Verslo pozicija

2020.04.21 11:57

Ramūnas Kontrauskas. Koronaviruso gniaužtuose: 5 patarimai, kaip verslui atsitiesti greičiau

Vyriausybė sušvelnino apribojimus verslui, tačiau tai nereiškia, kad mūsų šalies verslininkų sunkumai – jau praeityje. Per krizę, kai reikia priimti reikšmingus ir net egzistencinius sprendimus bei suvaldyti daugybę rizikų, akys krypsta į vadovus. Būtent jie pastarosiomis savaitėmis ieško būdų, kaip sumažinti COVID-19 pandemijos grėsmių amplitudę.

1. Sutarčių pakeitimas

Sugriauti lengva, tačiau pastatyti – sunku. Ši gyvenimiška taisyklė tinka ir kalbant apie sutartis. Teismų praktika rodo, kad krizė ar kitos pasikeitusios sutarties vykdymo sąlygos ne visada yra pagrindas keisti sutartį, tačiau COVID-19 pandemija gali būti pagrindu inicijuoti sutarties pakeitimą.

Toks pakeitimas atitinka sutartinių santykių išsaugojimo principą. Be to, teismų praktikoje akcentuojama, kad leidimas pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu yra kraštutinė priemonė. Teismų praktika įpareigoja sutarčių šalis bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi vadovas, matydamas, kad jo bendrovė patiria sunkumų vykdant sutartis, turėtų inicijuoti sutarčių pakeitimus. Kokių veiksmų vadovas turėtų imtis?

Kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, viena iš sutarties šalių turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Svarbiausia, toks prašymas turėtų būti motyvuotas. Pats kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Tik tuo atveju, jeigu per protingą terminą nepavyksta susitarti dėl sutarties pakeitimo, yra pagrindas kreiptis į teismą. Teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, gali arba nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, viena iš sutarties šalių turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Svarbiausia, toks prašymas turėtų būti motyvuotas

Jei bus nuspręsta inicijuoti sutarties pakeitimą, svarbu žinoti, kad sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, iš tikrųjų pažeidžiantis šalies interesus, reikalavimas vykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis turėtų prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Taigi, būtinas ne bet koks, o fundamentalus sutartinių prievolių disbalansas. Jis yra nustatomas pagal iš esmės padidėjusią įvykdymo kainą arba iš esmės sumažėjusią įvykdymo vertę.

Kita vertus, net ir nesusidarius fundamentaliam sutartinių prievolių disbalansui, kviesti kitą sutarties šalį derėtis, peržiūrėti sutarties sąlygas pastarosiomis savaitėmis tikrai reikalinga. Palyginti su paskutiniąja finansų krize, karantino laikotarpiu mūsų šalyje matomas verslo solidarumas, kuris gali padėti rasti abiem šalims priimtiną kompromisinį sprendimą.

2. Pasinaudojimas finansine pagalba

Paskelbus karantiną, politiniame lygmenyje buvo ir tebėra daug diskusijų, kokias finansinės pagalbos priemones taikyti verslui. Pirmosios subsidijos už prastovas ar dalines prastovas jau pasiekė verslininkus. Matant, kad pagalbos priemonių mechanizmas verslui pradeda realiai veikti, vadovas turėtų naudotis šiomis priemonėmis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra paskelbusi, kad kartu su INVEGA jau taiko šias priemones:

· paskolas lengvatinėmis palūkanomis (nuo 0,1 iki 0,19 proc.), jei dėl COVID-19 įmonės apyvarta nukrito daugiau kaip 60 proc.;

· paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties palūkanos bus finansuojamos 100 proc., jei su finansų įstaiga bus sudarytas susitarimas dėl finansinių įsipareigojimų grąžinimų atidėjimo;

· apmokės nuo š. m. sausio 16 d. iki kovo 16 d. dienos išrašytas sąskaitas įmonėms tiekėjoms, jei įmonės pirkėjos nebepajėgia apmokėti sąskaitų ir yra įtrauktos į VMI mokesčių mokėtojų, nukentėjusių paskelbus karantiną, sąrašą;

· garantuos 80 proc. garantijos dydžiu finansų įstaigoms už suteiktas paskolas ar lizingo sandorius.

