Verslas

2019.03.13 11:00

Lietuvos vežėjai baiminasi blogiausio scenarijaus: kietasis „Brexitas“ gali užsmaugti transporto sektorių

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.13 11:00

Didėjant Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos be sutarties tikimybei, Lietuvos vežėjams dėl neapibrėžtumo kyla vis daugiau grėsmių.

„Verslios Lietuvos“ ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ trečiadienį surengtoje konferencijoje vežėjams bei logistikos sektoriaus darbuotojams buvo pristatyti planai, kaip tinkamai pasiruošti visiems „Brexito“ scenarijams.

Jungtinės Karalystės parlamentas antradienio vakarą antrą kartą atmetė išstojimo iš Europos Sąjungos planą, nors Didžiosios Britanijos premjerė Theresa May ir teigė, kad iš Briuselio jai pavyko gauti papildomų nuolaidų. 

Sutartis buvo atmesta Bendruomenių Rūmuose 391 parlamentarui balsavus prieš, o 242 balsavus už pasitraukimą pagal dabartinį susitarimą.

Trečiadienį D. Britanijoje laukia balsavimas dėl „Brexito“ be sutarties. Tikėtina, kad tokiam scenarijui bus nepritarta, tačiau, iki išstojimo liekant vis mažiau laiko, neapibrėžtumas didėja, o dėl jo labiausiai nukenčia verslininkai. Tarp jų – ir Lietuvoje veikiančios logistikos įmonės.

Baiminamasi blogiausio scenarijaus

„Linavos“ sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis konferencijoje teigė, kad 60 proc. Lietuvos paslaugų eksporto sudaro transporto paslaugų pardavimai. Anot jo, tai yra labai didelė Lietuvos ekonomikos dalis.

„Numatomas kietasis „Brexitas“ Lietuvos vežėjams nėra geras. Lietuva klesti, nes yra bendra rinka. Dabar ta rinka dings iš mūsų režimo, reiks kitaip dirbti, pasiderinti. Tai nėra gerai. Didžiausias iššūkis bus reikalavimas pradėti taikyti muitinės procedūras“, – sako T. Garuolis

Anot jo, Lietuva pagal krovinių apyvartą JK nėra pati svarbiausia šalis. Svarbiausios Lietuvos eksportui šalys pagal apyvartą yra Vokietija, Rusija bei Prancūzija.

„JK būtų tik 9 vietoje, tačiau yra apie 200 įmonių, kurios važiuoja į JK, tad jas tai gali skaudžiai paveikti“, – sako T. Garuolis.

Jis teigia, kad jei JK pasitrauks be susitarimo, Europos institucijos yra paruošusios dokumentą, „Dėl bendrų taisyklių, kurioms užtikrinamas bazinis susisiekimas krovinių vežimo keliais sektoriuje“. Šis dokumentas leis pirmaisiais mėnesiais lengviau įvažiuoti į JK tačiau ribotą kartų kiekį.

„Kai tik JK išstos iš ES, prasidės pereinamasis laikotarpis. Vežtume krovinius tokiu pačiu režimu, kaip ir vežame iki šiol. Nuo išstojimo pradžios pirmus keturis mėnesiu būtų galima daryti du išsikrovimus. Po tų keturių mėnesiu dar tris mėnesius būtų galima daryti vieną išsikrovimą. Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, būtų galimi tik tarptautiniai pervežimai tarp ES ir JK“, – galimą scenarijų vežėjams dėstė T. Garuolis. 

„Lietuva daro labai daug tarpvalstybinių pervežimų, kada krovinys pakraunamas vienoje valstybėje ir iškraunamas kitoje. Susitarimas mums suteiktų galimybę pasikrauti Vokietijoje ar Prancūzijoje ir išsikrauti JK. Toks režimas būtų saugomas iki 2020 metų. Po to jau reiktų tartis. Arba būtų dvišalis susitarimas su JK, arba ES turėtų bendrą susitarimą su JK“, – sako T. Garuolis.

