Verslas

2019.04.16 09:46

„Ant popieriaus“ 1250 eurų, o į kišenę įkrenta 795: kokius mokesčius sumokame ir kuo skiriamės nuo latvių bei estų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.04.16 09:46

Popieriuje 1250 eurų, o į kišenę įkrenta tik 795 eurai. Kur dingsta likusi atlyginimo dalis? Kai kurie ekspertai paaiškina, kad 455 eurai nukeliauja mokesčiams ir kritikuoja, kad tai yra per daug. Tuo metu estai džiaugiasi, kad nuo atlyginimo susimoka mažiau.

Jeigu konvertuotume praėjusių metų IV ketvirčio vidutinį darbo užmokestį, kuris popieriuje siekė 970 eurų, pamatytume, kad po 2019 metais įgyvendintos mokesčių reformos šis atlyginimas popieriuje išaugo iki 1250 eurų.

Atrodo, kad tai visai nemaža suma, tačiau mėnesio gale patikrinę banko sąskaitą pamatysime, kad į ją įkrito ne 1250 eurų, o 795 eurai. Vadinasi, 455 eurai skiriami mokesčiams. 

Kiekvienas dirbantysis nuo savo atlyginimo susimoka tris skirtingus mokesčius: gyventojų pajamų mokestį (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoką (PSD).

Taigi žmogui, kurio atlyginimas popieriuje yra 1250 eurų, bus pritaikytas 20 proc. siekiantis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o tai sudarys 211 eurų nuo atlyginimo, pritaikius neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Teks susimokėti ir privalomąjį sveikatos draudimo mokestį. Dirbantiesiems pagal darbo sutartį bus pritaikytas 6,98 proc. siekiantis PSD tarifas nuo atlyginimo popieriuje, o tai sudarys papildomai 87,3 euro. Piniginę paplonins ir VSD įmoka (į ją įeina pensijų socialinis draudimas 8,72 proc., ligos socialinis draudimas 2,09 proc. ir motinystės socialinis draudimas 1,71 proc.), kuri siekia 12,52 proc. Tai sudaro papildomus 156,6 eurus nuo atlyginimo.

Vadinasi, Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėsime 211 eurų, „Sodrai“ 244 eurus, o atskaičiavus mokesčius gausime 795 eurus. Jeigu nuspręsime dalyvauti antrojoje pensijų kaupimo pakopoje ir tam skirsime maksimalią 3 proc. įmoką, nuo atlyginimo teks nubraukti dar 37,5 euro, todėl galutinė išmokama suma sieks 757,5 euro.

Papildomai darbdaviui nuo jūsų atlyginimo teks sumokėti VSD įmoką, kuri sieks 1,77 proc., o tai darbdaviui kainuos 22 eurus, todėl visa darbo vieta darbdaviui, mokančiam atlyginimą Lietuvoje, atsieis 1272 eurus – mažiau nei Latvijoje, tačiau daugiau nei Estijoje.

Estijoje mokestinė aplinka palankesnė, o latvius lenkiame

Gaudamas 795 eurus po mokesčių, darbuotojas ir darbdavys kartu Lietuvoje mokesčiams sumoka 37,5 proc. nuo visos darbo vietos kainos. Tuo metu Estijoje šis skaičius yra mažesnis. Kad darbuotoją pasiektų 795 eurus siekiantis atlyginimas, estas bei jo darbdavys mokesčiams palieka 31,2 proc. Todėl darbdaviui darbo vietos kaina, mokant tuos pačius 795 eurus, Estijoje kainuos 1155 eurus, t. y. 117 eurų mažiau nei Lietuvoje.

Nors Estijoje GPM kaip ir Lietuvoje – 20 proc., 795 eurus atskaičius mokesčius gaunantis darbuotojas GPM sumokės tik 73 eurus, kadangi mokesčio tarifas bus skaičiuojamas nuo darbuotojo atlyginimo popieriuje, kuris Estijoje yra mažesnis (868 eurai). Verta pastebėti, kad darbdavys nuo atlyginimo popieriuje papildomai valstybei sumokės 33 proc. siekiantį socialinio draudimo mokestį (20 proc. pensijų draudimo mokestis ir 13 proc. sveikatos draudimo mokestis), o tai darbdaviui papildomai kainuos 286 eurus.

