Nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai, tačiau vis dar kyla klausimų, koks embrionų, kurie buvo užšaldyti anksčiau, likimas, ir ar poros tebeturi pareigą mokėti už jų buvusį ir tolesnį saugojimą. Visuomenėje taip pat pasigirsta nuomonių esą šiuo įstatymu ruošiama dirva surogacijos (kai kita moteris sutartimi įsipareigoja pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį užsakovui) įteisinimui, kas sudarytų sąlygas homoseksualioms poroms susilaukti vaikų, keliami etiniai klausimai, Seimas kaltinamas ėmęsis Dievo vaidmens.
Embrionų likimas – tėvų rankose
Buvęs reglamentavimas kėlė nemažai teisinių ir etinių klausimų, susijusių su embrionų, kaip gyvybės formos, apsauga bei tėvų, turinčių mokėti už embriono išsaugojimą net ir tada, kai daugiau vaikų susilaukti nebeturi galimybių ar noro, teisėmis. Taip pat nebuvo sureguliuoti klausimai dėl embrionų likimo sutuoktiniams ar sugyventiniams išsiskyrus. Nauja įstatymo redakcija išspręsti jautrūs embrionų likimo klausimai, sutrumpintas privalomas embrionų saugojimo laikas, numatyta, kad šiuo laiku saugojimas bus kompensuojamas valstybės biudžeto lėšomis bei pakeistos tam tikros įstatymo sąvokos.
Sukuriamų embrionų skaičius įstatymu yra neribojamas. Sprendimą dėl to, kiek embrionų bus užauginta, priima sutuoktinių (partnerių) pora, pasitarusi su gydytoju. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų, tačiau paprastai embrionų sukuriama daugiau, atsižvelgiant į procedūros sudėtingumą, skausmingumą ir brangumą, tam, kad nesėkmės atveju procedūros kartoti nereikėtų. Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti, besivystantys embrionai laikomi lytinių ląstelių banke.
Nauju reglamentavimu numatoma, kad embrionai saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios, kuria laikomas momentas, kai moteris pradeda vartoti hormoninius vaistus, skirtus lytinėms ląstelėms susidaryti arba, atliekant pagalbinį apvaisinimą natūralaus ciklo sąlygomis, vyro lytinių ląstelių paruošimo konkrečiai pagalbinio apvaisinimo procedūrai pradžia. Šiuos dvejus metus embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, o vėliau saugomas sutuoktinių (partnerių) lėšomis, išskyrus atvejus, kai pora sutinka embrionus panaudoti donorystei. Maksimalus embriono saugojimo laikas yra dešimt metų, nebent pora yra pareiškusi valią dėl ilgesnio embrionų saugojimo termino.
Sutuoktiniai (partneriai) turi teisę duoti sutikimą dėl embrionų donorystės. Sutikimas gali būti duodamas bet kuriuo embriono gyvavimo metu, tiek pradedant dirbtinio apvaisinimo procedūras, tiek embriono saugojimo laikotarpiu, svarbu, kad jis būtų abiejų tėvų ir rašytinis. Embrionai, dėl kurių nėra duotas sutikimas donorystei ir kurių saugojimo valstybės lėšomis terminas baigėsi, yra sunaikinami. Jei nėra poros sutikimo embrionų donorystei, embrionai taip pat sunaikinami mirus vienam arba abiem sutuoktiniams (partneriams), pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei. Jei sutuoktiniai (parteriai) buvo davę sutikimą embrionų donorystei – jų saugojimas tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos. Jei embrionai per šį laiką nebus panaudojami donorystei – jie bus sunaikinami.
Donorystės atšaukimas šiuo metu nėra reglamentuotas Pagalbinio apvaisinimo įstatyme ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymuose, tačiau remiantis Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos įstatymu, toks atšaukimas yra galimas.
Sutuoktiniai (partneriai), kurių embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke buvo pradėtas iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, gavo pranešimus apie galimybes nutraukti embrionų saugojimą ir nuspręsti dėl jų donorystės arba sunaikinimo. Pora savo valią turi pranešti iki 2023 m. sausio 1 d. Tie, kurie nepraneš apie savo valią dėl embrionų, kurių saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki 2022 m. liepos 1 d., tolesnio saugojimo termino, bus laikoma, kad abu sutuoktiniai (partneriai) sutiko dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir tokių embrionų laikymas bus tęsiamas valstybės biudžeto lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios. Vėliau, tokie embrionai, jei nebus pareikšta kitokia sutuoktinių (partnerių) valia, bus sunaikinami.
Svarbu pažymėti, kad įstatymas numato pakeitimus į ateitį, todėl už ankstesnį saugojimo laiką sumokėtų sumų ar susidariusių įsiskolinimų šiuo metu nėra numatoma kompensuoti.
Embrionų sunaikinimas nėra nauja praktika nei Lietuvoje, nei pasaulyje?
Be abejonės, bet koks sprendimas, susijęs su užsimezgusios gyvybės sunaikinimu yra diskutuotinas. Įstatymų leidėjui įtvirtinant pasirinktą embriono teisinį statusą tenka sudėtinga pareiga rasti tinkamą balansą tarp potencialios gyvybės apsaugos ir asmenų laisvo apsisprendimo įgyvendinti reprodukcines teises.
