Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė, kad įves naujus muitus 60-čiai prekybos partnerių dėl susirūpinimo priverstiniu darbu, o šios priemonės pakeis muitą, kurį anksčiau šiais metais įvedė prezidentas Donaldas Trumpas, ir kuris netrukus baigs galioti.
Penktadienį įsigaliojantys muitai svyruoja nuo 10 iki 12,5 proc. ir palies tokias didžiąsias ekonomikas kaip Kinija, Indija bei Europos Sąjunga (ES).
„Jungtinės Valstijos jau beveik šimtmetį taiko priverstinio darbo importo draudimą ir jį griežtai vykdo. Mūsų prekybos partneriams jau seniai laikas daryti tą patį“, – sakė JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras.
Skelbiama, kad ekonomikos, kurios įgyvendino priverstinio darbo importo draudimą arba įsipareigojo tai padaryti, bus apmokestintos mažesniu 10 proc. tarifu. Tarp jų yra Kanada, ES, Indija ir Jungtinė Karalystė.
Kinija, Japonija, Pietų Korėja ir dešimtys kitų šalių buvo pripažintos nusipelniusiomis didesnio 12,5 proc. tarifo.
Tačiau ES, Taivanas, Japonija, Pietų Korėja ir Šveicarija gaus tam tikrų lengvatų, suderinamų su prekybos susitarimais, kuriuos jos anksčiau pasiekė su Jungtinėmis Valstijomis.
Naujieji muitai netruko sulaukti šalių reakcijos.
Japonijos vyriausybės atstovas Minoru Kihara pareiškė, kad Tokijas apgailestauja dėl muitų, atsižvelgiant į tai, kad didesnis tarifas taikomas „tik tuo pagrindu, kad nėra uždraustas produktų, pagamintų naudojant priverstinį darbą, importas“.
Australijos prekybos ministras Donas Farrellas pasmerkė muitus kaip nepagrįstus, teigdamas, kad jie „prieštarauja mūsų laisvosios prekybos susitarimui ir turėtų būti panaikinti“.
Prekėms, kurioms jau taikomi specifiniai sektorių tarifai, pavyzdžiui, plienui ir aliuminiui, tai įtakos neturės.
Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Christopheris Luxonas penktadienį pasmerkė naujus JAV muitus kaip „itin nuviliančius“.
„JAV tyrimas nepateikė reikšmingų įrodymų, kurie pagrįstų teiginius dėl priverstinio darbo“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė jis. – Muitai nėra išeitis, nes jie didina išlaidas ir neapibrėžtumą verslui.“
Pekinas pareiškė, kad prieštarauja naujiems JAV muitams.
„Mes prieštaraujame bet kokioms vienašališkų muitų priemonių formoms, – spaudos konferencijoje sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas. – Muitų karai ir prekybos karai neatitinka nė vienos šalies interesų.“
Norvegija pareiškė protestą dėl naujo JAV muito ir pažymėjo, kad jai bus taikomas didesnis tarifas nei ES. Norvegijai bus taikomas 12,5 proc. tarifas daugeliui produktų, o ES eksportui į JAV bus taikomas 10 proc. tarifas.
„Mes kategoriškai prieštaraujame Jungtinių Valstijų vienašališkam muitų taikymui Norvegijai ir kitoms šalims, – sakė užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide. – Taip pat nesutinkame su Jungtinių Valstijų pateiktu šių naujų muitų įvedimo pagrindimu.“
Ministras teigė, kad Oslas ragina Vašingtoną užtikrinti, kad Norvegijos produktai būtų traktuojami lygiomis teisėmis su kitais Europos produktais.
Remiantis oficialia statistika, Jungtinėms Valstijoms tenka mažiau nei 5 proc. Norvegijos prekių eksporto, tačiau JAV yra svarbi jūros produktų, įskaitant norvegišką lašišą, rinka.
Tuo metu Briuselyje jaučiamas palengvėjimas, nes prieš tai buvo baiminamasi, kad Vašingtonas imsis atsakomųjų priemonių reaguodamas į Briuselio neseniai JAV milžinei „Google“ skirtą milžinišką baudą.
„ES teigiamai vertina tai, kad šis rezultatas atitinka JAV muitų įsipareigojimus, dėl kurių susitarta pagal ES ir JAV bendrą pareiškimą“, – sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Olofas Gillas.
ES atstovas spaudai teigė, kad pagal naująją tvarką ES bus nustatytas vienodas 10 proc. mokesčio tarifas ir vėl bus įvestos papildomos muitų lengvatos tam tikriems Europos produktams, pavyzdžiui, kamščiamedžio žievei ir deimantams. Be to, O. Gillas pažymėjo, kad lengvatos taip pat bus taikomos kitoms prekėms, pavyzdžiui, orlaiviams ir jų atsarginėms dalims bei generiniams vaistams.
Pasak jo, tai sukurtų „teigiamą dinamiką“ transatlantinėms diskusijoms įvairiais klausimais – nuo strateginių žaliavų iki dirbtinio intelekto.
