Vilnius šiemet pasauliniame „IMD Smart City Index 2025“ reitinge užėmė 34-ąją vietą iš 146 miestų, pasiekdamas aukščiausią iki šiol poziciją. Indekse yra vertinami įvairūs rodikliai, tokie kaip miestų mobilumas, skaitmeninių technologijų naudojimas, žaliosios erdvės ir kt. Pagrindinė šių metų reitingo tema – apgyvendinimo krizė, su kuria susiduria vis daugiau išmaniųjų miestų, tarp jų ir Vilnius.
Nekilnojamojo turto (NT) sektorius Vilniuje per pastaruosius metus ženkliai augo, mieste taikomi šiuolaikiški urbanistiniai sprendimai tiek būstui, tiek bendrosioms erdvėms. Vis dėlto svarbus išlieka ir aktyvesnis suinteresuotų pusių įsitraukimas.
Išmanieji miestai vertinami ne tik pagal technologinį lygį, bet ir pagal gebėjimą kurti sąlygas žmonėms. Tokie miestai kaip Vilnius išsiskiria glaudžiais socialiniais ryšiais, patogiu transportu ir aktyvia viešųjų erdvių plėtra. Vilniui svarbu toliau investuoti į iniciatyvas, primenančias istorinę „civitas“ sąvoką – miestų bendruomeniškumo dvasią.
Protingas miestas – technologijas pasitelkiantis išmintingai
Indekse vertinama, kad Vilnius pasižymi aukštais rodikliais skaitmeninių paslaugų srityje. Tokios technologijos prisideda prie darnios infrastruktūros kūrimo. Vilnius veržiasi į priekį nuotolinio darbo, atsiskaitymo kortelėmis ir elektroninių miesto administracijos paslaugų naudojimo kategorijose.
Be to, indekse buvo vertinami tokie su aplinka susiję gyvenimo kokybės rodikliai, kaip gamtos zonų prieinamumas, siejami su geresne savijauta ir glaudesniais gyventojų ryšiais. Net 94 proc. vilniečių gyvena ne toliau kaip 300 metrų nuo žaliųjų erdvių.
Vilnius žengia pirmyn ir tvaraus mobilumo srityje. Mieste plečiamas dviračių takų tinklas, diegiamos tokios mikromobilumo paslaugos kaip paspirtukai ar elektriniai dviračiai. Taip pat auga dalijimosi automobiliais platformų paklausa ir patrauklumas, o viešasis transportas vis labiau skaitmenizuojamas.
Platus skaitmeninės infrastruktūros naudojimas yra reikšmingas pasiekimas, sprendžiantis įvairius vilniečių iššūkius. Tačiau tikroji miesto „išmintis“ slypi ne pačiose technologijose, o mūsų gebėjime pasitelkti jas kuriant harmoningą skaitmeninę ir fizinę aplinką. Juk žmogus yra pati išmaniausia technologija, kuriai reikia tinkamų sąlygų.
Prieinamas būstas – svarbiausias prioritetas: kokie sprendimai įmanomi?
Svarbus aspektas, kad „Smart City Index“ reitinge net 110 iš 146 miestų bent 50 proc. gyventojų nurodė, jog prieinamas būstas yra pagrindinis jų iššūkis. Itin sparčiai augančios ir talentus traukiančios sostinės susiduria su įtampa tarp būsto pasiūlos ir paklausos.
Remiantis Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, daugelyje miestų net 9 iš 10 gyventojų neranda būsto, kurio nuomos ar paskolos įmoka sudarytų mažiau nei trečdalį jų pajamų. Ši tendencija ryškėja ir Vilniuje.
Įperkamas būstas tampa iššūkiu ne tik mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet ir jauniems profesionalams. Čia padėti gali šiuolaikinė urbanistika – moduliniai ar bendruomeniniai (co-living) būstai su bendromis erdvėmis darbui, sportui ir laisvalaikiui.
Tarptautiniame reitinge Vilnius artėja prie dvidešimtuko, kuriame yra tokie išmanūs miestai kaip Dubajus, Londonas, Oslas, ir jau kelerius metus pirmoje vietoje esantis Ciurichas.
Šių miestų praktika rodo, kad siekiant atliepti gyventojų poreikius svarbu apgalvoti ir teisinį būsto modelį. Augant NT kainoms, Vilniuje NT vystytojai startuoja su inovatyviais projektais, o pirkėjai rodo susidomėjimą jais.
Kainų šuolis daro įtaką būsto ieškančių žmonių pasirinkimams. Apie lankstesnius apgyvendinimo sprendimus turi galvoti ir viešasis sektorius, ir architektai, ir vystytojai. Savivaldybės gali skatinti įperkamumą ir per teisinį reguliavimą, tokį kaip NT apmokestinimo lubos ar žemės naudojimo politika.
Miesto erdvės – multifunkciniams poreikiams
Pažymima, jog Vilnius per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pasistūmėjo į priekį multifunkcinių, bendradarbiavimo erdvių ar mišrios paskirties projektų vystyme. Technologinė pažanga ir miesto patrauklumas talentams leidžia išmėginti įvairesnius viešųjų, verslo ir gyvenamųjų erdvių modelius.
Esu tikras, jog verta maksimaliai išnaudoti turimus miesto išteklius: kraštovaizdį, istoriją, infrastruktūrą.
Pavyzdžiui, upė gali būti parkas, transporto arterija ar energijos šaltinis – kuo daugiau prasmių jai suteikiame, tuo vertingesnė ji tampa.
Tikiu, kad daug galimybių slypi partnerystėse, kuriose architektūra reaguoja į socialinius, aplinkosauginius ir technologinius pokyčius. Vilniuje viena tokių multifunkcinių viešųjų erdvių – Valdovų rūmų aikštė, kur vyksta įvairūs renginiai, kultūros, sporto veiklos. Čia aplinka yra gyva ir pilnai išnaudota. Jei erdvė ar pastatas tarnauja tik vienai paskirčiai, negalime jų vadinti išmaniais.
