Dažnu atveju darbdaviai apsiriboja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintoje pavyzdinėje darbo sutarties formoje nurodytomis sąlygomis. Tačiau verta žinoti, kad siekiant darbdaviui tinkamai apsaugoti savo interesus, darbo sutartyje galima numatyti ir papildomas sąlygas.
Darbo teisiniai santykiai įforminami rašytine darbo sutartimi. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir „Darbo kodeksas“) numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl šių trijų būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Nesant susitarimo dėl šių trijų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta. Taip pat įprasta darbo sutartyje numatyti darbo sutarties terminą, darbo laiko normą ir kitas sąlygas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą pavyzdinę darbo sutarties formą.
Darbo sutartyje nėra privaloma numatyti papildomų darbo sutarties sąlygų, tačiau tai padaryti verta, nes jos sukonkretina darbdavio ir darbuotojo pareigas, teises bei atsakomybę. Taigi, galima sakyti, kad papildomos darbo sutarties sąlygos suteikia darbo teisiniams santykiams aiškumo ir stabilumo bei jas individualizuoja.
Darbo kodekse įtvirtintos tam tikros papildomos darbo sutarties sąlygos, kurias galima numatyti darbo sutartyje (dėl papildomo darbo, išbandymo, mokymo išlaidų atlyginimo, nekonkuravimo, konfidencialios informacijos apsaugos, ne viso darbo laiko ir kt.), ir jų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad galima susitarti dėl įvairių papildomų darbo sutarties sąlygų, kurios neprieštarauja imperatyvios darbo teisės normoms.
Žemiau pateikiama keletas pavyzdžių, kokias papildomas darbo sutarties sąlygas darbdaviams rekomenduotina sulygti su darbuotoju sudarant darbo sutartį.
Susitarimas dėl išbandymo termino
Siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį šalys gali susitarti dėl išbandymo.
Išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kai darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pratęsti išbandymo laikotarpį darbo sutarties šalių susitarimu draudžiama.
Išbandymo sąlygos nurodymas darbo sutartyje suteikia galimybę darbdaviui, pripažinus, jog išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį daug paprasčiau, t. y. apie tai raštu įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos.
Taigi, nustačius tokią sąlygą, darbdaviui suteikiama galimybė patikrinti, ar naujas darbuotojas tinka sulygtam darbui, o atleidus darbuotoją iki išbandymo termino pabaigos, darbdaviui nekyla jokių papildomų finansinių nuostolių.
Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos
Darbo sutarties šalys gali susitarti, kad darbuotojas darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai, asmeniniais ar komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems asmenims neatskleis tam tikros iš darbdavio ar dėl atliktos darbo funkcijos gautos informacijos, kurią darbo sutarties šalys savo susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos įvardys konfidencialia.
Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie pagal teisės aktus ar pagal jų paskirtį negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai darbdavys nesiima protingų priemonių. Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos turi būti apibrėžti konfidencialią informaciją sudarantys duomenys, susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos galiojimo terminas, darbdavio pareigos padedant darbuotojui išsaugoti šios informacijos slaptumą, netesybos už šio susitarimo nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą.
Susitarimas dėl konfidencialios informacijos apsaugos galioja vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo, bet darbo sutarties šalys gali susitarti ir dėl ilgesnio termino.
Darbuotojui atskleidus konfidencialią informaciją dar esant darbo santykiuose, darbdavys galėtų atleisti tokį darbuotoją kaip už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Susitarimas dėl nekonkuravimo
Darbo sutarties šalys gali sulygti dėl to, kad darbuotojas tam tikrą laiką nevykdys tam tikros darbo veiklos pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu, taip pat nevykdys su darbo funkcijomis susijusios savarankiškos komercinės arba gamybinės veiklos, jeigu ši veikla tiesiogiai konkuruotų su darbdavio vykdoma veikla. Šis susitarimas gali būti sudaromas darbo sutarties galiojimo laikotarpiu ar (ir) pasibaigus darbo sutarčiai, tačiau galioja ne ilgiau kaip dvejus metus po darbo sutarties pasibaigimo.
Susitarimai dėl nekonkuravimo galimi tik su darbuotojais, turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar pradėjus vykdyti savarankišką veiklą ir taip padaryti darbdaviui žalos. Susitarime dėl nekonkuravimo turi būti apibrėžta draudžiama darbuotojui darbo ar profesinė veikla, nekonkuravimo kompensacijos darbuotojui dydis, nekonkuravimo teritorija ir susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimo terminas.
