numatytą teisinį režimą, taikomą sutuoktinių turtui. Sutuoktiniai turi teisę numatyti ne tik kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau ir tai, jog turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; arba tai, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė (o ne jungtinė) sutuoktinių nuosavybė.
Susitarti dėl taikomo turto teisinio režimo galima tiek dėl viso turto, tiek ir dėl konkretaus pasirinkto turto, ar jo dalies.
Taigi vedybų sutartis įprastai yra įrankis savo turtą išlaikyti asmeninės nuosavybės teise. Asmeninės nuosavybės turto teisinis režimas lemia, jog tokiam asmeniniam turtui nebus taikomos nuostatos, taikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančiam turtui, taigi toks turtas bus valdomas, naudojamas, juo disponuojama daug paprasčiau, nes užteks vieno sutuoktinio (turto savininko) sprendimo.
Būtina atkreipti dėmesį, jog net ir tokiu atveju yra numatyta išimtis turtui, kuriam taikomas šeimos turto teisinis režimas. Šeimos turtu yra laikoma šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus, nepaisant to, kuriam iš sutuoktinių ar abiem sutuoktiniams ši gyvenamoji patalpa ir daiktai priklauso nuosavybės teise.
Sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą. Pavyzdžiui, sandorį dėl asmenine nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto pardavimo galės sudaryti tik daikto savininku esantis sutuoktinis, tačiau, jeigu šis turtas yra šeimos turtas – turės būti gautas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.
Pažymėtina ir tai, jog sutuoktiniams nusprendus, jog turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, yra panaikinama galimybė išieškoti iš vieno iš sutuoktinių turto pagal kito sutuoktinio asmenines skolas, kadangi įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, išskyrus, kai šios lėšos yra jo asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, įstatymas numato, kad iš darbo santykių gaunamos kiekvieno iš sutuoktinio pajamos yra laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe.
Taigi, vedybų sutartimi sutuoktiniams nepakeitus turto teisinio režimo į asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą, asmeninėms skoloms padengti neužtenkant asmeninio turto, gali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių turto (įskaitant ir lėšas). Kaip matyti, pasirinkus visiško atskirumo turto teisinį režimą (asmeninės nuosavybės turto teisinį režimą), turto nuosavybė išlaikoma vieno iš sutuoktinių, kas lemia, jog tokiu turtu bus paprasčiau disponuojama, panaikinama galimybė iš tokio turto išieškoti už sutuoktinio asmenines skolas, tačiau sutuoktiniai neišvengs imperatyviomis nuostatomis numatytų ribojimų, numatančių šeimos turto teisinį statusą.
Susitarimas galimas ir dėl tarpusavio teisių bei pareigų
Vedybų sutartimi taip pat galima aptarti ir sutuoktinių tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su turto tvarkymu (pvz., kaip sutuoktiniai naudosis bendru ar vienam sutuoktiniui priklausančiu turtu), sutuoktinio tarpusavio išlaikymo (pvz., galima sutarti, jog vienas sutuoktinis kitam mokės tam tikrą sumą kiekvieną mėnesį tiek santuokos metu, tiek ją ir nutraukus), kokiu būdu ir tvarka bus dalinamas turtas nutraukus santuoką.
Sutuoktiniai gali susitarti, jog jų numatytos teisės ar pareigos bus taikomos tam tikrą laiko tarpą ar priklausys nuo tam tikrų sąlygų buvimo, atsiradimo ar išnykimo.
Vedybų sutartimi nustatant tarpusavio turtines teises ir pareigas, negalima nepaisyti imperatyvių teisės aktų nuostatų. Pavyzdžiui, jeigu vedybų sutartimi yra aptariamos turto dalybos santuokos nutraukimo atveju, negalima nukrypti nuo lygių dalių principo, t. y. negalima susitarti, jog nutraukiant santuoką vienam iš sutuoktinių atiteks pvz. 30 procentų turto, o kitam – 70 procentų viso turto, nes tai pažeistų įstatyme įtvirtintą prezumpciją, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios.
