Domino efektas dėl karo Irane: ar gali pasikartoti kažkas panašaus į 2008 metų krizę?

„Nuspėjau 2008 metų finansų krizę. Tai, kas laukia dabar, gali būti dar blogiau“, – teigia amerikietis knygų autorius Richardas Bookstaberis naujausiame komentare „The New York Times“. Jam nepritaria „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus. Jis pastebi, kad net jeigu karas Irane ir sukeltų recesiją, ji neturėtų peraugti į gilią finansinę krizę, nes prieš tai nesekė netvaraus skolinimosi ciklas, kuris finansų sistemą padarytų trapią.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus mano, kad dabar yra labiau scenarijų, o ne prognozių metas.

„Katastrofos scenarijus būtų toks: liekame be naftos, hiperinfliacija suėda visų santaupas, ekonomika pereina į nuosmukį ir gauname filmo „Pašėlęs Maksas“ (angl. „Mad Max“) realizaciją tikrame gyvenime. Nemanau, kad taip bus. Tiesiog ateis kažkas ir pasakys Donaldui Trumpui, jog balius baigtas, ir viskas“, – LRT.lt sakė jis.

Ryšiai su fiziniu pasauliu

2007 metais išleistos ir tada artėjančią krizę nuspėjusios knygos „Mūsų pačių sukurtas demonas“ (angl. „A Demon of Our Own Design“) autorius R. Bookstaberis argumentuoja, kad šįkart didžiausią pavojų kelia ne vadinamoji „finansinė inžinerija“, bet finansų sistemos ryšiai su fiziniu pasauliu.

„Priklausomybė nuo elektros tinklų, vandens, žemės, tiekimo grandinių – tai pažeidžiamumai, kuriems rinkos neturi jokių analizės mechanizmų“, – prestižiniame Niujorko leidinyje aiškino jis.

Rašytojas kaip pavyzdį pateikė ekonomines karo Irane pasekmes.

„Dėl konflikto kilęs energijos šokas, dėl kurio padidėja elektros energijos kaina arba apribojamas jos tiekimas, tiesiogiai paveikia duomenų centrus ir didžiųjų dirbtinio intelekto bendrovių sąnaudas, kurios vėliau perkelia šį spaudimą į mūsų privataus kredito ir akcijų rinkas.

Dabartinė finansų sistema gali žlugti ne dėl to, kad nutiktų koks nors vienas blogas dalykas. Ji žlugtų dėl to, kad įvairūs sukrėtimai per visą jos struktūrą sklinda sunkiai numatomais būdais. Kai galiausiai kas nors nepavyks, tai išplis greičiau, nei būtų galima suvaldyti“, – įspėjo jis.

Dabartinė finansų sistema gali žlugti ne dėl to, kad nutiktų koks nors vienas blogas dalykas, – R. Bookstaberis.

Kaip daugiausiai įtampos patiriančias sritis R. Bookstaberis įvardijo dirbtinį intelektą, beveik 2 trilijonų dolerių vertės privataus kredito rinką, akcijų rinkas, Taivaną, o dabar ir Iraną.

„Šios rizikos analizuojamos po vieną, straipsnis po straipsnio. Mes jas suprantame atskirai, tačiau jos yra tos pačios visa apimančios struktūros taškai“, – aiškino jis.

Artėja recesijos link

V. Šimkus LRT.lt komentavo, kad išties dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose pasaulio ekonomikos ir finansų rinkų perspektyvos žymiai suprastėjo.

„Akcijų rinkos artėja link korekcijos slenksčio (10 proc. kritimas), krenta daugelis turto klasių, dėl infliacijos šuolio baiminamasi, kad augs centrinių bankų palūkanos, kurios dar labiau sulėtintų ekonomiką ir pakenktų turto kainoms.

Dabartinė situacija rimuojasi su net keliais pavyzdžiais istorijoje – aštuntojo dešimtmečio naftos krize, 1990, 2003 metų konfliktais Irake ar net 2022 metų invazija į Ukrainą. Energijos šokai dažnai ne tik pakelia kainas, bet ir sulėtina augimą, nes mažiau lieka pajamų kitoms prekėms ir paslaugoms. Rinkų reakcija kol kas vertina, kad konfliktas baigsis santykinai greitai, tačiau žala auga kasdien“, – dėstė ekonomistas.

