Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra dažna problema. Net teismo sprendimu patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka ne visada lengvai įgyvendinama. Gali susidaryti tokia situacija, jog vaikas paprasčiausiai reiškia nenorą bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu arba atvirkščiai – bendrauti su vaiku nenori tėvas (motina), tačiau toks nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymas, nesant svarbių priežasčių, nėra pateisinamas. Teismo sprendimą privalu vykdyti, priešingu atveju gresia bauda.
Bendrauti su abiem tėvais, būti auklėjamam abiejų tėvų ir palaikyti ryšį, jaustis mylimam ir reikalingam abiems tėvams yra prigimtinė vaiko teisė. Vaikui reiškiant nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tėvai bei atsakingos institucijos turi ieškoti instrumentų, padėsiančių atkurti vaiko ryšį su tėvu, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Vaikui reiškiant nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), tėvai bei atsakingos institucijos turi ieškoti instrumentų, padėsiančių atkurti vaiko ryšį su tėvu, jei tai nekenkia vaiko interesams
Tokia situacija, kai vaiko tėvai nebendrauja su vaiku teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka, remdamiesi tik vaiko nenoru, negali būti pateisinama priežastimi nevykdyti teismo sprendimo. Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė.
Užtikrinti realų skyrium gyvenančio tėvo kontaktą su vaiku yra būtina
Teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tėvai privalo tarpusavyje bendradarbiauti ir imtis reikiamų priemonių, kad būtų įgyvendintas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tėvas (motina), su kuriuo gyvena vaikas, savo veiksmais negali kliudyti skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, abu tėvai turi dėti maksimalias pastangas tam, kad skyrium gyvenantis tėvas turėtų galimybę bendrauti su vaiku.
Turi būti vertinamos priežastys, dėl ko vaikas nenori bendrauti su vienu iš tėvų
Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, jeigu tokia nuomonė suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu. Pavyzdžiui, nustačius, jog tėvas (motina), su kuriuo vaikas gyvena, daro vaikui poveikį nebendrauti su kitu tėvu – nuteikinėja vaiką prieš tėvą, formuoja tėvo atstūmimo sindromą ir kt., būtų pagrindas konstatuoti, kad tokiu elgesiu tėvas piktnaudžiauja savo tėvo (motinos) teisėmis ir naudoja tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. Tokiu atveju, vaiko nenoras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu nebūtų pateisinamas.
Teismo sprendimo nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko nuomone, jeigu tokia nuomonė suformuota vaiko interesus pažeidžiančiu būdu
Vaiko interesus pažeidžia ir tokios situacijos, kuomet vaikas reiškia nenorą bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, tačiau abu tėvai nededa jokių pastangų, kad būtų atkurtas tėvo ir vaiko emocinis ryšys, pavyzdžiui pasitelkiant tarpininkus, mediatorius, psichologus, vaiko teisių apsaugos specialistus ir pan. Teismų praktikoje akcentuojama tėvų pareiga bendradarbiauti užtikrinant vaiko teisę palaikyti šeiminius ryšius su atskirai gyvenančiu tėvu.
Taigi, vertinant vaiko pareikštą poziciją kaip priežastį, dėl kurios teismo sprendimas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nebuvo vykdomas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar ši vaiko pozicija yra visiškai savarankiška, kategoriška, nepakeičiama net abipusėmis suinteresuotų asmenų pastangomis.
Tėvai privalo kooperuotis ir bendradarbiauti vardan vaiko interesų užtikrinimo
Pažymėtina, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, pirmiausia tėvai turėtų spręsti tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent dėl to tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Atitinkamai, pirmiausia, tėvai turėtų tarpusavyje pasikalbėti, nustatyti priežastis, kodėl vaikas reiškia nenorą bendrauti su kitu tėvu bei abipusėmis pastangomis ieškoti būdų, kaip tokią vaiko nuomonę pakeisti. Neradus bendro sprendimo, galima pasitelkti įvairius specialistus arba kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistus, kurie yra pasiruošę padėti šeimai – patarti, nukreipti, kur tėvai galėtų gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir kitas priemones, kurios padėtų atkurti skyrium gyvenančio tėvo ryšį su vaiku.
Tokiu atveju, jeigu tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, visiškai atsisako kooperuotis ir ieškoti sprendimų, kad skyrium gyvenančiam tėvui būtų sudarytos realios galimybės bendrauti su vaiku, yra galimybė kreiptis į teismą (priėmusį sprendimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo) su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu – į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Antstolis tėvui, su kuriuo gyvena vaikas, išsiunčia raginimą vykdyti teismo sprendimą, taip pat apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą, bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu gali būti kviečiamas psichologas. Jeigu tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, per antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą, dėl baudos paskyrimo bendravimo tvarkos nevykdančiam tėvui (motinai).
Sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą
Teismas tėvui (motinai), kuris be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, gali skirti iki 300 (trijų šimtų eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną. Teismo paskirta bauda priteisiama tam tėvui (motinai), kuris kreipėsi į antstolį dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija – tėvų valdžios apribojimas. Tėvų valdžios apribojimas – tai kraštutinė priemonė, taikytina tais atvejais, kai nustatoma, kad tėvas (motina) nededa pastangų, nuolat vengia atlikti savo pareigas, tokias kaip auklėti vaikus, nesirūpina jais ir pan.
Teismas tėvui (motinai), kuris be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, gali skirti iki 300 (trijų šimtų eurų) baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną
Minėtina ir tai, jog teismų praktikoje teismo sprendimu (nutartimi) nustatytos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymas, ar tokio bendravimo ribojimas (savo nuožiūra sprendžiant dėl galimybės skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, neužtikrinant nuolatinio ir emociškai stabilaus jų ryšio formavimosi) pripažįstami teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Apibendrinant aukščiau aptartą, akcentuotina tėvų pareiga tarpusavyje kooperuotis, ieškoti vaikui geriausių sprendimų, nes vaikui reikalinga abiejų tėvų globa ir rūpestis. Nepateisinamos tokios situacijos, kai nesant svarbių priežasčių yra ribojamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimas su vaiku, nes tai neigiamai atsiliepia vaiko gerovei, emocinei sveikatai. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai, kuriuos pirmiausia privalo užtikrinti vaiko tėvai, o taip pat ir kitos atsakingos institucijos.
