Grynųjų pinigų apyvartoje Europoje daugėja, nors kasdieniams atsiskaitymams juos žmonės renkasi vis rečiau. Ekspertai šį paradoksą aiškina ne tik mokėjimo įpročiais – neapibrėžtais laikais grynieji tampa ir finansinio saugumo priemone.
„Natūralu, kad, kai yra galima grėsmė aplinkoje, norime jaustis saugiai. Viena iš priemonių tą saugumą užtikrinti – turėti grynųjų pinigų stalčiuje, po pagalve, kažkur. Jeigu dingtų elektra, kad turėtume už ką nusipirkti maisto, kaip atsiskaityti“, – sako Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.
Plačiau – garso įraše:
Grynųjų poreikį didina ir infliacija – kylant kainoms tam pačiam prekių krepšeliui įsigyti reikia daugiau pinigų. Tačiau didelė dalis apyvartoje esančių eurų apskritai neskirta kasdieniams pirkiniams.
„Europos Centrinio Banko skaičiavimais, maždaug 30 proc. visų apyvartoje esančių grynųjų pinigų gyventojai laiko kaip santaupas, kaip saugumo priemonę. Ir tik apie 20 proc. yra naudojama atsiskaitymams“, – aiškina pašnekovė.
KTU docentas Evaldas Stankevičius papildo: atsiskaitymams grynųjų naudojama vis mažiau.
2019 m. jais buvo atsiskaitoma už apie 80 proc. pirkinių, o 2024-aisiais – už maždaug pusę. Vertinant pagal pirkinių vertę, grynaisiais atsiskaitoma už maždaug 35 proc. jų – už didesnius pirkinius dažniau mokama kortele ar pavedimu, o grynieji išlieka svarbesni smulkesnėms išlaidoms, nurodo pašnekovas.
Skiriasi ir skirtingų kartų įpročiai: vyresni žmonės grynuosius renkasi dažniau, o jaunimas vis labiau linksta prie skaitmeninių mokėjimų. Vis dėlto E. Stankevičius nemano, kad grynųjų poreikis artimiausiu metu išnyks.
„Grynieji pinigai liks kaip saugi santaupų forma, suteikianti tam tikrą finansinį atsparumą ar finansinę pagalvę, jeigu kiltų kažkokių neramumų, kurie, matome, kartojasi“, – sako jis.
Siūlo turėti finansinę „pagalbos vaistinėlę“
E. Stankevičius finansinę atsargą siūlo įsivaizduoti tarsi dvi kišenes: vienoje – santaupos netikėtoms situacijoms, pavyzdžiui, netekus darbo, kitoje – grynųjų rezervas atvejui, kai įprasti atsiskaitymai staiga tampa neįmanomi.
„Turėtume turėti tokią ekstra finansinių išlaidų sumą, kurią galėtume panaudoti, sakykime, pragyventi dvi savaites, jeigu kažkas atsitiktų“, – sako jis.
Šią nedidelę grynųjų atsargą ekonomistas vadina „pagalbos vaistinėle“.
„Dviejų–trijų savaičių būtinų išlaidų krepšelio suma. Skaičiuojam žmogui apie 200 eurų per savaitę, pasidauginam iš trijų savaičių ir šeimos narių skaičiaus – tą sumą ir gauname“, – aiškina E. Stankevičius.
Grynieji pinigai ir šešėlinė ekonomika dažnai atsiduria viename sakinyje, tačiau vien grynųjų turėjimas apie nelegalią veiklą nieko nepasako.
E. Stankevičius atkreipia dėmesį, kad šešėlinei ekonomikai grynieji patogūs todėl, kad skaitmeniniai mokėjimai palieka pėdsaką. Vis dėlto, jo teigimu, patys grynieji šešėlio nesukuria.
„Akivaizdu, kad grynieji pinigai šešėliui yra būtini, nes kitaip jis labai susitrauktų. Bet teigti, kad patys grynieji skatina šešėlį, irgi negalima. Ir matome, kad šešėlis po truputį traukiasi, žmonių sąmoningumas didėja. Man atrodo, praeis koks dešimtmetis ir grynųjų pinigų su tuo šešėliniu dvelksmu tikrai sumažės“, – kalba KTU docentas.