Tokiu atveju, jeigu turto lygiomis dalimis pasidalinti nėra galimybės arba sutuoktiniai susitaria, jog vienam iš jų atiteks didesnė turto dalis, kitam sutuoktiniui privalo būti išmokama piniginė kompensacija, siekiant išlaikyti lygių dalių principą. Vedybų sutarties nuostatos dėl tarpusavio turtinių teisių ir pareigų nėra tokios populiarios kaip nuostatos dėl turto režimo pakeitimo. Sutuoktiniai tokias teises ir pareigas dažniausiai aptaria tik žodžiu, tačiau sutartimi neįteisina.
Atvejai, kada vedybų sutarties sąlygos negalioja
Sudarant vedybų sutartį yra būtina griežtai laikytis įstatymo nuostatų ir sudaryti tik tokius susitarimus, kokius leidžia įstatymas ir kurie aptarti aukščiau. Tokios sutarties nuostatų teisėtumą įvertina notaras, nes jam yra patikėta vedybų sutarties sudarymo priežiūra ir kontrolė bei vedybų sutarties tvirtinimas.
Įstatymų leidėjas papildomai išskiria ir numato, kokios vedybų sutarties sąlygos yra draudžiamos, o jeigu numatytos sutartyje - yra negaliojančios. Negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios: 1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai; 2) keičia turto, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė arba jų bendroji jungtinė nuosavybė, teisinį režimą, jeigu sutuoktiniai yra pasirinkę turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą; 3) pažeidžia įtvirtintą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principą; 4) riboja sutuoktinių teisnumą ar veiksnumą; 5) reglamentuoja sutuoktinių asmeninius neturtinius santykius; 6) nustato ar keičia sutuoktinių asmenines teises ir pareigas jų vaikams; 7) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę į išlaikymą; 8) riboja ar atima iš sutuoktinio (sutuoktinių) teisę kreiptis į teismą; 9) keičia turto paveldėjimo tvarką ar sąlygas.
Nors kaip ir kiekvienam sandoriui, taip ir vedybų sutarčiai galioja sutarties laisvės principas, tačiau šių sąlygų išskyrimas patvirtina, jog vedybų sutarties sudarymas yra pakankamai griežtai reglamentuotas, o sutuoktiniai ar būsimi sutuoktiniai neturi laisvės susitarti dėl bet kokių sąlygų.
Apibendrinant galima daryti išvadą, jog vedybų sutartimi sprendimas pasirinkti visiško atskirumo turto teisinį režimą gali būti puikus instrumentas išlaikyti, įgyti ir turėti asmenine nuosavybe tam tikrą turtą, išvengti ginčų dėl šio turto dalybų ateityje ir tokiu būdu būti užtikrintam, jog šis turtas nebus dalybų objektas nutraukiant santuoką ar pradėjus gyventi skyrium. Pasirinkus bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės turto teisinį režimą, nutraukiant santuoką ar pradėjus gyventi skyrium, sutuoktiniams neturėtų kilti ginčų dėl turto nuosavybės formos, tačiau gali kilti ginčų dėl konkretaus turto ar konkrečios jo dalies priskyrimo konkrečiam sutuoktiniui turto dalybų procese.
Nors pasirinkus visiško atskirumo turto teisinį režimą yra užkertamas kelias kreditoriams nukreipti išieškojimą į sutuoktinio turtą už kito sutuoktinio asmenines skolas, tačiau tai savaime nelaikoma kreditoriaus interesų pažeidimu. Jeigu kreditoriai manytų, jog vedybų sutarties nuostatos vis dėlto pažeidė jų interesus, jie turi teisę per vienerius metus ginčyti tokias nuostatas teismo tvarka ir reikalauti pažeistų teisių atkūrimo.
Sutuoktiniai ar besiruošiantys sudaryti santuoką asmenys tarpusavio turtinius klausimus įprastai aptaria žodžiu ir turi tam tikrus žodinius susitarimus, kurių vėliau kilus ginčams gali nebesilaikyti ar apskritai teigti, kad tokių susitarimų net ir nebuvo, tuo tarpu vedybų sutartimi įtvirtinus svarbias turtines sutuoktinių tarpusavio teises ir pareigas, abiem pusėms bus aišku, kokios teisės ir pareigos bei kokia apimtimi yra sutartos, todėl tai gali būti prevencija siekiant išvengti ginčų ateityje.
