Vienalytės poros augina vaikus. Tai faktas, kurio negalime paneigti. Akivaizdu, kad kyla būtinybė užtikrinti vienalyčių tėvų ir jų vaikų teisinę apsaugą. Įstatymams nesikeičiant poros priverstos kreiptis į teismą dėl savo ir vaikų teisių įgyvendinimo. Pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad dukrą kartu auginanti moterų pora oficialiai abi yra laikytinos dukros mamomis. Sprendimas buvo sensacingas, tačiau tai – tik vienintelis ir tik pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nebūtinai užtikrins tolesnę tokią teismų praktiką.
Nekyla abejonių, kad tik vienam iš tėvų esant įrašytam vaiko gimimo įraše, susiduriama su daugybe teisinių problemų – pradedant nuo gimimo įraše neįrašytam tėvui nesuteiktos teisės priimti sprendimo ar vaiką paskiepyti, baigiant tuo, kad ištikus nelaimei šis neturėtų į vaiką jokių globos teisių. O kaip ši situacija atrodo iš vaiko perspektyvos? Ar valstybė užtikrina vienodas teises visiems vaikams?
Vaiko teisė turėti tuos tėvus, su kuriais sukurtas psichologinis ir socialinis ryšys
Nuo 2018 m. liepos 1 d. galioja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata, kuri numato, kad kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę turėti tėvą ir motiną. Įstatymas nesudaro galimybių vaikui turėti tos pačios lyties tėvus. Taigi, pati pamatinė įstatymo nuostata vienalytėje šeimoje augantiems vaikams yra diskriminacinė.
Įstatymas nenumato, kad tėvas ir motina būtinai turi būti biologiniai tėvai, taigi, tėvais gali būti pripažįstami tiek vaiką įvaikinę asmenys, tiek vyras, susilaukęs vaiko santuokoje arba pripažinęs tėvystę pas notarą, nors biologine prasme gali nebūti vaiko tėvu. Draudimas pripažinti tėvystę faktiškai nusprendusiam auginti vaiką su kitu tos pačios lyties asmeniu yra grįstas tik to asmens lytimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2010 metais yra pasisakęs apie psichologinės ir socialinės tėvystės svarbą, jos prioritetą prieš biologinę, siekiant užtikrinti vaikui saugumą ir stabilumą yra vengiama be pakankamo tam pagrindo keisti psichologinio, socialinio tėvo funkcijas atliekančius asmenis. Taigi, biologinė tėvystė jau penkiolika metų nebėra pati svarbiausia, nes atsižvelgiant į vaiko interesus, svarbiausi jam yra tie asmenys, kurie faktiškai jį augina, rūpinasi ir užtikrina saugią ir pilnavertę vaikystę. Teismai vienareikšmiškai pripažįsta, kad net ir tais atvejais, kai tyrimai rodo, jog asmuo nėra vaiko biologinis tėvas, tačiau jis vaiką augino ir vaikas prie jo prisirišęs kaip prie tėvo, tėvystė nėra nuginčijama vaiko interesais.
Manytina, kad vaiko teisė turėti tėvus tol, kol ji suvokiama itin siaurai, jog tai turi būti tik skirtingos lyties asmenys, diskriminuoja vienalytėse šeimose augančius vaikus. Iš teisinės pusės vaikui augant tokiose šeimose kyla teisinės problemos, jei gimimo įraše neįrašytas vienas iš tėvų miršta. Faktinis vaiko tėvas, artimiausias jam likęs žmogus, pagal įstatymą neturi pirmumo teisės jį įvaikinti, nes tokią teisę turi giminaitis.
Gali susiklostyti situacija, kad mirusio vieno iš tėvų artimi giminaičiai, pavyzdžiui, vaiko seneliai, nepritarė poros santykiams ir po sūnaus ar dukros mirties nori pasiimti auginti anūką. Nepaisant realaus vaiko ryšio su šiais asmenimis, jie turi prioritetą tapti globėjais. Faktiškai gimimo liudijime neįrašytas vaiko tėvas ar mama gali netekti ir teisės bendrauti su vaiku, nes įstatymas tokią teisę numato tik tėvams ir artimiems vaiko giminaičiams, taigi, vaikas tokiu atveju rizikuoja netekti abiejų tėvų. Vedini skausmo ir nuoskaudų žmonės gali pasielgti savanaudiškai, tačiau įstatymas nesaugo tokio vaiko teisės būti auginamam tėvų, kurių ryšys susiformavęs psichologiniu ir socialiniu pagrindu.
