Tvarumas, demografija ir kintantis gyvenimo ritmas – tai šiandienos NT rinkos architektai. Komercinis turtas Baltijos šalyse tampa veidrodžiu visuomenės pokyčiams: kas pasensta, netenka vertės, o kas prisitaiko – tampa patraukliausia investicija.
Didžiausią įtaką biurų rinkai pastaraisiais metais turėjo pandemija – ne tiek apimtimi, kiek prasme. Įmonės adaptavosi keisdamos savo darbo modelį – darbuotojai didelę dalį laiko dirbo namuose, vėliau perėjo į hibridinį modelį.
Tai sudarė sąlygas įmonėms mažinti naudojamus plotus diegiant rotacinius darbo principus ar renkantis lankstesnius nuomos sprendimus. Savo ruožtu patalpų valdytojai siūlė dalinamų biurų modelius ir bendras paslaugų zonas.
Nors oficiali biurų neužimtumo statistika Vilniuje šiandien siekia 6,5–8,8 proc., realus rinkoje nedalyvaujančių plotų lygis gali būti 3–5 procentiniais punktais didesnis. Tai lemia hibridinio darbo modeliai ir situacijos, kai įmonės yra išsinuomojusios daugiau ploto nei faktiškai naudoja – dažnai tikėdamosi spartesnio komandų augimo.
Tvarumas kaip konkurencinis pranašumas
Neapibrėžtumas ir globalūs iššūkiai turėjo įtakos paklausai, kuri šiek tiek smuko ir tapo selektyvesne. Tarptautinės tendencijos diktuoja naujus poreikius – įmonės vis dažniau renkasi energetiškai efektyvius, gerai išplanuotus ir ESG kriterijus atitinkančius pastatus. Jau dabar kai kuriuose portfeliuose daugiau nei 90 proc. objektų yra sertifikuoti pagal BREEAM ar LEED (tarptautiniai tvarių pastatų sertifikatai), o likusieji įtraukti į tvarumo konversijos planus iki 2030 m.
Tvarumo kryptis komercinio NT rinkoje šiandien reiškia ne naują statybą, o gebėjimą efektyviai pritaikyti esamą turtą. Hibridinis darbas, augantys energetinio efektyvumo reikalavimai ir ESG kriterijai lemia, kad būtent modernizuoti A ir B klasės pastatai tampa konkurencingiausia alternatyva – tiek dėl galimybės pasiūlyti šiuolaikiškas erdves, tiek dėl mažesnių kaštų. Esant lėtėjančiai naujų projektų plėtrai, tai tampa realiu būdu užimti ištuštėjančias nišas ir kurti vertę be statymo nuo nulio. Tad tikėtina, kad ateityje rinką vis dažniau formuos ne naujos statybos, o esamų pastatų modernizavimas.
Tendencijas diktuoja ir pokyčiai visuomenėje
Lietuvos demografiniai rodikliai nesikeičia – visuomenė ir toliau sensta, o didžiųjų miestų gyventojų skaičius toliau auga. Tą parodo ir neseniai paskelbti duomenys, kurie patvirtina, kad Vilnius gyventojų skaičiumi aplenkė Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse.
Šios ilgalaikės demografinės tendencijos tiesiogiai veikia tai, kaip planuojami miestai ir kokių paslaugų juose reikia. Didėja poreikis sveikatos priežiūros infrastruktūrai, globos įstaigoms, švietimo ir socialinėms paslaugoms. Tai lemia ne tik šių segmentų paklausą, bet ir jų specifiką – NT objektai čia turi būti itin funkcionalūs, efektyvūs ir pritaikyti nuolatiniam, intensyviam naudojimui.
Tuo pat metu keičiasi ir pačios visuomenės įpročiai. Tvarumas vis labiau įsitvirtina kasdienybėje – nuo rūšiavimo, daiktų pernaudojimo, transporto dalinimosi iki sąmoningo vartojimo. Šios nuostatos keičia ir lūkesčius darbo bei paslaugų aplinkai: įmonės ir jų darbuotojai vis dažniau renkasi energiją taupančius, prisitaikančius ir atsakingai valdomus pastatus.
Tad ESG kriterijus atitinkantys pastatai turi ne tik reputacinį, bet ir finansinį pranašumą – jie likvidesni, patrauklesni nuomininkams ir mažiau pažeidžiami rinkos svyravimų.
Visa tai lemia vieną esminę išvadą: fizinis turtas nebėra vien kvadratiniai metrai. Jis tampa paslauga – tokia, kuri turi būti aktuali, patogi, efektyvi ir prisitaikanti prie gyvenimo ritmo. Ir tai galioja viskam – nuo biurų iki gydymo įstaigų.
