Prieš dvi savaites šalį nusiaubus galingai audrai elektros vis dar neturi beveik 3 tūkst. vartotojų, šeštadienio rytą rodo įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atjungimų žemėlapis.
Pranešama, jog sudėtingiausia situacija – Utenos rajone, Zarasuose, Anykščiuose, Visagine, Radviliškio savivaldybėje – čia elektros neturi 1,9 tūkst. klientų.
Operatoriaus teigimu, darbus apsunkina lietus ir pakilęs vėjas. Didžiausios pajėgos šiuo metu sutelktos Utenos regione.
Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Prienų savivaldybėse fiksuoti nauji sutrikimai.
ESO anksčiau planavo elektros tiekimą atkurti iki praėjusio šeštadienio, o vėliau – iki šios savaitės ketvirtadienio.
Po rugpjūčio 22 dienos audros elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 268 tūkst. vartotojų.
Dėl nutrūkusio elektros tiekimo sukeltų tiesioginių nuostolių ESO pirmadienį klientams pradės mokėti kompensacijas.
Gyventojams, kuriems elektros tiekimas atkurtas per 3–6 paras, bus kompensuojama iki 220 eurų, 7–13 parų – iki 440 eurų, daugiau nei 14 parų – iki 660 eurų.
Išmokos už sugedusį maistą sieks iki 60 eurų, už apgyvendinimą – iki 60 eurų per parą, generatoriaus nuomą – iki 40 eurų per parą, už jo pirkimą – iki 220 eurų, o už jo kurą – iki 90 eurų per parą.
Bendrovė penktadienį pranešė 2–3 kartus padidinanti kompensacijas, anksčiau skelbė kompensuosianti iš viso iki 220 eurų tiesioginių nuostolių.
ESO tikina gavusi virš 3 tūkst. gyventojų prašymų atlyginti bendrą 670 tūkst. eurų žalą. Dažniausiai prašoma atlyginti nuostolius už sugedusį maistą.
Tuo metu tiesioginiams žmonių nuostoliams padengti skelbta suma buvo apie 2 mln. eurų.
ESO išskyrė šešias savivaldybes dėl gero pasirengimo audrai
Rugpjūčio audrai sutrikdžius elektros tiekimą šimtams tūkstančių gyventojų, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl gero pasirengimo ir bendradarbiavimo išskiria Jonavos, Kauno rajono, Rokiškio, Jurbarko, Vilkaviškio ir Ukmergės savivaldybes.
Pasak ESO komunikacijos partnerės Rasos Juodkienės, bendrovė taip pat siekia aktyviau įtraukti seniūnijas ir savivaldybes į generatorių pristatymą gyventojams.
Atstovės teigimu, Jonavos ir Kauno rajono savivaldybės išsiskyrė tuo, jog buvo sudariusios sutartis dėl ESO generatorių panaudojimo, tačiau kartu turėjo ir nuosavą jų rezervą, kurio, savivaldybių vertinimu, pakaktų kritinėms situacijoms valdyti.
Rokiškyje ir Jurbarke, anot ESO, situacijos valdymu aktyviai rūpinosi savivaldybių vadovai, kurie tiesiogiai bendravo su bendrove ir padėjo nustatyti, kuriems gyventojams ar objektams pagalba reikalinga pirmiausia.
Operatorius teigiamai įvertino ir Vilkaviškio savivaldybės veiksmus – ji bendrovei teikė konkrečius prioritetinių objektų adresus, kartu ieškojo sprendimų ir pasiūlė papildomų savivaldybės resursų. Ukmergės savivaldybė savo ruožtu tiesiogiai perdavė informaciją apie sudėtingiausius atvejus ir padėjo nukreipti generatorius ten, kur jų labiausiai reikėjo.
Anot R. Juodkienės, į pagalbos procesus norima įtraukti ir seniūnijas, nes jos yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai žino, kam nutrūkus elektros tiekimui pagalbos reikia skubiausiai.
„Bandome įtraukti į šį bendradarbiavimą ir seniūnus, nes jie yra arčiausiai savo žmonių, geriausiai žino poreikius, sergančius žmones ir panašiai“, – Eltai sakė ESO komunikacijos partnerė.
„Šita audra parodė, kad dalis seniūnų generatorius pristato patys ir turi pajėgas arba jas sukoncentruoja pagalbai gyventojams, o dalį generatorių ir mes patys išvežiojame“, – teigė ji.
Ketvirtadalis savivaldybių nėra pasirašiusios sutarčių su ESO dėl generatorių
Sutartis su ESO dėl mažųjų generatorių panaudojimo šiuo metu yra pasirašiusios 46 iš 60 savivaldybių. R. Juodkienės teigimu, dalis savivaldybių, kurios sutarties nėra pasirašiusios, nenori prisiimti papildomų funkcijų arba neturi tam reikalingų išteklių.
Šiomis sutartimis siekiama, kad savivaldybės bendradarbiautų su ESO, bandydamos suteikti ir išskirstyti mažuosius generatorius, tam prireikus.
„Pagrindinis argumentas yra tas, kad jos nenori prisiimti funkcijos, neturi resursų tiems generatoriams, nors mes sakome, kad tam tikrais atvejais, jei yra galimybė, patys seniūnai nukreiptų ir pervežtų tuos generatorius“, – aiškino ji.
Sutarčių šiuo metu nėra sudariusios Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Utenos, Anykščių, Akmenės, Kazlų Rūdos, Prienų, Raseinių, Kelmės, Šilutės, Skuodo, Vilkaviškio ir Plungės rajonų savivaldybės. Tiesa, su pastarąją savivaldybe šiuo metu vyksta derybos dėl susitarimo.
Po rugpjūčio audros ESO taip pat suformavo specialias brigadas, kurios susisiekia su elektros neturinčiais gyventojais, vertina generatorių poreikį, juos pristato ir prijungia, o prireikus atveža kuro.
ELTA primena, kad penktadienį ESO skelbė, kad elektros tiekimas po rugpjūčio 22 d. audros jau atkurtas 99 proc. klientų, tačiau jo vis dar neturėjo apie 2,5 tūkst. vartotojų. Laikinam elektros tiekimui užtikrinti buvo naudojama daugiau kaip 400 generatorių.
Piko metu elektros tiekimas buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų, o elektros tinkle užfiksuota daugiau kaip 11 tūkst. pažeidimų.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų patirtų nuostolių Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją.
