Daugeliui kasdieniu įpročiu tapo naršyti socialiniuose tinkluose ir rašyti juose komentarus, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai įrašuose ar komentaruose paskelbiami teiginiai apie konkretų asmenį yra necenzūriniai, neatitinkantys tikrovės ar įžeidžiančio turinio. Kas gresia asmeniui, kuris paskelbia tokius įrašus ir kokių priemonių imtis nukentėjusiajam?
Svarbu žinoti, jog už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamoji atsakomybė už šmeižtą taikoma asmeniui, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Teismai ne kartą nurodė, jog šmeižtu nelaikomas nuomonės, t. y. kokių nors faktų supratimo, vertinimo, požiūrio į faktus ir vertybes, komentarų, pastabų, pateikimas. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, tačiau ji turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Kadangi šmeižtas yra tyčinis nusikaltimas, teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją. Pavyzdžiui, kartą asmuo buvo nuteistas už šmeižtą, kai sąmoningai siekdamas paniekinti ir pažeminti kitą žmogų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje parašė žinutes su necenzūriniu turiniu apie tai, kad „pareigas gauna neteisėtu būdu... per lovą...“, „korumpuota šlykštynė“.
Už šmeižtą gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas arba net laisvės atėmimas. Nukentėjusysis, manydamas, jog buvo apšmeižtas, turėtų kreiptis į policiją ar prokuratūrą. Be to, nepaisant gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui gali būti taikoma ir civilinė atsakomybė, t. y. nustatyta pareiga atlyginti tokiu elgesiu padarytą turtinę (pvz., netektas pajamas dėl reputacijos pablogėjimo ir pan.) ir neturtinę (moralinę) žalą.
Jeigu nėra pagrindo pritaikyti baudžiamąją atsakomybę arba jei asmuo nebuvo apšmeižtas, tačiau buvo įžeistas, nukentėjusiajam galima gintis civiline tvarka kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo. Svarbu ir tai, kad jei asmuo nori, jog nukentėjusysis paneigtų paskelbtą informaciją, to galima reikalauti tik civiline tvarka, nes baudžiamosios teisės priemonės tokios galimybės nenumato.
Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatoma tokių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios yra apie ieškovą; 3) faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Ieškovas privalo įrodyti pirmuosius tris juridinius faktus. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, taigi atsakovui (pažeidėjui) tenka pareiga įrodinėti paskleistų teiginių atitikimą tikrovei.
Gindamas savo pažeistas teises civiline tvarka nukentėjęs asmuo turi teisę: reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, bei reikalauti atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą.
Tokio pobūdžio civilinėse bylose būtina įrodyti, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir kad tos paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, bei jog yra padaryta neturtinė žala.
Panašiai kaip baudžiamosios atsakomybės atveju, paskelbta turi būti žinia, o ne nuomonė, t. y. žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas.
Pagal teismų praktiką, vertinant tai, ar paskleista žinia pažeidžia asmens garbę ir orumą, turi būti siekiama išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp teisės į saviraiškos laisvę bei teisės gauti informaciją ir asmens, apie kurį paskleidžiama informacija, teisių apsaugos. Teismai yra išaiškinę, kad pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Vis dėlto jei asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jei pakenkta kito asmens reputacijai, taikoma teisinė atsakomybė.
Pavyzdžiui, teisminėje praktikoje buvo konstatuota, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės ir jos žemina asmens garbę ir orumą, bei jog yra padaryta neturtinės žalos, kai nustatyta, jog socialiniame tinkle paskleista tikrovės neatitinkanti informacija apie neva padarytą nusikaltimą ir vartoti įžeidžiantys žodžiai („žulikas“), nurodyti nusikalstami veiksmai („vagiama“, „apgavystė“), taip pat, kitu atveju, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo parašyta vulgari informacija apie moterį ir nurodytas jos mobiliojo telefono numeris.
Neretai socialiniuose tinkluose neteisėto turinio įrašus padarantys asmenys yra anonimai, kuriuos sudėtinga identifikuoti. Tokiu atveju tampa labai sudėtinga ar net neįmanoma ginti savo pažeistas teises teisme, nes reikia nurodyti konkretų atsakovą. Vis dėlto, prieš reiškiant ieškinį teisme, galima kreiptis į policiją ar prokuratūrą dėl tokio asmens identifikavimo.
Apibendrinant, galima daryti išvadą, jog rašant socialiniuose tinkluose reikia elgtis atsakingai, neįžeidinėti kitų asmenų, įvertinti, ar parašytas komentaras ar įrašas nepažemins ar nesumenkins kitų asmenų orumo ir reputacijos. Už sąmoningą fizinio asmens šmeižimą gali kilti baudžiamoji atsakomybė ir gali tekti atlyginti padarytą žalą. Jei baudžiamoji atsakomybė netaikoma, dėl garbės ir orumo pažeidimo nukentėjęs asmuo gali pats kreiptis į teismą civiline tvarka, reikšdamas reikalavimus dėl paneigimo ir žalos atlyginimo.
