Iš 21,6 tūkst. kvotų, kurios skirtos darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui paslaugų sektoriuje, liko tik kiek daugiau nei 5 tūkst. Prognozuojama, kad jos baigsis rugsėjui vos prasidėjus.
Dėl to, jau spalį ar lapkritį ketvirtadaliu ir daugiau gali išaugti profesionalių tarptautinę kvalifikaciją turinčių vilkikų vairuotojų trūkumas šalyje. Vien šiuo metu Lietuvoje trūksta daugiau nei 10 tūkst. vilkikų vairuotojų, o dėl didėjančio jų trūkumo transporto įmonės ir toliau negalės veikti pilnu pajėgumu, bus nesumokėta šimtai tūkstančių eurų į valstybės biudžetą.
Būtent todėl Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ vėl kreipiasi į atsakingas institucijas – Seimo komitetus, Vyriausybę, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir prašo panaikinti kvotų sistemą, kuri taikoma tik Lietuvoje šiai deficitinei profesijai.
Rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad kvotos jau treti metai iš eilės baigiasi jiems tik įpusėjus, o dėl to vairuotojų trūkumo problema ir patiriami nuostoliai šalyje tik gilėja.
2022 m. paslaugų sektoriui buvo skirta 16 000 kvotų, jos baigėsi rugpjūčio pabaigoje. 2021 m. buvo skirta 11 600 kvotų, o jos baigėsi jau gegužę.
Kreipiantis į valdžios institucijas norima atkreipti dėmesį ir į tai, kad prie greito kvotų išeikvojimo prisideda vadinama „pašto dėžučių“ problema. Kai įmonės, kurios neturi nei transporto veiklos licencijos, nei krovininių automobilių, pagal kvotas kviečiasi vairuotojus iš trečiųjų šalių, bet neteisėtai juos pernuomoja užsienio vežėjams.
Tai, kad treti metai iš eilės kvotos baigiasi rugsėjo mėnesį arba anksčiau, yra labai aiškus signalas, jog kvotų sistema nėra reikalinga. Ne tik vežėjams bet ir valdžios institucijoms tai kainuoja daug prarasto laiko bei pinigų.
Visoje Europoje transporto įmonėse trūksta šimtais tūkstančių vairuotojų. Konkurencija dėl vairuotojų įdarbinimo didelė ir mes dėl įvestos kvotų sistemos prieš kitas šalis pralaimime, nes ten įdarbinti vairuotoją yra žymiai paprasčiau. Lietuvos vežėjai taip praranda konkurencingumą ir per metus – milijonus eurų pajamų.
Transporto įmonės puikiai žino, jog pasibaigus kvotoms gali įdarbinti vairuotojus kreipiantis į Užimtumo tarnybą susimokant 120 eurų už patikrinimą, ar reikalingos kompetencijos darbuotojo tikrai nėra Lietuvoje. Bet tokia biurokratija kainuoja ne tik pinigus, bet ir daug laiko, kadangi pačiai Užimtumo tarnybai darbo krūvis išauga kelis kartus.
Transporto ir logistikos sektorius yra labai reikšmingas šalies ekonomikai, kadangi sugeneruoja apie 11 proc. Lietuvos BVP.
Į valstybės biudžetą vežėjai kasmet suneša milijonus eurų. Tad nelogiška, jog norėdami įdarbinti darbuotojus kvotoms jau išsekus, turi dar susimokėti papildomus mokesčius.
Šalies transporto įmonės ir taip yra nepelnytai apkrautos papildomomis administracinėmis naštomis. Pavyzdžiui, dėl transporto sektoriuje esančio 1,65 koeficiento, kurį taikant yra indeksuojama minimali alga. Transporto įmonės sumoka didesnius mokesčius valstybei už darbo vietas nei, pavyzdžiui, kitos įmonės.
Mažesnėms transporto įmonėms tokia administracinė našta tampa sunkiai pakeliama. Taigi, akivaizdu, kad bet kokie papildomi mokesčiai tam, kad įdarbinti darbuotoją, kai kvotų neužtenka ir jos išsenka metams įpusėjus, vežėjui yra tik dar vienas nereikalingas apsunkinimas.
Remiantis migracijos departamento duomenimis, šiuo metu paslaugų sektoriuje yra likę kiek daugiau nei 5 tūkst. kvotų. Tačiau prognozuojama, jog artimiausiu metu kvota bus išnaudota, kadangi dabar nagrinėjami daugiau kaip 9 tūkst. užsieniečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu.
