Vartotojų teisių apsaugos teisinė praktika rodo, jog tarp vartotojų ir verslininkų sudaromose vartojimo sutartyse pasitaiko atvejų, kai jose yra nustatomos nesąžiningos sąlygos. Tokios sąlygos negali būti taikomos vartotojo atžvilgiu, o verslininkui gali užtraukti ir teisinę atsakomybę. Taigi, kokia sutartis yra laikoma vartojimo sutartimi, kas yra nesąžiningos sąlygos, kaip jos nustatomos ir kokios to pasekmės?
Daugeliui tikrai yra tekę girdėti ar skaityti apie vartotojų teisių apsaugą: apie tai, jog Lietuvoje veikia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau tekste vadinama Tarnyba), kuri be kitų savo teisės aktuose numatytų funkcijų, neatlygintinai nagrinėja vartotojų ginčus su verslininkais. Pavyzdžiui, vartotojui įsigijus nekokybišką prekę, jei buvo suteiktos netinkamos paslaugos ir pan.
Vis dėlto, iš praktikos pastebėtina, jog retam yra žinoma, kad Tarnyba, o taip pat ir teismas, atlieka vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytus kriterijus bei jog ši kontrolė yra labai reikšminga vartotojo teisių apsaugos kontekste.
Tiek verslininkui, tiek vartotojui yra svarbu suprasti, kokia sutartis yra vartojimo, kas yra nesąžiningos vartojimo sąlygos ir kokios to teisinės pasekmės. Šio teisinio instituto supratimas vartotojui gali padėti apginti save ginče, o verslininkui suvaldyti galimų nuostolių ir baudų riziką, kai tokių sąlygų aptinkama jo naudojamoje sutartyje.
Visų pirma, reikėtų paminėti, kad Tarnyba gali pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva. Tarnyba kiekvienais metais atlieka aktualios vartojimo srities vartojimo sutarčių stebėseną (monitoringą). Sritis, kuriose bus atlikta tokia stebėsena, Tarnyba skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia sąrašą verslininkų, kurių parengtos standartinės vartotojams teikiamos pasirašyti sutarčių sąlygos bus vertinamos nesąžiningų sąlygų taikymo požiūriu. Be to, Tarnybos interneto svetainėje ir socialinių tinklų puslapiuose galima pastebėti įrašų su atvejais, kai tam tikros įmonės naudojamoje sutartyje buvo nustatyta nesąžiningų vartojimo sąlygų.
Tarnyba nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo vartojimo sutartyje atlieka ir gavusi vartotojo ar kito subjekto, kuris įtvirtintas Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, prašymą bei nagrinėdama ginčą tarp vartotojo ir verslininko dėl prekių, paslaugų ar kito dalyko. Be to, kaip jau minėta, vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę atlieka ir teismas, kai nagrinėja ginčą, kilusį iš vartojimo santykių.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste vadinamas kasaciniu teismu) teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kiekvienas teismas spręsdamas bylą turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Civiliniame kodekse išdėstytus kriterijus. Tai reiškia, jog kiekvieną kartą kilus ginčui tarp vartotojo ir verslininko, teismas turi pareigą nustatyti, ar tarp jų sudaryta sutartis yra vartojimo ir atlikti sąlygų sąžiningumo kontrolę. Pavyzdžiui, vartotojas kreipiasi į teismą ieškiniu reikalaudamas priteisti iš verslininko sumokėtus pinigus už nekokybišką daiktą, o teismas savo iniciatyva, net ir niekam neprašant, įvertina ir pačios sutarties turinį nesąžiningų sąlygų aspektu, jei ji yra vartojimo.
Norint suprasti, ar jūsų sudaryta sutartis yra vartojimo, reikia žinoti šiuos esminius aspektus. Vartojimo sutartis bus tada, kai ją sudarys verslininkas ir vartotojas, pavyzdžiui, dėl prekių pardavimo, paslaugų suteikimo ar kito dalyko. Pagal teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką vartotoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuris su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais sudaro sutartį, o verslininku pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais sudaro sutartį.