Pagalbos priemonių sąrašas turėtų būti plečiamas. Pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, kuriai pritarė Vyriausybė, ketinama subsidijuoti iki 50 proc. nuomos mokesčio verslui, jeigu nekilnojamojo turto valdytojas sutiks padaryti bent 30 proc. nuolaidą nuomininkui. Kalbant apie finansinės pagalbos priemones, itin svarbu laiku pateikti paraiškas. VMI ir SODRA, nevykdydamos mokesčių išieškojimo, neskaičiuodamos delspinigių, suteikdamos beprocentines mokestines paskolas, taip pat neabejotinai padeda sunkumų patiriančiam verslui. Taigi, vadovas turėtų būti itin aktyvus ir domėtis, kokias pagalbos priemones siūlo valstybė, bei jomis naudotis.

Vadovas turėtų būti itin aktyvus ir domėtis, kokias pagalbos priemones siūlo valstybė, bei jomis naudotis.

3. Dialogas su darbuotojais, aiškus kalbėjimasis apie darbo sąlygas

Įmonės darbuotojai yra pats didžiausias turtas, su jų pagalba kuriama įmonės vertė. Dar prieš COVID-19 didelė dalis skirtingų sektorių verslų buvo išreiškę nuogąstavimus dėl darbuotojų trūkumo. Suprantama, jog didžiai daugumai įmonių dėl COVID-19 tenka mažinti kaštus, o darbo užmokestis dažnu atveju sudaro didelę dalį įmonės sąnaudų.

COVID-19 laikotarpiu, kuriame daug neapibrėžtumo, būtina su darbuotojais bendrauti ne tik tiesioginiams komandų vadovams, bet ir įmonės vadovui. Nuo to priklauso ne tik darbuotojų atliekamų darbų kokybė, bet ir galimybė su darbuotojais susitarti dėl darbo sąlygų pakeitimo. Nedarbo lygis Lietuvoje jau viršija 10 proc., darbo pasiūla – ribota, todėl, tikėtina, darbuotojai bus supratingesni.

Darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – verslams gana brangus sprendimas dėl privalomų mokėti išeitinių kompensacijų. Darbuotojų išleidimas į atostogas ar prastovų taikymas yra laikini sprendimai. Todėl jau dabar, kai Vyriausybė pradeda švelninti karantino sąlygas ir vis daugiau verslų atveria duris, vadovui tikslinga pradėti dialogą su darbuotojais ir tartis, kokias darbo sąlygas įmonė galės užtikrinti pasibaigus karantinui. Tai leis vadovui planuoti išlaidas ir įmonės veiklą, o darbuotojams suteiks daugiau saugumo dėl ateities.

Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo apmokėjimo. Darbo apmokėjimo sąlygos sureguliuotos ganėtinai lanksčiai: darbuotojo darbo užmokesčio dydis ir jo sudedamosios dalys, dydžiai, rodikliai yra darbo sutarties šalių susitarimo reikalas. Kita vertus, įmonės, kuriose vidutinis darbuotojų skaičius siekia 20 darbuotojų ir daugiau, turi būti patvirtintos darbo apmokėjimo sistemos, su kuriomis darbuotojai galėtų susipažinti. Prieš tvirtinant darbo apmokėjimo sistemos pakeitimus, turi įvykti informavimo ir konsultavimo procedūros.

Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo apmokėjimo.

