Nuo šių metų leidus ūkininkams nusipirkti nedidelius – iki 3 hektarų ploto valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus, besiribojančius su jų žeme, aplinkos ministras sako tikėjęsis didesnio tokių sandorių masto, todėl žada geriau komunikuoti apie galimybę įsigyti mažus sklypus.
„Daugelis ir aš asmeniškai galvojome, kad bus didesnis bumas, bet matome, kad taip nėra“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje sakė Kastytis Žuromskas.
„Daugiau dėmesio NŽT (Nacionalinė žemės tarnyba – BNS) dės į komunikavimą ir reklamą, kad pajamų (iš žemės pardavimo – BNS) būtų dar daugiau. (...) Nacionalinė žemės tarnyba turi ir komunikacijos planą papildomai iki gegužės pabaigos“, – pridūrė ministras.
Iki šiol gauta 4,4 tūkst. prašymų įsigyti tokią žemę, iš kurių 2,64 tūkst. nagrinėjami, o 1,72 tūkst. – atmesti, rodo komitete pristatyti NŽT duomenys.
NŽT Žemės tvarkymo ir administravimo veiklos koordinavimo skyriaus vedėja Gabrielė Valentaitė teigė, kad iki šiol sudarytos 32 sklypų pardavimo sutartys, o vidutinė hektaro kaina siekia apie 7,5 tūkst. eurų.
„Vidutinė vieno hektaro kaina, kadangi keletą pigesnių sklypų pardavėme, nukrito iki 7,5 tūkst. eurų, nes pradžioje buvo apie 10 tūkst. eurų“, – komitete teigė G. Valentaitė.
Tuo metu Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis paraiškų atmetama: „Tai sėkmės procentas yra be galo mažas.“
G. Valentaitė pabrėžė, kad dažniausiai prašymai atmetami, nes sklypai patenka į urbanizuotas teritorijas: „Pagrindinė atmetimų priežastis – žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją.“
NŽT duomenimis, nuo metų pradžios už tokių sklypų pardavimą valstybė gavo 0,78 mln. eurų, o įgyvendinus visus prašymus valstybės biudžetas pasipildytų dar 24 mln. eurų.
Pasak tarnybos, daugiau prašymų pateikta Šilutės, Kėdainių, Šalčininkų, Vilkaviškio rajonų bei Šiaulių savivaldybėse.
Seimas pernai gruodį priėmė įstatymų pataisas, kuriomis ūkininkams leista įsigyti mažus žemės sklypus. Be to, numatyta, kad vienas asmuo negalės nusipirkti daugiau nei 21 hektarą tokios žemės.
Pagal nuo šių metų įsigaliojusią tvarką valstybinę žemės ūkio paskirties žemę daugiau asmenų gali įsigyti be aukciono, o 80 proc. pajamų už ją pateks į Valstybės gynybos fondą.
K. Žuromskas yra sakęs, kad valstybinių iki 3 ha sklypų yra 110 tūkst., o jų bendras plotas siekia 127 tūkst. ha. Jo teigimu, pagal dabartinius verčių žemėlapius iš žemės pardavimo valstybė galėtų gauti apie 828 mln. eurų.
