Lietuvoje antrą darbą turi daugiau žmonių nei vidutiniškai Europos Sąjungoje. Nors papildomą veiklą dalis renkasi dėl lankstumo, savirealizacijos ar finansinių tikslų, kai kurie LRT.lt pašnekovai sako, kad nemažai žmonių antras darbas vis dar yra būtinybė. Vieno atlyginimo neužtenka būstui, šeimai ir kasdienėms išlaidoms.
Antras darbas – ir dėl finansinės būtinybės
2026 m. rugpjūčio 25 d. daugiau nei vieną darbą turėjo 5,6 proc. Lietuvoje dirbančių žmonių, o tai yra daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, rodo Eurostato duomenys.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- 5,6 proc. Lietuvos dirbančiųjų turi daugiau nei vieną darbą, o tai yra daugiau nei ES vidurkis.
- Vieniems tai – papildomos pajamos, lankstumas ar savirealizacija, kitiems – finansinė būtinybė, kai vieno atlyginimo neužtenka.
- Du darbai gali kainuoti poilsį ir sveikatą. Didėja nuovargio, streso ir perdegimo rizika, todėl svarbus darbo ir gyvenimo balansas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinosios vadovės Dalios Jakutavičės teigimu, Eurostato duomenys nebūtinai rodo didesnį lietuvių darbštumą ar savirealizacijos poreikį.
„Iš darbuotojų, su kuriais bendraujame, dažnai girdime, kad kitas darbas atsiranda pirmiausia dėl finansinės būtinybės – kai vieno atlyginimo nepakanka būstui, šeimai, paskoloms ar kitoms kasdienėms išlaidoms. Ypač tai aktualu mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, jaunoms šeimoms“, – LRT.lt komentavo D. Jakutavičė.
Kitas darbas atsiranda pirmiausia dėl finansinės būtinybės.
D. Jakutavičė
Tiesa, Profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji vadovė sutinka, jog yra ir tokių, kurie papildomą darbą renkasi savo noru, dėl lankstumo, papildomų pajamų ar galimybės realizuoti save kitoje srityje.
„Bet negali tapti norma tai, jog žmogus tiesiog negali išgyventi iš vieno darbo“, – pabrėžė D. Jakutavičė.
Kita medalio pusė yra žmogaus laikas ir sveikata. Darbuotojų atstovė atkreipia dėmesį, kad du darbai reiškia mažiau laiko poilsiui, šeimai ir atsigauti, todėl ilgainiui didėja nuovargio, streso ir perdegimo rizika.
„Taigi, negalime vertinti darbuotojo produktyvumo vien pagal tai, kiek valandų jis gali dirbti. Praktika rodo, kad jeigu žmogus dirba ilgiau, nei leidžia sveikata, neturi galimybės normaliai pailsėti, jo darbingumas ir produktyvumas ilgainiui krenta, atsiranda profesinių ligų, nelaimingų atsitikimų darbe rizika“, – perspėjo D. Jakutavičė.
LPSK požiūriu, daugiau darbo nebūtinai reiškia daugiau gerovės. Konfederacijos vadovė pabrėžia, kad žmogus turėtų galėti oriai gyventi iš vieno darbo. Tam reikia politinės ir darbdavių valios, stipresnio socialinio dialogo ir susitarimų dėl pakankamo atlyginimų ir minimalios algos augimo.
„Manau, turime semtis gerosios praktikos ir orientuotis į stipresnes kolektyvines derybas, geresnes darbo sąlygas ir kokybiškas, didesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas“, – pažymėjo D. Jakutavičė.
Apibendrindama ji teigė, kad Lietuva neturėtų konkuruoti tuo, kad žmogus gali dirbti daugiau valandų ir pigiau.
„Akcentuoti reikėtų tai, kaip padaryti, kad darbuotojo darbas sukurtų daugiau vertės, o už jį būtų mokamas pakankamas atlyginimas, leidžiantis žmogui oriai gyventi, auginti vaikus, skirti laiko šeimai ir kuo ilgiau išlikti darbingam“, – nurodė Konfederacijos laikinoji vadovė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis sako, kad daugiausia keliuose darbuose dirba sveikatos priežiūros ir švietimo specialistai. Pasak jo, dažniausiai taip yra todėl, kad įstaigos negali jiems užtikrinti viso darbo krūvio, todėl mokytojai ir medikai priversti dirbti 0,25 ar 0,5 etato keliose įstaigose.
„Įprasta, kad daug medikų dirba ir viešosiose, ir privačiose gydymo įstaigose. Dažnai, privačiose įstaigose algos būna didesnės, nei viešosiose, o tai sukuria medikų trūkumą viešosiose gydymo įstaigose.
Be abejo, dalis darbuotojų dirba ne viename darbe dėl to, kad jų darbo užmokestis yra nepakankamas. O gaisrininkai, budintys elektrikai ir kiti darbuotojai, kurie dirba paromis, per laisvas nuo budėjimo dienas dirba kituose darbuose arba verčiasi individualia veikla“, – komentavo R. Garuolis.
Apie antrą darbą svarsto ir biuro darbuotojai
O štai „Workis“ vadovas Jurgis Kovas sako, kad antras darbas šiandien nebūtinai reiškia, kad neužtenka vieno atlyginimo, žmonių motyvai gerokai įvairesni.
Anot jo, vieniems papildomos pajamos padeda sukaupti santaupų ar greičiau pasiekti konkretų finansinį tikslą, kitiems antras darbas tampa būdu išbandyti kitą veiklą ar užsidirbti sau patogiu metu.
