Per 2023–2025 m. laikotarpį krašto apsaugos sistemos finansavimui išaugus 73 proc., dabartinė finansų valdymo, planavimo ir stebėsenos sistema nebeatitinka sparčiai augančio finansavimo masto ir pasikeitusios geopolitinės aplinkos, skelbia Valstybės kontrolė (VK).
Auditorių teigimu, nėra bendro modernizacijos rezultatus parodančio rodiklio, ne visi ilgalaikiai strateginiai nacionalinio lygmens planavimo dokumentai parodo naujus gynybos prioritetus, o sprendimams priimti trūksta vientisos duomenų valdymo sistemos.
„Lietuva šiandien į krašto apsaugą investuoja daugiau nei bet kada anksčiau. Nebeužtenka žinoti, kiek pinigų skiriama. Turime aiškiai matyti, kokius pajėgumus už juos kuriame, kokia pažanga pasiekta ir kokių finansinių išteklių reikės ateityje. Tam būtina, kad strateginis planavimas, finansų valdymas ir duomenys veiktų kaip viena sistema“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Kaip skelbia VK, 2025 m. krašto apsaugai skirta 3,4 mlrd. eurų arba 14,7 proc. viso valstybės biudžeto.
Institucijos teigimu, šiemet kariuomenės modernizacijai planuojama skirti apie 2,3 mlrd. eurų – daugiau nei dvigubai, lyginant su 2023 m., tai sudaro daugiau kaip pusę viso krašto apsaugos sistemos finansavimo.
Vis dėlto VK auditas „Krašto apsaugos sistemos finansų valdymas“ parodė, kad dar trūksta aiškaus vaizdo, kaip vyksta kariuomenės modernizavimas. Jo pažanga matoma tik dalyje Lietuvos kariuomenės pajėgų, o bendro rodiklio, leidžiančio įvertinti visos sistemos modernizavimo pažangą, nėra.
Auditorių teigimu, asignavimai modernizacijai paskirstyti per visas devynias Strateginio veiklos plano programas, todėl sprendimų priėmėjai neturi vienoje vietoje sutelktos informacijos apie modernizavimo rezultatus.
Be to, teigiama, kad Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programoje modernizacijos rodikliai ir jų siektinos reikšmės nuo 2023 m. nebuvo atnaujinti (nepadidintos 8 rodiklių reikšmės), nors modernizavimui skiriamas finansavimas nuo tada reikšmingai išaugo.
Strateginis planavimas nespėja paskui augantį gynybos finansavimą
Taip pat, VK vertinimu, gynybos finansavimas auga sparčiau nei yra atnaujinami jį pagrindžiantys strateginiai dokumentai.
„Nors NATO šalys yra susitarusios iki 2035 m. gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. (bendrojo vidaus produkto – ELTA) BVP, Lietuvos strateginio lygmens dokumentuose ilgalaikis finansavimas daugiausia planuojamas tik iki 2030 m. Kas bus po to – neapibrėžta“, – rašo institucija.
Skelbiama, kad vienas pavyzdžių – kariuomenės pajėgumų plėtros planai. Esą 16 iš 23 planų, kuriuose numatoma, kokius karinius gebėjimus reikia ugdyti, neatnaujinti nuo 4 iki 14 metų, dėl to dalis jų nebeparodo pasikeitusios saugumo situacijos ir šiandienos gynybos prioritetų.
Auditas taip pat parodė, kad aukščiausio lygmens strateginio planavimo dokumentai nevisiškai tiksliai apibrėžia tokius svarbiausius prioritetus kaip nacionalinės divizijos plėtra ar Vokietijos brigados priėmimas.
Taip pat pastebėta, kad dabartinė finansų planavimo sistema orientuota į taikos metą ir yra ilgai trunkanti bei sudėtinga – biudžeto sudarymas apima 19 etapų. Tačiau iki šiol nėra nustatyta, kaip krašto apsaugos sistemos finansų valdymas veiktų karo ar nepaprastosios padėties metu, kai sprendimus reikėtų priimti gerokai greičiau.
Be to, nustatyta, kad gynyba vis dar planuojama tarpusavyje nesusietomis informacinėmis sistemomis ir rankiniu darbu.
Gynybos planavimo dokumentai rengiami tarpusavyje nesusietuose „Excel“ failuose, šie dokumentai rankiniu būdu perkeliami iš vienų failų į kitus, todėl sudėtinga operatyviai priimti sprendimus. Anot VK, nepakankamas duomenų keitimo atsekamumas ir jų saugumo užtikrinimas didina klaidų ir duomenų nepatikimumo riziką.
Auditorių vertinimu, ne visus dabartinius poreikius atitinka ir finansinių išteklių valdymo sistema FinVIS, kuri veikia naudojant 2009 m. programinės įrangos versiją. Teigiama, kad dėl nesuderinamumo su atnaujinamomis operacinėmis sistemomis ji veikia nestabiliai, didėja sutrikimų ir veiklos nutrūkimo rizika.
Audito metu 7 iš 10 apklaustų programų koordinatorių nurodė, kad sistemos galimybių finansų valdymui nepakanka.
VK taip pat pateikė rekomendacijas, siekiant pertvarkyti krašto apsaugos sistemos strateginį valdymą taip, kad būtų aiškiai susieti gynybos prioritetai, jiems skiriamas finansavimas ir pasiekti rezultatai.
