„Kapitalizmas mirė, tegyvuoja konkurencija!“ – skelbtų antraštės, jei konkurencijos teisė būtų suprantamesnė antraščių rašytojams. Europos Komisija vykdo įmonių baudžiamojo pobūdžio persekiojimą už tai, kad jos naudojasi savo užtarnauta padėtimi rinkoje, ir tai daro vis drąsiau – 2017 m. skyrė „Google“ 2,4 mlrd. eurų baudą, o 2024 m. lapkritį 800 mln. eurų bauda skirta koncernui „Meta“ („Facebook“). Už ką, kodėl ir kokios šių bausmių sąsajos su Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais?
Konkurencijos teisė Europos Sąjungoje ir JAV turi senas tradicijas, kurias žino ir supranta iš esmės tik šios srities teisininkai. Tai susiję ir su tuo, kad dauguma specialistų tiesiog bijo paprastų pavyzdžių ir vengia kalbėti apie sudėtingą konkurencijos teisę paprastai. O kalbėti suprantamai reikia.
Taigi, už ką nubaustos „Google“, kuriai 2,4 mlrd. eurų bauda teismo palikta galioti rugsėjo mėnesį, ir „Facebook“, kuriam 800 mln. eurų baudą Europos Komisija skyrė lapkritį? Už tai, kad sudarė „vidaus sandorį“, t. y. pasinaudojo savo platformomis, kad jų valdomos įmonės vykdytų savo veiklą. „Google“ atveju, tai buvo Lietuvos rinkoje niekada taip ir nepaleistas kainų palyginimo įrankis – mums gerai žinomas kainos.lt analogas. „Facebook“ atveju, Europos Komisijai užkliuvo taip pat apsipirkimo internete paslaugos – „Facebook“ marketplace platforma. Abiem atvejais, baudos buvo skirtos darant prielaidą, kad šie pasauliniai gigantai piktnaudžiavo pranašumu prieš savo antrinių, dar tik besivystančių įmonių, konkurentus – teikė privilegiją sau patiems.
„Google“ konkurentus, teikiančius kainų palyginimą, nustumdavo į paieškos rezultatų puslapių apačią, ar net 3–5 puslapį (kur nukeliaujame tik tuomet, kai rašome kursinį ar kitokį mokslinį darbą), o „Facebook“ nieko neklausdama tiesiog pririšo savo turgavietę prie „Facebook“ paskyrų bei naudojo savo klientų skleidžiamos reklamos duomenis savo turgavietės vartotojų naudai.
Kapitalizmas – ekonominė socialinė sistema, grindžiama privačia kapitalo nuosavybe bei samdomu darbu. Šiais atvejais kapitalizmo principai paminami – „Google“ ir „Facebook“, diegę inovacijas ir investavę milijardus paslaugoms plėtoti ir vartotojams pritraukti yra žabojami ir baudžiami už tai, kad kuria papildomus produktus.
Paprasčiau kalbant – jei ūkininkas turguje sėkmingai prekiauja agurkais, jam draudžiama laisvai prekiauti pomidorais, kuriais anksčiau nėra prekiavęs ir, pavyzdžiui, siūlyti pirkėjams pirkti pomidorų ir agurkų rinkinį už patrauklią kainą. Konkurencijos ekonomikos požiūriu toks draudimas turi prasmės – konkuruojantys pomidorų pardavėjai tokiu būdu bus stumiami iš rinkos ir nustos prekiauti pomidorais, nes iš jų pomidorų pirks tik retas vartotojas, o agurkų magnatas po to pakels ir agurkų, ir pomidorų kainas. Kyla pagrįstas klausimas: kur yra riba, kai gali sąžiningai konkuruoti ir dar neprivalai rūpintis savo konkurentais?
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2022 m. gegužę ir 2024 m. spalį priėmė du nutarimus, susijusius su vidaus sandoriais – savivaldybių teise pavesti teikti paslaugas savo valdomoms įmonėms. Abiem atvejais nagrinėtas klausimas, kaip mokesčių mokėtojų pinigai gali būti naudojami atliekoms tvarkyti. 2022 m. gegužę Konstitucinis Teismas išaiškino, kad išimtiniais atvejais savivaldybė tokias paslaugas teikti gali pavesti savo valdomai įmonei. 2024 m. spalį tą pakartojo, tik šį kartą konstatavęs, kad teisės aktų sistema, kai savivaldybė nėra prižiūrima Konkurencijos tarybos ir apskritai neprivalo užtikrinti savivaldybės ir privačių įmonių konkurencijos – prieštarauja Konstitucijai. Savivaldybės visada privalo užtikrinti konkurencingą procedūrą, t. y. išsiaiškinti ar jos valdoma įmonė tikrai gali teikti paslaugas pigiau, efektyviau ir diegti daugiau inovacijų.
Kitaip tariant, atsakymo į klausimą, kur yra riba tarp sąžiningos konkurencijos ir konkurentų smaugimo, turi būti ieškoma kiekvienu konkrečiu atveju. „Google“, „Facebook“ ir mūsų savivaldybės kiekvieną kartą prieš pasirinkdamos save patys, t. y. prieš sudarydami vidaus sandorį, turi išsiaiškinti – ar konkurencija gyvuos ir bus sąžininga, ar, visgi, elgtis reikia taip, kad visų lygios teisės būtų užtikrintos.
Konkurencijos taryba po 2024 m. spalio Konstitucinio Teismo nutarimo, kai šis tarybai grąžino diskreciją skirti baudas savivaldybėms nepradėjo ir neatnaujino nė vieno tyrimo dėl vidaus sandorių. Tačiau signalas tiek iš Konstitucinio Teismo, tiek iš ES Teisingumo Teismo, tiek iš Europos Komisijos yra vienas ir aiškus – jeigu valdai rinką, privalai užtikrinti sąžiningą konkurenciją net savo turto sąskaita.
Ar tai reiškia, kad kapitalizmas miršta tik patiems didžiausiems ir galingiausiems?
