Nepriklausomai nuo to, ar bilietas buvo įgytas internetu ar platinimo vietoje, tai yra dokumentas, patvirtinantis žiūrovo ir renginio organizatoriaus ar jo įgalioto bilietų platintojo sutarties sudarymą bei atsiskaitymą už paslaugą. Kultūros ir pramogų paslaugos neretai įsigyjamos iš anksto ir dėl pasikeitusių aplinkybių gali būti nukeliamos ar visai atšaukiamos. Tam gali būti daugybė priežasčių – neišparduoti bilietai, atlikėjo liga, salės remontas, prastas oras, numatyti ribojimai, renginių draudimai ar kita. Ar visais atvejais galima reikalauti pinigų grąžinimo ir kas juos turi grąžinti?
Renginio organizatoriaus ar bilietų platintojo atsakomybė?
Jeigu renginys yra atšaukiamas, žiūrovas turi teisę reikalauti grąžinti už bilietą sumokėtus pinigus. Siekiant išsiaiškinti, kam gali būti pareikštas reikalavimas dėl pinigų grąžinimo, reikia atkreipti dėmesį, ar bilietas į renginį buvo įsigytas tiesiogiai iš renginio organizatoriaus, ar iš bilietų platintojo, bei kokie yra šių subjektų tarpusavio susitarimai. Jeigu bilietas įgytas iš bilietų platintojo ir jame nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad bilietų platintojas veikia kaip tarpininkas bei sutartis sudaroma renginio organizatoriaus naudai, reikalavimas dėl bilietų kainos grąžinimo gali būti pareiškiamas tiek renginio organizatoriui, tiek bilietų platintojui. Renkantis, kam pareikšti reikalavimą, patartina įvertinti šių subjektų finansinį pajėgumą ir veiklos tęstinumą.
Tuo atveju, jeigu biliete yra atskleista informacija apie renginio organizatorių bei nurodyta, kad bilietų platintojas veikia tik kaip tarpininkas, taip pat, tokį susitarimą patvirtina renginio organizatoriaus ir bilietų platintojo tarpusavio sudaryta sutartis, atlyginti bilieto kainą galima prašyti tik iš renginio organizatoriaus, nors ji ir buvo sumokėta bilietų platintojui. Paprastai, kilus ginčui bilietų platintojas pateikia susitarimus su renginio organizatoriumi.
Atskirai pažymėtina, jog, kilus ginčui dėl bilietų platintojo atsakomybės, teismai įprastai pripažįsta bilietų platintoją paslaugos teikėju, atsakingu už pinigų grąžinimą, jeigu bilietų platintojas aiškiai nenurodė renginio organizatoriaus. Tokiu atveju bilietų platintojo turimi susitarimai su renginio organizatoriumi nepanaikina jo atsakomybės prieš žiūrovus, kai renginys atšaukiamas. Atsakomybė kyla tiek bilietų platintojui, tiek renginio organizatoriui.
Visais atvejais privalo būti grąžinama visa už bilietą sumokėta kaina, įskaitant visus mokesčius. Tokia situacija, kai grąžinama tik dalis kainos, o kita įvardijama tarpininkavimo ar kitokiu mokesčiu bei negrąžinama – nėra leistina.
Tuo atveju, kai renginys nėra atšaukiamas, tačiau pakeičiama jo data, žiūrovas turi teisę nesutikti su pakeista renginio data ir taip pat prašyti grąžinti pinigus. Visiškai suprantama, kad kita renginio data gali būti nesuderinama su žiūrovo planais ir norais, todėl jo teisė pasirinkti pinigų grąžinimą negali būti ribojama.
Ar gali būti atlyginami patirti nuostoliai?
Neįvykus renginiui, žiūrovas gali būti patyręs ir kitų išlaidų – bilietų spausdinimo, transporto ir panašiai, tokių tiesioginių išlaidų taip pat galima reikalauti. Svarbu turėti pagrįstų įrodymų, kad tokios išlaidos buvo patirtos ir jos tiesiogiai susijusios su renginiu (jeigu nebūtų vykęs į renginį, žiūrovas nebūtų tokių išlaidų patyręs).
Civilinis kodeksas taip pat numato galimybę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, kuriuos galima įvertinti pinigais. Suprantama, kad neįvykęs arba perkeltas renginys gali sukelti didelių nepatogumų, sugadinti šventę, staigmeną, lemti didelį nusivylimą. Neturtinė žala yra labai subjektyvi ir vieni ją patiria, kiti ne, tačiau teisė jos reikalauti turi kiekvienas
Kokios žiūrovo teisės, kai renginys atšaukiamas dėl Covid-19 ribojimų?
Kiek kitokia situacija yra dėl renginių, kurie buvo atšaukti dėl karantino metu nustatytų draudimų bei tris mėnesius po šių draudimų panaikinimo. Tokiu atveju renginio organizatoriui suteikta teisė per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo nustatyti vėlesnę renginio datą, kuri turi būti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo karantino metu nustatytų draudimų panaikinimo, o žiūrovui – per 60 dienų pranešti, kad jis nesutinka su nustatyta vėlesne renginio data. Renginio organizatorius, gavęs nesutikimą, per 30 dienų turi kompensuoti žiūrovui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas jokių papildomų mokesčių. Jeigu renginio organizatorius nenustato vėlesnės renginio datos, žiūrovas turi teisę reikalauti, kad renginio organizatorius grąžintų jam už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo momento, kai baigiasi terminas vėlesnei datai nustatyti.
Suteiktu kuponu žiūrovas gali apmokėti bilietų į būsimus to paties renginio organizatoriaus renginius kainą ar jos dalį. Jeigu žiūrovas nepasinaudoja kuponu 12 mėnesių, jis turi teisę reikalauti, kad renginio organizatorius grąžintų jam kupono vertę atitinkančią pinigų sumą. Jeigu renginio organizatorius visai nesuteikia žiūrovui kupono, jis privalo grąžinti jam už bilietą sumokėtą kainą ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vėlesnės renginio datos. Vis dėlto, jei renginio organizatorius kupono nesuteikė ir bilieto kainos negrąžino, tai reikalavimas dėl kainos grąžinimo gali būti nukreipiamas ir į bilieto platintoją.
Taigi, visais atvejais, nepriklausomai nuo priežasties, kodėl atšauktas renginys, žiūrovas turi teisę, kad jam būtų grąžinti pinigai, kurie yra sumokėti už bilietą. Žiūrovas, savo reikalavimą grąžinti pinigus renginio organizatoriui ar bilietų platintojui turėtų pateikti raštu, o šiam nesutinkant su pateiktu reikalavimu, ginčas gali būti perduotas spręsti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai arba bendrosios kompetencijos teismui, kurių priimtas sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
