Bibendumas, primenu, yra garsaus Prancūzijos padangų gamintojo „Michelin“ simbolis – toks drūtas, iš padangų sudėtas vyriokas. Ir „Michelin“ čia miniu ne veltui – vienas didžiausių pasaulyje padangų gamintojų, kartu su dar 5 sektoriaus žaidėjais, tapo konkurencijos prievaizdų taikiniu.
Ir dėl ko? Dėl to, kas daugelį metų yra laikoma privaloma ir skatintina veikla – viešų informacinių pranešimų, vadinamųjų „earnings call“, skirtų investuotojams ir žiniasklaidai.
Pagrindiniai padangų gamintojai sulaukė Europos Komisijos vizitų savo patalpose nes, esą, savo pranešimuose naudojo žodžių junginius, kurie, sugretinus su faktiniais kainų pokyčiais, leido įtarti kainų kartelį.
Išnarstė viešai skelbiamas frazes
Liepos 9 paaiškėjo ES Bendrojo teismo pozicija, atsakiusi į klausimą, ar vieši biržose listinguojamų bendrovių pranešimai investuotojams gali būti pagrindu konkurencijos priežiūros institucijoms atlikti kratas tokiose įmonėse. Bendrovės savo pranešimuose naudojo junginius „norime signalizuoti“ („we want to send a signal“), „ketiname“ („we have plan to“), „strategija yra susitelkti į“ („the strategy is to focus on“); „mes stengiamės laikytis“ („we strive to stick to“); „mes darysime viską, ką galime“ („we will do our best to“); „mes galime“ („we are able to“), taip pat „mes neketiname siekti“ („not our intention to go for“).
Europos Komisija įtarė, kad padangų gamintojai („Michelin“, „Continental“, „Pirelli“, „Bridgestone“, „Goodyear“, „Nokian“) koordinavo kainas naudodamiesi viešais komunikacijos kanalais. Tai apima viešus pranešimus spaudai, vadovų viešus pareiškimus konferencijose, kur jie aiškino savo kainų strategijas. Visa tai buvo tarsi „signalai“ konkurentams apie planuojamus kainų padidinimus.
Komisijos teigimu, padangų gamintojai dažnai skelbdavo apie būsimus kainų pokyčius, o konkurentai reaguodavo tuoj pat – tai rodo bendrą (koordinuotą) veikimą.
Europos Komisija surinko „šimtus tūkstančių“ viešų pranešimų, kuriuose ieškojo bigramų – žodžių junginių, galimai indikuojančių konkurencijos efektyvumo ribojimą rinkoje. Be aukščiau nurodytų teiginių tokiais junginiais pirmajame analizės etape galėtų būti ir „kainų padidinimas“; „rinkos pasidalijimas“; „laikytis susitarimo“ / „gerbti susitarimą“; „riboti tiekimą“; „likti suderintiems“ / „išlikti suderintiems“; „etikos kodeksas“; „kainų stabilumas“; „tikslinė kaina“; „susirinkimo protokolas“; „nepervilioti“.
Rado pagrindą kratoms įmonėse
Identifikavusi rinkas, kuriose tokių žodžių junginių yra daug, Europos Komisija atliko antrą testą – įvertino, ar kainos keitėsi kartu su pranešimų apie kainų pokytį turiniu. Tai buvo pakankamas pagrindas ieškoti papildomų įrodymų ir gauti teismo leidimą atlikti patikrinimus bendrovių patalpose (kratas).
ES Bendrasis Teismas pritarė Europos Komisijos metodikos validumui, įvertino, ar Europos Komisijos iki kratų surinkti įrodymai buvo pakankami apriboti bendrovių teises į privatumą, t. y. atlikti kratas. Byloje buvo išskirti du laikotarpiai, per kuriuos Europos Komisija rinko kaltinančius ir teisinančius įrodymus. Pagrindinis laikotarpis buvo susijęs su pranešimais apie ateities kainas.
Europos Komisija taip pat gavo leidimą surinkti įrodymus ir apie papildomą laikotarpį, kai iš surinktos medžiagos Europos Komisija įtarė, kad pranešimuose pateikti teiginiai apie praeitį taip pat indikavo galimą draudžiamą susitarimą.
Tačiau būtent papildomo laikotarpio įrodymų rinkimas bendrovių patalpose buvo pripažintas neteisėtu. Atlikus sprendimo atlikti patikrinimus patalpose post factum kontrolę, ES Bendrasis Teismas pripažino, kad nėra pakankamai informacijos įtarti pažeidimą ir to pagrindu apriboti bendrovių teisę į privatumą. Tai nepanaikina Europos Komisijos teisių rinkti įrodymus kitu būdu. Visgi, jeigu įrodymai jau buvo surinkti ir Europos Komisija su jais susipažino, gali būti, kad Europos Komisija netęs tyrimo šia apimtimi, kadangi pagrindinės procedūros atliekant tyrimą buvo pažeistos.
Lietuvoje ne kartą garsiai kalbėta apie baudas įmonėms už dalyvavimą asociacijų veiklose. Konkurencijos taryba, ne kartą skyrusi baudas, netgi vykdė tikslinį asociacijų švietimą, aiškindama, kokia tarpusavio komunikacija ir informacijos mainai yra galimi konkurencijos teisės požiūriu. Ir nors Europos Sąjungos lygiu anksčiau jau buvo skirtos baudos dėl viešų skelbimų apie būsimas kainas, tokie veiksmai nėra tiriami (ir baudžiami) dažnai. Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo vykdomi, tačiau pingant ir paprastėjant didelių duomenų (angl. big data) analizei ir sisteminimui, tikimybė, kad tokie tyrimai gali būti pradėti, didėja.
Itin svarbu „nesiųsti signalų“ apie savo ateities kainas. Ypač jei tokius signalus siunčia konkurentai. Susidaro įspūdis, kad norint nepapulti į Konkurencijos tarybos akiratį – apskritai verčiau patylėti ir nevykdyti jokios veiklos.