Siekiant laiku reaguoti į pokyčius rinkoje ir suvaldyti rizikas, vadovui rekomenduotina jau dabar peržiūrėti darbo apmokėjimo sistemą ir susitarti dėl tokios, kuri leistų ne tik greitai bei lanksčiai reaguoti į pokyčius rinkoje, bet ir išsaugoti turimus darbuotojus bei išlaikyti jų motyvaciją.

4. Prieš sudarant sandorius, būtina surinkti svarbiausią informaciją

Bendras principas yra toks, kad bendrovės vadovo veiksmai nėra pripažįstami neteisėtais, jei konkretaus sandorio sudarymu nebuvo viršyta įprasta ūkinė komercinė rizika, vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai.

Matome, kad šios sąvokos yra gana abstrakčios. Kuo vadovas turėtų vadovautis prieš sudarydamas sandorius?

Kontroliniai klausimai, į kuriuos jis turėtų atsakyti prieš sudarydamas sandorius:

· ar surinkta visa reikalinga informacija, ar ji atidžiai ištirta;

· ar sandoris ekonomiškai pagrįstas, kokios ekonominės naudos tokio sandorio sudarymas turės bendrovei ir ar jo sudarymas nereikš pernelyg didelės rizikos, atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį ir kreditorių interesus (tikėtinos naudos ir galimos žalos bei jos atsiradimo tikimybės santykio įvertinimas);

· ar neveikiama ultra vires – viršijant įgaliojimus, ar nėra interesų konflikto;

· ar informuoti kiti valdymo organai (valdyba ir/ar stebėtojų taryba) bei akcininkas (-ai) apie situaciją ir priimamus sprendimus;

· ar anksčiau sudaryti sandoriai (ypač – sutartys su bankais) nedraudžia tokių sandorių sudarymo, ar nekyla pareiga apie jų sudarymą pranešti kreditoriams.

Vadovui, siekiant apsisaugoti nuo civilinės atsakomybės, rekomenduotina išsaugoti duomenis (pvz., posėdžių protokolus, el. susirašinėjimą, surinktą informaciją, konsultacijas su profesionaliais patarėjais), kurie patvirtintų, kad, prieš sudarant sandorį, buvo atsakyta į kontrolinius klausimus.

5. Atidžiai įvertinti atsiskaitymų eiliškumą ir kreditorių interesus

Dėl COVID-19 daugumos verslų pajamos krito, o sąnaudos beveik nepakito. Pajamoms kritus, piniginiams srautams sutrikus, kyla klausimas, kaip vykdyti atsiskaitymus.

Civilinis kodeksas pateikia atsiskaitymų eiliškumą, kai bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti bei suteikia kreditoriams teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurie pažeidžia jų teises. Atsiskaitymų eiliškumas yra privalomas. Jei bus pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, suteiktas pranašumas vieniems kreditoriams, sumažinant likusiųjų galimybes gauti mokėjimus, kyla rizika, kad toks mokėjimas bus pripažintas negaliojančiu kurio nors iš kreditorių iniciatyva. Kraštutiniu atveju, kai pažeidžiamas atsiskaitymų eiliškumas, kyla rizika net dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o tai gali reikšti ir vadovo asmeninę atsakomybę.

Siekiant išvengti galimų ginčų su kreditoriais, reikėtų vadovautis teismų praktikoje suformuota taisykle: įprastai sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję atsiskaitymo terminai kitiems kreditoriams, yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Kai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo laikomasi protingo asmens elgesio standarto, sąžiningai siekta naudos bendrovei ir atsiskaitymo su visais kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

Vadinasi, jeigu bendrovė vykdo atsiskaitymus su kreditoriais, laikydamasi sutartyse su jais nustatytų terminų ir atlieka atsiskaitymus su kreditoriais, laikydamasi atsiskaitymo eiliškumo, paprastai nelaikytina, kad toks atsiskaitymas su vienu iš kreditorių suteikia jam pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius. Taigi, sąžiningos verslo logikos ir atsiskaitymų eiliškumo laikymasis yra tinkama prevencija ginčams.