Šią savaitę milijonai žiūrovų visoje Europoje vėl įsijungs „Euroviziją“, populiarumo neprarandantį dainų konkursą. Nors konkurso taisyklės reikalauja, kad dainos būtų originalios ir griežtai draudžia plagijavimą, diskusijos apie pernelyg didelius panašumus kyla kone kasmet.
Ne viena „Euroviziją“ laimėjusi daina savo laiku buvo aktyviai aptarinėjama dėl galimų panašumų į kitus kūrinius.
Pavyzdžiui, 2018 m. Izraelio nugalėtoja Netta su daina „Toy“ sulaukė kaltinimų, kad priedainio ritmika ir motyvai pernelyg primena „The White Stripes“ kūrinį „Seven Nation Army“. Ginčas baigėsi susitarimu – prie dainos autorių oficialiai buvo įtraukti ir Jackas White’as bei Jackas Lawrence’as.
Dukart „Euroviziją“ laimėjusios švedės Loreen dainos „Euphoria“ ir „Tattoo“ taip pat kėlė nemažai diskusijų, o šių metų Švedijos daina „My System“ jau spėjo būti prilyginta vokiečių dainininkės Cascada „Everytime we touch“ 2026 m. hitui.
Kita vertus, popmuzika nuolat remiasi tais pačiais ritmais, harmonijomis ir formulėmis, todėl atsitiktiniai ar pavieniai panašumai yra neišvengiami. Kada daina tampa plagiatu?
Vienoje dainoje – daug skirtingų teisių
Prieš atsakant į klausimą, yra ar nėra konkreti daina plagiatas, verta suprasti, ką saugo įstatymai.
Kiekvienoje dainoje egzistuoja du pagrindiniai teisinės apsaugos sluoksniai. Muzikos kūrinys – tam tikra melodija, kuri gali būti lydima teksto arba ne. Ir fonograma – muzikos kūrinio garso įrašas, kurį girdite „Spotify“, „YouTube“ ar kitose platformose. Klausydami muzikos, dažniausiai klausomės būtent fonogramų.
Plagijuojant dainą gali būti pažeidžiamas vienas iš sluoksnių arba abu. Pvz., nukopijavus ir perpanaudojus tam tikrą muzikos garso fragmentą galima pažeisti autoriaus teises į garso (melodijos) takelį, autoriaus teises į dainos tekstą, taip pat – fonogramos gamintojo teises į fonogramą. Jei šie trys asmenys skirtingi, tuomet pažeidžiamos iškart bent trijų asmenų teisės.
Tačiau ne viskas muzikoje yra saugoma – teisės aktai nesaugo idėjų, metodų, principų ar muzikinių koncepcijų. Autorių teisės gina tik originalią kūrybinę išraišką, todėl bendromis akordų progresijomis, įprastais ritmais ar standartinėmis gamomis gali naudotis visi kūrėjai.
Būtent šis skirtumas tarp idėjos ir jos išraiškos yra vienas svarbiausių principų autorių teisėje. Skolintis idėją ir semtis įkvėpimo – galima, tačiau kopijuoti konkrečios kūrybinės išraiškos – ne.
Kada idėjos skolinimasis peržengia ribą
Vienas populiariausių mitų, pasak teisininko, apie muzikos autorių teises – tariamai „saugus“ taktų, žodžių ar natų skaičius, kurio neviršijus galima kopijuoti be pasekmių. Tačiau tokio skaičiaus nėra.
Teisinis vertinimas remiasi kokybiniu, ne kiekybiniu vertinimu. Svarbiausias klausimas – ne kiek nukopijavai, o ką nukopijavai. Ar buvo perimta originali kūrybinė išraiška? Ir ar ji atpažįstama naujame kūrinyje?
Vertinant melodijas ir muzikos kūrinius, lyginami originalo išskirtiniai kūrybiniai elementai ir tai, kas atsiranda naujoje dainoje. Nedideli pakeitimai – kita tonacija ar greitesnis tempas – savaime neapsaugo nuo atsakomybės. Svarbiausia, ar originalūs elementai išlieka atpažįstami.
ES Teisingumo Teismas vadinamojoje „Infopaq“ byloje yra išaiškinęs, kad viso labo 11 žodžių ištraukos nukopijavimas iš laikraščio straipsnio gali būti autorių teisių pažeidimas.
Kitoje byloje teismas yra pasisakęs, kad fonogramos gamintojas gali uždrausti naudoti net labai trumpą (vos 2 s) įrašo fragmentą, jei jį naujame kūrinyje klausytojas atpažįsta. Būtent dėl to byloje dėl „Kraftwerk“ kūrinio „Metall auf Metall“ dviejų sekundžių trukmės „samplas“ tapo teisinio ginčo objektu.
Leidžiamos išimtys – ribotos
ES autorių teisė nepalieka kūrėjų visiškai be galimybės panaudoti esamus kūrinius savo kūryboje. Muzikoje leidžiamos trys išimtys: parodija, citata (originalo nedidelė ištrauka naudojama polemikai), pastišas (kai nauju kūriniu siekiamas meninis dialogas su originalu, imituojant jo stilių norima pagerbti originalo autorių). Naujausia teismų praktika rodo, kad būtent pastišo išimtis Europoje gali tapti viena svarbiausių priemonių teisėtam dainų „samplingui“.
Visais kitais atvejais yra reikalingas autoriaus (fonogramos gamintojo) leidimas panaudoti tam tikrą jo dainos ar garso įrašo dalį naujame kūrinyje.
Požiūriai ES ir JAV skiriasi
Teisininkas taip pat atkreipia dėmesį, kad ES valstybėse narėse muzikos kopijavimas vertinamas kiek kitaip nei JAV, iš kur dažniausiai ir girdimi bylinėjimosi dėl plagijavimo atgarsiai.
JAV autorių teisių sistema paremta kitokiu principu – sąžiningo naudojimo („fair use“) principu. Skirtingai nei Europoje, JAV nėra baigtinio išimčių, leidžiančių kūrinio dalies kopijavimą be autoriaus sutikimo, sąrašo. Kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į naudojimo pobūdį, apimtį, tikslą ir poveikį rinkai. Todėl kai kurie „samplingo“ (garso fragmentų panaudojimo) ar kūrybinio perdirbimo atvejai JAV vertinami liberaliau nei Europoje.
Pabandom iš naujo
Reikia tikėtis, kad šių metų „Eurovizijos“ dainų kūrėjai pasirūpino visais reikalingais leidimais. Jei išgirsime panašumų su kitomis populiariomis dainomis, neskubėkime kaltinti plagiatu. Galbūt tai yra sąmoninga imitacija, siekiant efekto per meninį dialogą su daug kam gerai žinomu originalu. Atkreipti dėmesį į dainą „Eurovizijoje“ suteikiamos vos trys minutės, galbūt būtent tos kelios sekundės ir bus lemiamos išplėšiant pergalę.