Nieko nekeisti
Diskusijose apie grynuosius svarbi ir jų atsiskaitymo riba. Lietuvoje šiuo metu už sandorį grynaisiais galima atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, nors Europos Sąjungoje nuo kitų metų nustatoma 10 tūkst. eurų maksimali riba. Valstybės, kuriose galioja mažesni apribojimai, neprivalės jų didinti.
Lietuvos banko vertinimu, dabartinės 5 tūkst. eurų ribos didinti poreikio nėra. Vienas argumentų – žmonių išsigryninamos sumos.
„Matome, kad apie 90 proc. visų išsigryninamų sumų yra apie 550 eurų. Tai kaip ir poreikio didesnėms sumoms žmonėms atsiskaityti praktiškai nėra“, – sako E. Lisinskaitė.
Jos teigimu, didelės sumos atsiskaitymams grynaisiais svarbios tik nedidelei daliai gyventojų. Be to, didesniems mokėjimams galima rinktis momentinius pavedimus – pinigai į prekybininko ar kito žmogaus sąskaitą patenka iš karto.
E. Stankevičius taip pat nemato pagrindo didinti grynųjų atsiskaitymų ribą. Jo skaičiavimu, maždaug 500 eurų suma gana logiškai atitinka kasdienius žmogaus poreikius.
„Maistui mes išleidžiam vidutiniškai po 260, 280 eurų gyventojui per mėnesį. Tai lieka ir kuro įsipilti, telefonų sąskaitas apmokėti. Realiai galim padengti tuos savo smulkiuosius pragyvenimo kaštus už tuos penkis šimtus eurų, o visi kiti pinigai gali būti išleidžiami greičiausiai didesniems pirkiniams. Tai kaip ir viskas labai gražiai supuola – kiekvienas skaičius į savo lentynėlę“, – teigia jis.
Monetas planuoja iškeisti
Prie grynųjų naudojimo temos pernai Lietuvoje prisidėjo dar viena naujovė – atsiskaitymų sumų apvalinimas iki artimiausių 5 centų. Iš pradžių gyventojams kilo klausimų, tačiau, praėjus metams, Lietuvos bankas jų beveik nebesulaukia.
O per metus į Lietuvos banką sugrįžo net 40 mln. vienetų 1 ir 2 centų monetų – maždaug tris kartus daugiau nei įprastai per tą patį laiką. Jų bendra vertė siekia apie 600 tūkst. eurų.
„Paskaičiuoti, kiek keturiasdešimt milijonų vienetų atrodo, tai telpa į du traukinio prekinius vagonus ir sveria tiek, kiek mėlynasis banginis – apie šimtą tonų“, – šypsosi E. Lisinskaitė.
Kol kas monetos saugomos Lietuvos banko saugyklose. Dalis jų jau iškeliavo į Latvijos centrinį banką mainais į kitų nominalų monetas, o ateityje jos gali būti keičiamos ir su kitomis valstybėmis, kuriose 1 ir 2 centų monetos tebenaudojamos.
Toks keitimasis leidžia kitoms šalims nekaldinti papildomų monetų, taigi taupomos žaliavos ir kiti ištekliai.
„Čia yra geras žingsnis prisidedant prie tvarumo“, – priduria E. Lisinskaitė.
Vaikams – pajusti pinigus
Nors suaugusieji vis dažniau atsiskaito telefonu ar kortele, vaikams ekspertai siūlo bent iš pradžių duoti galimybę turėti ir monetų bei banknotų.
„Vaikai turėtų įprasti skaičiuoti pinigus, dėlioti iš rankos į ranką ir iš tikrųjų pajusti, kaip elgsenos ekonomika sako, mokėjimo skausmą. Nes būtent tas mokėjimo skausmo pajutimas yra svarbus šiuolaikinei kartai“, – sako E. Stankevičius.
Fiziškai skaičiuodamas pinigus vaikas gali aiškiau suvokti, kiek jų išleidžia.
„Jeigu vaikai pradeda atidžiau skaičiuoti pinigus, matyti, kaip jie atrodo, tą pinigėlį padėti ant prekystalio jam yra šiek tiek sunkiau negu mostelti kortele arba telefonu atsiskaityti. Su grynaisiais pinigais tikrai būtina supažindinti“, – tėvams pataria KTU docentas.
E. Lisinskaitė tam pritaria: „Fizinis pinigų turėjimas ir pajautimas iš tikrųjų fiziologiškai, psichologiškai leidžia lengviau sekti savo biudžetą.“
Parengė Ignas Ramanauskas
