Šiuo metu Lietuvos gyventojai aktyviai teikia pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos, suteikdami jiems būstus: vieni tai daro neatlygintinai, kiti – patalpas išnuomoja, tačiau kyla daug klausimų, pavyzdžiui: Ar karo pabėgėliui yra reikalingos kokios nors procedūros atvykimui į Lietuvą įteisinti? Ar būtinas rašytinis susitarimas su karo pabėgėliais dėl jų apgyvendinimo savo būste? Kokią sutarties rūšį pasirinkti (nuomos ar panaudos)? Ką svarbu žinoti, siekiant pasinaudoti Vyriausybės kompensacija už karo pabėgėlių apgyvendinimą?
Kad buvimas Lietuvoje būtų teisėtas
Įvažiuoti į Lietuvą nuo 2022 m. vasario 24 d. karo pabėgėliai gali šiais pagrindais: turėdami pasą su biometriniais duomenimis, nacionalinę vizą arba Šengeno vizą, įskaitant išduotą kitos ES valstybės narės institucijos, leidimą gyventi (laikinąjį, nuolatinį ar ilgalaikį) arba pateikiant tarptautinės apsaugos prašymą (dėl pabėgėlio statuso suteikimo). Pažymėtina, kad ne visi bėgantys nuo karo asmenys yra karo pabėgėliai teisine prasme. Dėl šio statuso suteikimo jie privalo kreiptis į atitinkamas institucijas: turintys gyvenamąją vietą Lietuvoje – į bet kurį Lietuvos Migracijos departamento skyrių, o neturintys gyvenamosios vietos Lietuvoje, tačiau norintys čia likti teisėtai – nedelsiant atvykti registracijai į vieną iš registracijos centrų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad gyvenamosios vietos deklaracija karo pabėgėliams nėra būtina, jei tokios galimybės nėra arba jei karo pabėgėliai deklaruoti gyvenamosios vietos nepageidauja.
Visi karo pabėgėliai, turintys pasus su biometriniais duomenimis, turi galimybę būti Lietuvoje ir visoje Šengeno erdvėje 90 dienų (t. y. 3 mėnesius) per 180 dienų laikotarpį. Norėdami pratęsti buvimą Lietuvoje, karo pabėgėliai turi pateikti prašymą Lietuvos Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl humanitarinių priežasčių. Po registracijos galima gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (1 metams) arba nacionalinę vizą (1 metams).
Neturintys biometrinių pasų yra taip pat priimami: tokiems asmenims Lietuvos Migracijos departamentas išduoda naujus dokumentus – laikinąjį užsieniečio pasą. Neturintiems galiojančių užsienio pasų, nacionalinės vizos nėra išduodamos, tačiau iš tokių asmenų priimami prašymai bei suteikiamas leidimas laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių.
Apgyvendinant pabėgėlį pasirašyti sutartį – naudinga abiem šalims
Fizinis ar juridinis asmuo, nusprendęs suteikti karo pabėgėliams būstą, gali tai daryti neatlygintinai arba atlygintinai. Siekiant išvengti konfliktinių situacijų ar ginčų, patartina sudaryti panaudos sutartį, kai gyvenamasis būstas suteikiamas neatlygintinai, o perduodant atlygintinai – sudaryti nuomos sutartį. Tokių sutarčių pasirašymas yra naudingas abiem šalims: tiek būstą perduodančiam asmeniui, tiek ir karo pabėgėliams, kadangi tokių santykių įforminimas ne tik apsaugo abipuses šalių teises ir pareigas, bet ir suteikia aiškumo: koks ir kokios būklės būstas perduodamos, su kokiais daiktais (baldais, buitine technika), kuriam laikui, kokiam asmeniui ir jo šeimos nariams, bei kitos sutarties sąlygos. Visais atvejais šalių nustatytos sąlygos neturi prieštarauti imperatyvioms įstatymų normoms, t. y. toms įstatymų normoms, kurių šalys negali pakeisti savo susitarimu. Svarbu paminėti, kad būsto suteikimo sutartis gali būti sudaryta net jei būstas jau yra perduotas naudotis karo pabėgėliams.
Tais atvejais, kai su karo pabėgėliais nėra sudaryta rašytinė būsto perleidimo sutartis ir jos neplanuojama sudaryti, būsto perleidimo naudotis sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu, tačiau tokios sutarties sudarymas galimas tik tarp fizinių asmenų. Tokiu būdu sudaryta nuomos sutartis yra laikoma neterminuota ir ją galima nutraukti ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius apie tai įspėjant nuomininką.
Ką svarbu žinoti apie Vyriausybės subsidijas asmenims, suteikiantiems būstą karo pabėgėliams
Nuo 2022 m. balandžio 6 d., fiziniai ir juridiniai asmenys, Lietuvoje savo būste priėmę karo pabėgėlius iš Ukrainos, gali kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje yra registruotas jiems priklausantis būstas, dėl kompensacijų už apgyvendinimo suteikimą. Tokia pagalba numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022-04-05 patvirtintame Kompensacijų už būsto suteikimą užsieniečiams, pasitraukusiems iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, šiame įsakyme numatyta, kad tokia parama suteikiama tik išpildžius tam tikras sąlygas.