Latvija išsiskiria bene nepalankiausia mokestine našta darbdaviui. Norint išmokėti 795 eurus siekiantį atlyginimą, darbdaviui piniginę teks paploninti 1386 eurais. Todėl mokesčių dalis nuo atlyginimo sieks 42,6 proc: GPM teks sumokėti 199 eurus, o socialinio draudimo įmoka atsieis net 392 eurus.

Siūlo atsisakyti VSD įmokų

Portalo LRT.lt žurnalistai nusprendė pasiteirauti ekspertų, ką jie mano apie apmokestinamas pajamas Lietuvoje.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas teigia, kad jei būtų galimybė, jis VSD įmokų visai atsisakytų ir pats kauptų savo senatvei.

„Daug protingesnė ir tvaresnė sistema, kai žmogus pats sau kaupiasi senatvei. Dabartinė sistema yra paremta perskirstymu“, – sako Ž. Šilėnas bei priduria, kad kaupimas galėtų išlikti privalomas, tačiau vietoje VSD įmokų pinigai galėtų būtų pervedami į kiekvieno asmeninę taupymo sąskaitą, kurios nebūtų galima „atidaryti“ iki senatvės.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N. Mačiulis sako, kad, jei būtų pasirinkimas, pats pasuktų tokiu pačiu keliu ir kaupimą senatvei patikėtų ne „Sodrai“. Vis dėlto ekonomistas nemano, kad tai būtų geras pasirinkimas didžiajai daliai žmonių.

„VSD įmokų nebuvimui nepritarčiau tik todėl, kad didelė gyventojų dalis manytų, kad nereikia draustis ar kaupti, ir nuspręstų: pažiūrėsiu, kaip čia bus po 20–30 metų, gal iš viso tiek negyvensiu“, – svarsto N. Mačiulis bei priduria, kad tai yra vienas iš pavyzdžių, kai rinka neveikia.

„Jeigu nebus prievartinio gyventojų apdraudimo, tai pasekmės gali būti liūdnos. Todėl bazinis socialinio draudimo mokestis privalo išlikti“, – teigia N. Mačiulis. 

Ž. Šilėno nuomone, reformuojant mokestinę sistemą, galima būtų atsisakyti ne tik VSD įmokų, bet ir vietoje PSD įmokų padaryti tikrą sveikatos draudimą, kur kiekvienas galėtų rinkis, kokiai sumai ir kaip nori drausti savo sveikatą.

„Sveikatai draustumėmės taip pat, kaip ir perkame automobilio draudimą“, – komentavo jis.

Mokestinę naštą vertės kūrimo procese reikia mažinti

N. Mačiulis svarsto, kad GPM būtų galima ir sumažinti, o efektyviausia yra apmokestinti vartojimą ir turtą, o ne pajamas.

„Pajamos yra gaunamos vertės kūrimo procese, nesvarbu, ar žmogus dirba samdomą darbą, ar dirba pagal verslo liudijimą. Filosofiškai žiūrint, vien be ekonominių argumentų reikėtų stengtis mažiau apmokestinti vertės kūrimo procesą ir žiūrėti į kitas galimybes: apmokestinti turtą, vartojimą, ypač tą, kuris yra žalingas pačiam žmogui“, – komentavo ekonomistas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį į tai, kad Baltijos šalyse GPM mokestis nėra pats mažiausias Europos šalyse. Kaip pavyzdį jis pateikia Airiją ir Šveicariją, kur mokestinė našta yra daug mažesnė. Todėl ekonomistas mano, kad turėtume lygiuotis būtent į šias šalis.

Vis dėlto jis pastebi, kad yra ir tokių, kurie siūlo atsigręžti į Skandinavijos šalis, kur mokestinė našta yra daug didesnė, tačiau pats tokiam modeliui nepritaria.

„Manau, kad yra kultūriniai skirtumai, kurie užkerta kelią aklai kopijuoti jų mokestinę sistemą“, – sako N. Mačiulis ir pažymi, kad Skandinavijoje vyrauja kitokia mokesčių moralė, viešasis sektorius yra efektyvesnis, korupcijos lygis mažesnis, o tai padidina gyventojų norą mokėti mokesčius.