Kasacinis teismas yra suformulavęs esminius požymius, kuriuos atitinkanti sutartis bus laikoma vartojimo sutartimi:
1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo;
2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti;
3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais).
Svarbu pabrėžti, jog minėta vartojimo sutarčių kontrolė atliekama tik dėl sutarčių, kurios nebuvo individualiai aptartos. Civilinis kodeksas numato, jog individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui.
Tarnyba pripažinusi, kad vartojimo sutarties sąlyga ar sąlygos yra nesąžiningos, verslininką įpareigoja netaikyti šių sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis. Be to, už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar Tarnybos nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, tolesnį taikymą verslininkui Tarnyba gali skirti baudą iki 3 procentų jo metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu 100 tūkstančių eurų.
Jeigu teismas sutarties sąlygą ar sąlygas pripažįsta nesąžininga ar nesąžiningomis, ši sąlyga ar tos sąlygos negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jei toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas. Praktinė to pasekmė, kad verslininkas netenka galimybės remtis tam tikromis sąlygomis ir dėl to gali pralaimėti ginčą, o vartotojas gali jį laimėti arba sumažinti savo atsakomybės ar įsipareigojimų apimtį.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant, ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga tiek įvertinus sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes.
Civilinio kodekso 6.228-4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228-4 straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas. Toliau aptartinos dažnai pasitaikančios nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos.
Pirmiausia reikėtų paminėti sąlygas, kuriomis panaikinama arba apribojama verslininko civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl vartotojo gyvybės atėmimo, sveikatos sužalojimo, ar už žalą, padarytą vartotojo turtui.
Pavyzdžiui, kai į vartojimo sutartį įrašoma, jog pats vartotojas prisiima visišką atsakomybę už savo sveikatą ir/ar gyvybę arba jog verslininkas už pažeidimą visiškai neatsako. Taip pat dažnos sąlygos, kurios nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pavyzdžiui, į vartojimo sutartį įrašoma didelė bauda ar dideli delspinigiai. Taip pat neretai nesąžiningomis laikomis sąlygos, kai verslininkui suteikiama teisė vienašališkai be sutartyje numatyto ar pakankamo pagrindo keisti sutarties sąlygas, pavyzdžiui, įrašius, jog verslininkas gali bet kada savo nuožiūra keisti sutarties sąlygas be išankstinio perspėjimo. Be to, teismai dažnai nesąžininga ir negaliojančia laiko sąlygą, kuria numatoma, jog ginčas bus sprendžiamas išimtinai verslininko veiklos vykdymo ar panašioje vietoje.
Apibendrinant štai ką svarbu žinoti ir įsidėmėti vartotojui ir verslininkui apie vartojimo sutarčių nesąžiningas sąlygas:
·Identifikuojant savo sutartį, ar tai vartojimo sutartis, ar jos sąlygos gali būti laikomis nesąžiningomis, vadovaujamasi Civilinio kodekso 6.228-1 ir 6.228-4 straipsniuose įtvirtintais kriterijais bei Lietuvos teismų praktikos taisyklėmis.
·Tarnyba turi teisę pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo savo iniciatyva ar gavusi tam tikrų subjektų, tarp jų – ir vartotojo, prašymą.
·Verslininkas turi teisę pateikti Tarnybai motyvuotą prašymą, kad ji atliktų išankstinį viešųjų vartojimo sutarčių projektų standartinių sąlygų nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo.
·Tarnyba ar teismas gali pripažinti veikloje naudojamų vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis nagrinėdami tam tikrus ginčus tarp vartotojo ir verslininko.
·Tarnyba gali įpareigoti netaikyti nesąžiningomis pripažintų sąlygų sudarant naujas vartojimo sutartis ir vykdant sudarytas vartojimo sutartis, o teismas gali tokias sąlygas pripažinti negaliojančiomis.
·Už nesąžiningomis pripažintų sąlygų tolesnį taikymą verslininkui gali būti skiriama didelė bauda.