Įstatymas neužtikrina ir vaiko teisių, kai tos pačios lyties tėvai skiriasi. Vaikui, tokiu atveju, neužtikrinama išlaikymo teisė iš tėvo ar mamos, kuris neįrašytas į gimimo liudijimą, nesudaroma galimybė pasirinkti likti su juo gyventi, reikalauti pasimatyti. Esamą teisinę situaciją galima vertinti kaip paneigiančią psichologinę ir socialinę tėvystę bei pažeidžiančią vaiko interesus. Egzistuojantis teisinis vakuumas labiausiai paveikia homoseksualios poros vaikus, kurių teisė išsaugoti ryšį su abiem tėvais nelaimės ar skyrybų atveju nėra užtikrinama.
Nors ir patirdamos daug nepatogumų tos pačios lyties poros gali kasdienius klausimus, susijusius su vaikais, išspręsti sudarydamos notarinius įgaliojimus, testamentus, tačiau negali užtikrinti vaiko teisės į ryšius ir išlaikymą mirus gimimo įraše įrašytam vaiko tėvui. Manytina, kad tokia situacija riboja vaiko teisę, kad juo būtų pasirūpinta po biologinio iš tėvų mirties, teisę į nepripažinto tėvo palikimą, teisę skyrybų atveju išsaugoti santykį, rūpestį ir aprūpinimą. Taigi siekiant apsaugoti vaikų interesus augti su psichologiškai ir socialiai artimiausiais žmonėmis reikėtų keisti įstatyminį reglamentavimą.
Praktika užsienyje
Užsienyje net 39 šalys (įskaitant ir tik tam tikras regionines teritorijas) tos pačios lyties poroms leidžia įsivaikinti. Tokią galimybę vienalytėms poroms suteikia Estija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Austrija, Danija, Graikija, Airija, Ispanija, Šveicarija, Liuksemburgas, Malta, Norvegija ir kitos šalys. Italijoje leidžiama įvaikinti tik partnerio vaikus. Įvaikinimo institutas užtikrina, kad abu vaiką auginantys ir tėvystę įteisinę asmenys, nepriklausomai nuo jų lyties, būtų laikomi jo tėvais.
Kaimyninėje Estijoje nuo 2016 metų pagal Registruotos partnerystės įstatymą tos pačios lyties poroms suteikta teisė įvaikinti partnerio vaikus, o nuo 2024 m. tos pačios lyties poros gali įvaikinti ne tik partnerio biologinius vaikus, tačiau ir kitus, tėvų globos netekusius, vaikus. Įvaikintas vaikas turi tokias pačias teises kaip ir gimęs biologinėje šeimoje, kas reiškia, kad tėvų skyrybų atveju vaiko interesai gauti išlaikymą ir bendrauti su abiem tėvais bus apsaugoti. Lygiai taip pat bus apsaugoti vaiko interesai vieno iš tėvų (įtėvių) mirties atveju, nes jis paveldės kaip biologinis vaikas. Pagal Estijos įstatymus įvaikintas vaikas nepraras įstatymo suteikiamų kitų teisių - bendrauti su seneliais iš jį įvaikinusio tėvo ar mamos pusės, įstatymo numatytais atvejais paveldėti jų turtą. Įvaikintam vaikui yra suteikiamos visos teisės ir pareigos kokias jis turėtų savo biologinių tėvų atžvilgiu.
Taigi, Lietuva liko viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri nenumato galimybės vienos lyties poroms sudaryti partnerystę, santuoką ir įsivaikinti partnerio ar be tėvų globos likusio vaiko. Tai, kad įstatymas vienos lyties porų ir jų vaikų santykių nereglamentuoja, nereiškia, kad tokių porų nėra, tačiau tai reiškia, kad jų ir jų vaikų turtiniai ir neturtiniai interesai nėra apsaugoti.
