Augant šalies didmiesčiams bei gyventojų skaičiui juose, auga ir naujų gyvenamosios ar komercinės paskirties pastatų poreikis.
Miestai – tai ne tušti laukai, tad ir nauji pastatai dažnai statomi siauruose žemės sklypuose, o juos supa mažiausiai du ar trys kaimynai, kurie yra be galo svarbūs, kuomet siekiama sėkmingo NT vystymo. Numosi ranka – dideliems planams teks spustelėti pauzės mygtuką. Tad kokius teisinius namų darbus prieš vystant NT reikia atlikti, kad nekiltų jokių rūpesčių?
Kokių leidimų vystant NT gali prireikti?
Vystant tiek komercinį, tiek privatų NT projektą, priklausomai nuo situacijos, gali prireikti ne vieno leidimo iš kaimyninio sklypo ar pastato savininko. Tad pateiksiu keletą pavyzdžių, kokie leidimai gali būti reikalingi.
Dažnu atveju, pirmiausia vertinamas pastatų ir statinių išdėstymas sklype bei galimybė gauti sutikimą, jeigu tokių bendrųjų taisyklių nesilaikoma.
Pavyzdžiui, įstatymai numato, kad būtina išlaikyti 3 metrų atstumą iki gretimo sklypo ribos statant ne aukštesnį, nei 8,5 metrų pastatą, tad jeigu bus norima mažesnio nei 3 metrų atstumo, tam prireiks leidimo. Būtina priminti, kad pagal teismų praktiką, gretimų teritorijų savininkai ar valdytojai gali savo atsisakymo net nemotyvuoti, tad noro statyti arčiau sklypo ribos, nei numato teisės aktai, nebus įmanoma apginti ir teisme.
Kai kuriais atvejais, kaimynystėje turint vieną žemės plotą, gali prireikti net ne vieno savininko leidimo.
Pavyzdžiui, jeigu gretimoje erdvėje yra nesuformuotas laisvas valstybinės žemės plotas, norint vystyti NT neišlaikant atstumo, reikės sutikimo iš valstybinės žemės patikėtinio. Jeigu žemės plotas naudojamas (jame yra pastatų), norint nesilaikyti bendrųjų taisyklių, reikės gauti ir tų pastatų savininkų sutikimus.
Dažnai pasitaiko, kuomet vystant NT, inžinerinius tinklus tenka tiesti per kitiems asmenims priklausančias teritorijas. Tad ir tokiu atveju gali reikti tų sklypų savininkų leidimo.
Jeigu gretimų teritorijų savininkai ar valdytojai ir duoda sutikimą statyti arčiau jo sklypo ribos, papildomai reikėtų įvertinti ir tai, ar nereikės laikinai naudotis gretimu sklypu (pastoliams, medžiagų sandėliavimui ir pan.). Tam, kad laikinai naudotis, irgi reikės tam tikros teritorijos savininko ar valdytojo leidimo.
Svarbu pabrėžti, kad visi reikalingi sutikimai ir leidimai turi būti gaunami iki statybą leidžiančio dokumento gavimo. Pagrindinė pasekmė neatlikus namų darbų dar iki statybų pradžios, visada bus ekonominė: arba nebus galima vystyti projekto tokia apimtimi, kokia norėta (reikės atsitraukti, mažinti pastatą ar pan.) arba, kaip dažnai pasitaiko praktikoje, kaimynai sutikimus duos tik atlygintinai (norės kompensacijos).
Pokyčiai spartūs, reikia išmokti prisitaikyti
Kiekvienas NT vystytojas turi žinoti, kad statybų ir NT sektoriuje teisės aktai keičiasi bene sparčiausiai ir čia labai trūksta teisinio tikrumo ir stabilumo.
Šiais metais įsigaliojo statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų reforma. O metų antroje pusėje laukiamas ne vienas esminis ir rinkos žaidimo taisykles keičiantis teisės aktų pakeitimas.
Tiesa, kalbant konkrečiai apie sklypų ribas, per daugiau nei dešimtmetį įvyko ir nemažai teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui pakeitimas, leidžiantis esant tam tikroms sąlygomis neišlaikyti atstumų iki gretimų sklypų ribų ir statyti arčiau negaunant sutikimų. Arba tai, kuomet statybos technikiniame reglamente su tam tikromis sąlygomis buvo numatyta, kad galima tiesti inžinerinius tinklus ir be kitų asmenų sutikimo.
Mano teisinė praktika rodo, kad per daugelį metų vystytojai jau priprato prieš įsigydami ir įgyvendindami projektą atlikti teisinį ir techninį patikrinimą. Todėl siurprizų vystant projektą, nors ir pasitaiko, tačiau yra sumažėję.
Nors į vystymą žiūri kūrybiškiau, rinkos naujokai taip pat nelinkę verslo sėkmę sieti su teisminiais ginčais, kurie dažnai būna komplikuoti ir gali ilgam stabdyti projektą. Jei reiktų prognozuoti, sakyčiau, kad ateityje tendencija tartis su gretimų teritorijų savininkais ir bendruomene išliks. Tad tokio pobūdžio ginčų, galimai, mažės.
Visgi, ekonominio sulėtėjimo metu gali padidėti ginčų su valstybės ar savivaldos institucijomis (ką iki šiol buvo vengiama daryti dėl laiko ir pinigų).
Taip pat išlieka reguliacinių neaiškumų, pavyzdžiui, kai statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija nusprendžia traktuoti teisės aktą kitaip, nei iki šiol. Bet kokiu atveju, kiekvienam, kuris vysto NT svarbiausia yra žinoti tai, kad NT vystyme yra pakankamai nemažai vertinamųjų kriterijų, teritorijų planavimo dokumento subjektyvaus aiškinimo atvejų, dėl ko ir gali bet kada kilti potencialūs ginčai.