Papildomo darbo lengviausia rasti prekybos, logistikos, gamybos, maitinimo ir renginių srityse. Dažniausiai ieškoma darbuotojų, kuriems nereikia specialios patirties, svarbiausia greitai išmokti užduotis ir dirbti savarankiškai, sako jis.
J. Kovo teigimu, papildomo darbo dairosi ne tik studentai. Ankstesnė „Workis“ apklausa parodė, kad tokią galimybę svarstytų 46 proc. biuro darbuotojų.
Tarp visą darbo dieną dirbančių specialistų ir vadovų maždaug ketvirtadalis rinktųsi 5–12 valandų papildomą krūvį per savaitę, o tarp studentų tokį variantą rinktųsi 53 proc. apklaustųjų.
Pasak J. Kovo, tarp papildomo darbo ieškančių žmonių taip pat yra laisvai samdomų specialistų ir vaikus auginančių tėvų, todėl vienodas darbo grafikas visiems netiktų.
„Studentui gali tikti keli laisvi vakarai tarp paskaitų, visą darbo dieną dirbančiam žmogui dažniau tiks pavienės pamainos, o auginantiems vaikus darbą tenka derinti prie šeimos dienotvarkės. Todėl svarbu ne tai, kiek valandų teoriškai dar galima sutalpinti į savaitę, bet ar toks krūvis iš tiesų dera su žmogaus kasdienybe“, – akcentavo jis.
Svarbu ne tai, kiek valandų teoriškai dar galima sutalpinti į savaitę, bet ar toks krūvis iš tiesų dera su žmogaus kasdienybe.
J. Kovas
Ieškant papildomo uždarbio įmonės vadovas ragina atskirti antrą nuolatinį darbą nuo lankstaus trumpalaikio darbo. Papildomas nuolatinis darbas reikalauja pastovaus grafiko, o trumpalaikis leidžia lanksčiai pasirinkti darbo laiką ir pamainų skaičių.
„Nemaža dalis žmonių pirmiausia pasirenka vieną ar kelias pamainas ir tik tada įvertina, ar toks modelis jiems tinka. Jei mato, kad papildomą darbą pavyksta suderinti su pagrindine veikla, vėliau gali rinktis daugiau pamainų. Vieni taip dirba kelis kartus per mėnesį, kiti intensyviau padirba tik tam tikrą laikotarpį“, – sakė J. Kovas.
Vis dėlto jis perspėja, kad derinant kelis darbus svarbu nepervertinti savo galimybių ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Lankstus darbo grafikas padeda išvengti pervargimo ir išlaikyti balansą.
Papildomas darbas priklauso nuo srities
Personalo atrankos įmonės „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius taip pat pastebi, kad daugiau nei vieną darbą dažniausiai dirba specialistai, kurių veiklą lengva ir greita integruoti į įmonės procesus. Be to, jų darbas paprastai nereikalauja tiesioginio kontakto su klientais.
„Tai, pavyzdžiui, gali būti skaitmeninės rinkodaros specialistai, atsakingi už el. komercijos kampanijų efektyvumą. Taip pat tai gali būti kūrybininkai, turinio specialistai, programuotojai. Jiems galima lengvai suformuoti baigtinę užduotį, kuri nebūtinai turi būti atlikta įprastiniu darbo laiku.
Tokie specialistai gali lengvai parduoti rinkai savo darbo valandas, o įmonės, kurioms tokių specialistų nereikia visai darbo dienai, yra linkusios mokėti santykinai didelį valandinį įkainį už konkrečios užduoties atlikimą“, – LRT.lt komentavo K. Blaževičius.
Tokie specialistai gali lengvai parduoti rinkai savo darbo valandas.
K. Blaževičius
Pavyzdžiui, pasak personalo atrankų eksperto, pardavimo ar pirkimo vadybininkas, silpnųjų srovių inžinierius ar gamybos technologas panašių užduočių tikėtis negali.
„Tokie specialistai įprastai turi itin gerai susipažinti su darbdavio darbo specifika, turi dirbti įprastiniu darbo metu, o jų užduotys yra kompleksinės ir ilgalaikės. Dėl to papildomo darbo galimybė jų atveju yra itin reta ir sunkiai suderinama su pagrindiniu darbu“, – akcentavo K. Blaževičius.
K. Blaževičiaus manymu, papildomas darbas labiau priklauso nuo darbuotojo profesinės srities: „Būtent ši sritis gali arba suteikti itin daug galimybių gauti papildomo darbo, arba būti labai nepatogi bet kokiai papildomai veiklai.“
Gali dirbti ne ilgiau kaip 60 val. per savaitę
Darbo inspekcija atkreipia dėmesį, kad darbas pas skirtingus darbdavius pagal atskiras darbo sutartis yra savarankiški teisiniai santykiai, todėl ir kiekvienos darbo sutarties įsipareigojimai turi būti vykdomi atskirai.
Darbuotojas savo poilsio metu gali dirbti pas kitą darbdavį, tačiau privalo laikytis poilsio laiko reikalavimų.
Darbuotojo darbo laikas, dirbant vienoje ar keliose darbovietėse, negali viršyti 12 valandų per darbo dieną (pamainą), neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per savaitę.
Valstybinės mokesčių inspekcijos aiškinimu, gyventojo gautos pajamos iš dviejų darbdavių apmokestinamos įprasta tvarka.
Jos sudedamos ir apmokestinamos taikant 20, 25 ar 32 proc. pajamų mokesčio tarifus. Kurį pajamų mokesčio tarifą taikyti, priklauso nuo metinių pajamų dydžio.
Be to, darbo užmokesčio pajamoms yra taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Kuo daugiau gaunama pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų, tuo mažesnis metinis NPD priklauso.