Teisiniu požiūriu, embrionų sunaikinimas nėra naujas Lietuvoje. Įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę išimtinai nėščiai moteriai nuspręsti dėl nėštumo nutraukimo iki dvyliktos nėštumo savaitės. Embrionas mokslininkų ir įstatymo yra laikomas vystymosi stadija, besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo momento (žmogaus zigotos susidarymo) iki moters aštuntos nėštumo savaitės pabaigos. Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo). Taigi, įstatymų leidėjas iš esmės nesukūrė jokios naujos praktikos dėl negimusio vaisiaus sunaikinimo, nes tokia praktika jau egzistuoja abortų atveju.
Paminėtina, kad nėra įtvirtinta pasauliniu lygiu vienodo embriono teisinio statuso, todėl valstybės pačios sprendžia, koks teisinis reguliavimas, jų nuomone, yra tinkamas. Pavyzdžiui, Islandijoje embrionai saugomi iki dešimt metų. Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Švedijoje, Belgijoje, Norvegijoje embrionai saugomi penkerius metus, o poros gali pasirinkti dėl trumpesnio ar ilgesnio saugojimo termino nustatymo. Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje tik pačios poros sprendžia dėl embrionų saugojimo pagrįsto termino.
Europos Žmogaus Teisių Teismas apie negimusio vaiko teisinę apsaugą yra pasisakęs bylose dėl aborto leistinumo. Praktikoje galima matyti tendenciją, kad žmogaus vaisius nėra svarbesnis už motiną, o jo teisės nėra prilyginamos gimusio žmogaus teisėms. Kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismas nepripažino vaisiaus žmogumi, turinčiu visas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, su aborto teisėtumu susijusiose bylose, manytina, kad analogiška praktika turėtų būti vystoma ir embrionų apsaugos kontekste.
Tiesiogiai embriono išsaugojimo klausimą Europos Žmogaus Teisių Teismas yra analizavęs byloje Natallie Evans prieš Jungtinę Karalystę. Natallie Evans, buvusi ieškove šioje byloje, sirgo kiaušidžių vėžiu, dėl kurio jai buvo pašalintos kiaušidės. Ieškovė su savo partneriu pasinaudojo pagalbiniu apvaisinimu, tam, kad būtų išsaugotos moters galimybės susilaukti genetinių palikuonių. Embrionai negalėjo būti iškart persodinti į moters organizmą, nes jai buvo reikalingas gydymas. Po gydymo, moteris išsiskyrė su savo partneriu ir jis pareikalavo sunaikinti embrionus, nes nebenorėjo susilaukti vaikų su ieškove. Europos Žmogaus Teisių Teismas embrionų sunaikinimą pripažino neprieštaraujančiu Konvencijai.
Svarbu pažymėti, kad nauju Lietuvoje nustatytu reglamentavimu embrionų saugojimo terminas yra paremtas pasauline medicinine praktika. Mokslininkų pripažįstama, kad po ilgesnio embriono saugojimo termino yra menka tikimybė, jog jis išliks gyvybingas ir bus tinkamas pagalbiniam apvaisinimui.
Ar įstatymu ruošiama dirva surogacijai?
Daug diskusijų sukėlė įstatyme įtvirtintų sugyventinio sąvokų pakeitimas partneriais. Įstatymas vienodas teises ir pareigas numato sutuoktiniams ir partneriams, kurių partnerystė registruota. Tol, kol nėra priimtas partnerystės įstatymas, partneriai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo teisėmis negali, todėl manyti, kad šiuo įstatymu yra kuriamos galimybės homoseksualioms poroms susilaukti vaikų, yra anksti.
Šiuo metu Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiesiogiai draudžia surogaciją, tad net ir priėmus Partnerystės įstatymą, surogacija savaime netaps legali. Vis dėlto, negalima nesutikti, jog Lietuvai priėmus modernų partnerystės įstatymą, kuris suteiktų teisę partnerystę sudaryti ir vienos lyties asmenims, pagalbinio apvaisinimo įstatymas sudarytų prielaidas tos pačios lyties moterims, pasinaudojus donoru, susilaukti kūdikio. Tokia situacija, esant dabartiniam reglamentavimui nebūtų įmanoma vyrų poroje, kas reikštų diskriminaciją ir teisės aktų pakeitimai, įskaitant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, būtų neišvengiami.
Įstatymo leidėjo pozicija dėl homoseksualių porų teisės susilaukti vaikų nėra atskleista Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Šis klausimas bus sprendžiamas iš esmės priimant Partnerystės įstatymą ir tik nuo to, koks jis bus, gali priklausyti ir homoseksualių porų teisė į dirbtinį apvaisinimą.
Remiantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo aiškinamajame rašte pateikta informacija, Lietuvoje yra daugiau nei 50 tūkstančių nevaisingų porų. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai suteiks poroms ne tik aiškumo dėl nepanaudotų embrionų likimo, bet ir finansinio saugumo.