Nekonkuravimo su darbdaviu laikotarpiu darbuotojui turi būti mokama kompensacija, kurios dydis – ne mažiau kaip 40 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Į darbo sutartį neįtraukus darbuotojo nekonkuravimo įsipareigojimo, vėliau gali būti sunku įtikinti darbuotoją sudaryti susitarimą dėl nekonkuravimo, o ypač tada, kai darbuotojas yra gavęs darbo pasiūlymą iš konkuruojančios įmonės. Darbuotojui pažeidus nekonkuravimo susitarimą, darbdavys gali reikalauti, kad darbuotojas nedelsiant nutrauktų vykdomą konkuruojamą veiklą, grąžintų sumokėtą darbuotojui kompensaciją ir atlygintų darbdaviui kilusią žalą. Taip pat darbdavys gali reikalauti netesybų (baudos) sumokėjimo, jeigu nekonkuravimo susitarimu šalys dėl jų buvo susitarusios, tačiau netesybos (bauda) negali viršyti darbuotojo nekonkuravimo kompensacijos už tris mėnesius.
Susitarimas dėl mokymo išlaidų atlyginimo
Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, jeigu darbo sutartis bus nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Tai nereiškia, kad darbdavys yra laisvas numatyti sąlygas darbo sutartyje dėl visų išlaidų, patirtų už darbuotojo kvalifikacijos kėlimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas turėtų atsirasti tik tuomet, kai mokymo procese darbuotojas gauna žinių, kurios tiesiogiai nėra būtinos jo darbo funkcijoms atlikti.
Taip pat svarbu, kad atlygintos gali būti tik darbdavio patirtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbuotojo darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris negali viršyti trejų metų. Susitarime gali būti nustatyta, ar į mokymo arba į kvalifikacijos tobulinimo išlaidas įskaičiuojamos kitos komandiruotės išlaidos (kelionės, nakvynės ir kita).
Darbo kodekse taip pat numatyta, kad jeigu darbuotojas savo iniciatyva studijuoja, siekdamas studijų krypties bakalauro, magistro kvalifikacinio laipsnio ir (arba) profesinės kvalifikacijos pagal formaliojo profesinio mokymo programas, ir darbdavys apmoka visas ar ne mažiau kaip pusę šių išlaidų, darbo sutarties šalys papildomai gali susitarti dėl to, kad darbuotojas laikotarpiu, iki kol tęsia darbdavio lėšomis apmokėtas studijas, ir per trejus metus po šio laikotarpio pabaigos darbo sutartį savo iniciatyva be svarbių priežasčių gali nutraukti tik atlyginęs darbdaviui jo patirtas išlaidas.
Susitarimas dėl papildomo darbo
Darbo sutarties šalys susitarimu dėl papildomo darbo, kuris tampa darbo sutarties dalimi, gali susitarti dėl darbo sutartyje anksčiau nesulygtos papildomos darbo funkcijos atlikimo.
Papildomas darbas gali būti atliekamas laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekamas tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ar kita.
Pažymėtina, kad, dirbant papildomą darbą, negali būti pažeisti nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, t. y. darbo laiko trukmė gali būti iki 12 val. per dieną, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 val. per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Susitarimas dėl nuotolinio darbo
Darbdavys ir darbuotojas gali darbo sutartyje susitarti dėl nuotolinio darbo ar dėl nuotolinio darbo ne visą darbo laiką, pvz., 2 dienas per savaitę ir pan., jeigu darbo pobūdis leidžia darbuotojui atlikti savo darbo funkcijas nuotoliniu būdu.
Susitarimas dėl informacinių technologijų naudojimo
Darbdaviui siekiant apsaugoti konfidencialią informaciją ar asmenų duomenis, būtų tikslinga darbo sutartyje nurodyti dėl informacinių technologijų naudojimo tvarkos, pvz., kad darbuotojas su darbine veikla susijusius dokumentus ir duomenis gali siųsti tik per darbinį elektroninio pašto adresą, vengti naudojimosi savo asmeniniu elektroniniu paštu ir pan.
Taip pat darbo sutartyje su darbuotojui nurodyti, kokiu elektroniniu paštu darbuotojas gali perduoti darbdaviui savo asmeninius dokumentus, per kiek laiko darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą bei pan.
Susitarimas dėl intelektinės nuosavybės
Darbo sutartyje galima susitarti, kad visos turtinės autorių teisės į intelektinės veiklos rezultatus ir su jais susijusius objektus, jų pagerinimus, kuriuos darbuotojas sukūrė / gali sukurti vienas ar drauge su kitais darbdavio darbuotojais per darbo sutarties galiojimo laikotarpį, neterminuotai pereina darbdaviui.
Šalys gali susitarti, kad intelektinės veiklos rezultatų kūrimas įeina į darbuotojo darbo pareigas ir darbuotojui mokamas darbo užmokestis apima ir atlygį už jų kūrimą bei visas galimas kompensacijas, susijusius su jų naudojimu ir disponavimu jais. Nesant tokio susitarimo, būtų paliekama galimybė darbuotojui ginčyti jo sukurto objekto nuosavybę, reikalauti papildomo atlygio ir uždrausti darbdaviui naudotis sukurtu objektu savo veikloje.