Visų pirma, kompensacija skiriama atsižvelgiant į būsto panaudos sutartyje nurodytą apgyvendintų karo pabėgėlių skaičių; kompensacija skiriama už antrąjį ir paskesnius turto naudojimo mėnesius, skaičiuojant nuo būsto perdavimo naudotis panaudos pagrindais dienos – kompensacija bus mokama šešis mėnesius (anksčiau, t. y. iki 2022 metų birželį įsigaliojusių teisės aktų pakeitimų, buvo nustatytas trijų mėnesių terminas). Taip pat svarbu atkreipti dėmesį tai, kad: pirma, šis laikotarpis negali viršyti būsto panaudos sutarties galiojimo laikotarpio; antra, kad kompensacijas jau gaunantys asmenys dar gali kreiptis ir dėl jų pratęsimo. Taigi, jeigu panaudos sutartis buvo sudaryta trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui, tačiau tie patys apgyvendinti pabėgėliai iš Ukrainos lieka toliau gyventi, tokiu atveju šis sutarties terminas pratęsiamas šalių susitarimu, kuris pateikiamas kartu su prašymu dėl kompensacijos pratęsimo ta pačia tvarka kaip ir iki šiol. Esant šioms sąlygoms, 150 Eur per mėnesį dydžio kompensacija skiriama už vieną būste apgyvendintą asmenį ir po 50 Eur per mėnesį už kiekvieną papildomą asmenį, apgyvendinimą tame pačiame būste.
Antra, valstybinės kompensacijos būsto savininkams suteikimo sąlyga – galimybės karo pabėgėliams naudotis būstu pirmąjį mėnesį neatlygintinai suteikimas.
Trečia, būtina sąlyga, kad būsto savininkas gautų valstybinę kompensaciją – jis su apgyvendintais karo pabėgėliais privalo sudaryti būsto panaudos sutartį, kurioje turi būti įrašyta esminė sąlyga, kad nuo būsto perdavimo neatlygintinai naudotis panaudos pagrindais dienos ir kompensacijos mokėjimo laikotarpiu su būsto išlaikymu susiję mokesčiai už komunalines paslaugas yra apmokami panaudos davėjo, t. y., būsto savininko. Jeigu karo pabėgėliai apgyvendinti kitos nei gyvenamosios paskirties patalpose, pavyzdžiui, viešbučių paskirties, poilsio paskirties, gydymo paskirties ir pan., kuriose minėti mokesčiai atskirai nėra mokami, sutartyje turi būti įrašyta sąlyga, kad suteikiamos neatlygintinos apgyvendinimo paslaugos.
Svarbu paminėti, kad yra svarbi faktinė karo pabėgėlių buvimo trukmė: kompensacijos mokėjimo laikotarpiu, pasikeitus būsto panaudos sutartyje užsiregistravusių karo pabėgėlių skaičiui ar nutraukus panaudos sutartį, būsto savininkas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo aplinkybių pasikeitimo dienos, apie tai pranešti savivaldybės administracijai.
Ketvirta, prašymai dėl minėtos kompensacijos už neatlygintinai apgyvendintus karo pabėgėlius gali būti teikiami tik raštu, kartu pateikiant ir būsto panaudos sutartį ar jos kopiją. Prašymus su dokumentais galima pateikti asmeniškai atvykus į savivaldybės administraciją arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, siunčiant elektroniniu paštu.
Svarbu žinoti, jog jeigu savivaldybės administracija nustato, kad yra nuslėpta informacija ar pateikti neteisingi duomenys, reikalingi kompensacijai gauti, bus privaloma grąžinti neteisėtai gautą kompensacijos pinigų sumą. Atsisakius ją geranoriškai grąžinti, išmokėta pinigų suma bus išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad savivaldybės administracijos sprendimai dėl kompensacijų skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir jos teritoriniams padaliniams arba administraciniam teismui).
Taigi, siekiant gauti valstybines subsidijas už karo pabėgėlių apgyvendinimą, reikia tokį faktą patvirtinti sutartimi, kurioje būtų nurodytos konkrečios aukščiau minėtos sąlygos, kas tuo pačiu padėtų būsto savininkams apsaugoti savo turtą bei išvengti galimų nuostolių ateityje.
Daugiau informacijos šiais ir kitais klausimais (migracijos ir teisinio statuso suteikimo, socialinių paslaugų, užimtumo, galimybių gauti nemokamą teisinę pagalbą), kurie yra aktualūs karo pabėgėliams iš Ukrainos bei jiems įsikurti Lietuvoje padedantiems mūsų šalies gyventojams, galima rasti LJAA parengtoje Atmintinėje. Šią Atmintinę kiekvienas gali nemokamai parsisiųsti iš čia.