Eilės uoste gali siekti 20 kilometrų

Tarptautinės Uostų Bendrijos Sistemų Asociacijos (IPCSA) Muitinės komiteto pirmininkas vokietis Uwe Liebschneris susitikime teigė, kad apmaudu, jog reikia bendrauti tokiomis temomis.

„Dauguma britų turi labai nedaug žinių apie „Brexitą“. Geriausias pavyzdys – kai tu su jais kalbi, jie nelabai supranta, kad trečiosios šalies statusas keičia prekybos santykius“, – pažymi ekspertas.

U. Liebschneris išskyrė tris logistikos sritis, kurioms kils grėsmė dėl „Brexito“. Tai laivyba, Ro–ro (angl. Roll-on/roll-off) krovinių gabenimas laivais ir transporto logistikos įmonės.

„Jūrų logistikoje dauguma JK prekių juda per Roterdamo ir Amsterdamo uostus, kurie yra pagrindiniai JK eksporto taškai. Viena iš problemų kils Škotijai. Jie didžiąją dalį siunčia per Amsterdamo uostą ir vėliau paskirsto į kitas šalis. Po „Brexito“ ši prekybos grandinė jiems taps brangesnė“, – pažymi U. Liebschneris bei priduria, kad Roterdamo uoste papildomai yra pasamdyti 2 tūkst. muitinės darbuotojai, tiek pat jų papildomai pasamdyta ir Prancūzijoje.

Jis teigia, kad pasienių kontrolė labai sulėtins muitinės darbus, o prie uostų gali nusidriekti ir 20 kilometrų eilės.

„Šiuo metu Doverio jūrų uoste vidutinis vėlavimas siekia apie 2 minutes. Atsiradus papildomoms patikroms iki uosto gali nusidreikti iki 20 kilomterų siekiančios eilės“, – pažymi muitinės specialistas iš Vokietijos ir priduria, kad JK, besiruošdama kietajam „Brexitui“, nuo kovo 29 dienos jau yra išsinuomavusi Europos uostuose laivus, kurie būtų naudojami atsivežti trūkstamas prekes.

„JK nėra pajėgi pati susidoroti su logistikos iššūkiais, tai turime daryti kartu“, – sako U. Liebschneris.

Išstojimą palygino su SSRS

Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus viršininko pavaduotojas Vitalis Vareikis teigia, kad nors dauguma šalių stipriai ruošiasi kietajam „Brexitui“, tačiau Lietuva dar nenusamdė nei vieno papildomo pareigūno.

„Muitinei „Brexitas“ bus sunkus. Tačiau Lietuvai yra tekę susidurti ir su dar kietesniu išstojimu iš SSRS. „Brexito“ išstojimas, net ir pats kiečiaus bus truputį minkštesnes nei mums buvo praeityje“, – sako V. Vareikis bei pastebi, kad Lietuvos muitinė JK pasitraukimo iš ES su sutartimi nesitiki.

„Kietojo išstojimo metu, JK įgis trečiosios šalies statusą, todėl prekybai JK su ES bus taikomi muitai. JK taip pat nebeteks prieigos prie ES muitinių naudojamų informacinių sistemų“, – sako V. Vareikis.

Anot jo, kietojo „Brexito“ atveju, nebus jokio pereinamojo laikotarpio, lengvatinės prekybos sutarties. Taip pat JK bus taikomi Pasaulio prekybos organizacijos nustatyti tarifai.

„Liks galioti tik dvi konvencijos, kurios palengvins prekybą. Galios reglamentas dėl įvežimo bendrųjų deklaracijų ir išankstinių išvežimo deklaracijų pateikimo terminų, taikomų vežant prekes jūrų transportu iš JK ir į ją. Taip pat galios reglamentas dėl garanto įsipareigojimų formų“, – pastebi muitinės specialistas.

Visą informaciją Lietuvos vežėjai gali gauti Lietuvos muitinės interneto tinklalapyje.

Taip pat Europos Komisijos mokesčių ir muitų sąjungos (TAXUD) generalinio direktorato interneto tinklalapyje.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius