JAV akcijų biržos vakar fiksavo trečią iš eilės raudoną dieną, investuotojams vertinant karo Irane perspektyvas ir infliacijos rizikas, keliančias obligacijų pajamingumus į rekordines aukštumas. NASDAQ vakar traukėsi 0,84 proc., o S&P 500 – 0,67 procento. Tarp sektorių labiausiai krito žaliavų (-2,3 proc.), komunikacinių paslaugų (-1,6 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (-1,3 proc.) įmonės, o daugiausia kilo sveikatos priežiūros (+1,1 proc.) ir energetikos (+1 proc.) sektoriai.
Prastus rezultatus vakar demonstravo ir beveik visos didžiosios technologijų bendrovės – „Nuostabųjį septynetą“ sekantis indeksas krito 1,3 procento. „Alphabet“ akcijų kaina vakar smuko 2,3 proc., įmonei pranešus, kad po 25 metų bus keičiamas ikoniniu tapęs „Google“ paieškos langelis, kuris taps panašus į dirbtinio intelekto pokalbių robotą, palaikomą „Gemini 3.5“ modeliu. Nepaisant vakarykščio „Alphabet“ akcijų atsitraukimo, įmonė investuotojų vis dar matoma kaip viena pagrindinių lyderių DI technologijų srityje, todėl jos akcijų kaina per pastaruosius metus yra paaugusi apie 140 procentų.
Investuotojai lauks šiandien po reguliarių prekybos valandų skelbiamų „Nvidia“ ketvirčio finansinių rezultatų. Analitikai tikisi, kad įmonė per ketvirtį bus sugeneravusi beveik 80 mlrd. JAV dolerių pajamų, o grynasis pelnas viršys 43 mlrd. JAV dolerių. Įmonės akcijų kaina šiuo metu yra arti rekordinių aukštumų, atspindėdama itin didelius investuotojų lūkesčius, todėl svarbūs bus ne tik faktiniai rezultatai, bet ir gairės dėl ateities augimo, kurios galėtų pateisinti esamą akcijų kainą bei palaikyti dirbtinio intelekto technologijos naratyvą, kuris pastarosiomis savaitėmis kėlė biržas į naujas aukštumas. „Nvidia“ svoris S&P 500 indekse siekia apie 7,5 proc., todėl įmonės rezultatai gali turėti stiprų poveikį visam indeksui.
„Brent“ naftos kaina vakar svyravo nedaug ir laikėsi 110–111 dolerių už barelį lygyje. D. Trumpas vakar teigė, kad nenori pradėti naujo karo su Iranu, tačiau gali būti priverstas tai daryti, jei Iranas nesutiks su JAV keliamomis sąlygomis. Pasak Trumpo, Iranas turi 2–3 dienas susitarimui pasiekti prieš atsinaujinant kariniams smūgiams. Visgi, šiuo metu nėra jokių signalų, kad Iranas būtų pasiruošęs derybose daryti nuolaidų, ir toliau išlaiko beveik maksimalius reikalavimus. Tuo tarpu Hormūzo sąsiauris išlieka iš esmės uždarytas, o spaudimas naftos kainai kilti stiprėja, su kiekviena diena mažėjant esamiems naftos rezervams, kurie šiuo metu sulaiko kainą nuo didesnio kilimo.
Aukštos naftos kainos ir stiprėjančios infliacijos rizikos kelia obligacijų pajamingumus. JAV 30 metų obligacijų pajamingumas vakar didėjo 6 baziniais punktais iki 5,18 proc., pakildamas į aukščiausią lygį nuo 2007 metų. Ženkliai kilo ir trumpesnio laikotarpio skolinimosi kaina – 10 metų šoktelėjo 8 baziniais punktais iki 4,67 proc., o 2 metų – 7 baziniais punktais iki 4,12 procento. Ženklus pajamingumų augimas vakar buvo fiksuojamas ir Europoje – Vokietijos 2 ir 10 metų trukmės augo po 5 bazinius punktus iki atitinkamai 2,76 ir 3,19 procento. Kylanti valstybių skolinimosi kaina matoma kaip rimta problema, kadangi kartu su obligacijų pajamingumais kyla ir visos kitos ekonomikoje esančios palūkanų normos, todėl skolinimasis tampa brangesnis visiems.
Europos akcijų biržos antradienį judėjo be vieningos krypties. STOXX 600 didėjo 0,19 proc., daugiausia dėl sveikatos priežiūros (+1,5 proc.) ir komunikacinių paslaugų (+1,4 proc.) sektorių augimo. Vokietijos DAX kilo 0,38 proc., tuo tarpu Prancūzijos CAC traukėsi 0,07 proc., Italijos FTSE MIB mažėjo 0,65 proc., o Baltijos birža – 0,24 procento. Investuotojai šiandien lauks skelbiamų galutinių euro zonos balandžio mėn. infliacijos duomenų (pirminiai duomenys rodo, kad metinė infliacija siekė 3 proc.), rinkoms tikintis, kad ECB šiemet palūkanas didins tris kartus po 25 bazinius punktus.