Dabartinė situacija rimuojasi su net keliais pavyzdžiais istorijoje, – V. Šimkus.

Iki šiol daugiausiai dėmesio sulaukė naftos rinka, bet V. Šimkus siūlo atidžiau sekti ir gamtinių dujų, trąšų, aliuminio, helio tiekimo grandinių sutrikdymus, kurie gali turėti net ir didesnių pasekmių.

„Įvertinus visas amortizuojančias priemones, šiuo metu trūksta maždaug dešimtadalio naftos poreikio, kai kurių produktų pasiūla sumažėjo net trečdaliu.

Energijos šoką 2022 metais pasitikome su rekordiškai didele paklausa ir karšta darbo rinka, valstybės vis dar aktyviai skatino po pandemijos atsigaunančias ekonomikas. Silpnesnė paklausa reikš ir silpnesnį poveikį kainų augimui – kainos augs 1–2 procentiniais punktais sparčiau, bet dviženklių infliacijos skaičių pavyks išvengti. Kita vertus, poveikis augimui gali būti didesnis“, – svarstė V. Šimkus.

Ar gali pasikartoti?

Pašnekovo teigimu, šiuo metu rizikų kyla ir iš finansų sektoriaus.

„Dirbtinio intelekto investicijų bumui tęstis kyla rizika, nes naftos šokas pažeidžia mikroprocesorių tiekimo grandines, Taivanas, Pietų Korėja yra itin paveikti dujų ir helio trūkumo. Be to, tokioje neapibrėžtoje aplinkoje ir noras investuoti į plėtrą gali greitai atvėsti.

Kita vertus, jau kurį laiką kalbama apie bėdas privačios skolos rinkoje. Tai yra neviešai platinama skola, kuria neprekiaujama biržoje, o skaidrumo dėl kainų ir portfelio kokybės yra mažiau. Jau seniau dalis fondų apribojo klientų lėšų atsiėmimą, jei pradėtų augti bazinės palūkanos, tikėtina, kad problemos šiame sektoriuje tik augtų.

Prieš 2008 metus taip pat matėme itin aukštas turto kainas, aktyvų kreditavimą ir brangią energiją. Toks kokteilis sukūrė vieną didžiausių finansinių krizių per šimtmetį, ir kyla baimė, ar tai gali pasikartoti. Nors panašumų yra, skirtumai taip pat ryškūs“, – svarstė V. Šimkus.

Toks kokteilis sukūrė vieną didžiausių finansinių krizių per šimtmetį, ir kyla baimė, ar tai gali pasikartoti, – V. Šimkus.

Jis pabrėžė, kad 2008 metai buvo tokie skaudūs, nes finansų sistema tiesiog nustojo funkcionuoti, nutrūko ekonomikos kraujo – pinigų cirkuliacija.

„Dabar bankai yra gerokai geriau kapitalizuoti ir likvidesni nei tada, jų galimybės pakelti nuostolius yra daug geresnės, rizikos yra susikaupusios už tradicinės finansų sistemos ribų. Anuomet burbulą pūtė labai spartus privataus sektoriaus skolinimasis, šiuo metu skolos rodikliai yra gerokai tvaresni. Finansų krizės retai vyksta be prieš tai buvusio skolinimosi bumo. Privati skola augo sparčiai, bet tebėra santykinai nedidelė finansų sektoriaus dalis.

Tad ekonominė situacija rimta: nerandant sprendimų, kaip atidaryti Hormuzo sąsiaurį, ištekliai turės brangti tol, kol jų paklausa nukris. Tai turėtų pasekmių ir augimui, ir finansinio turto kainoms, įprastos recesijos metu akcijos gali pasikoreguoti 20–30 proc.“, – apibendrino V. Šimkus.

Gerai, kad atspindi tikrovę

A. Bartkus nesutiko su R. Bookstaberio nuogąstavimais, kad finansų sistema yra per daug jautri nesklandumams fiziniame pasaulyje.

„Tas pats Hormuzo sąsiauris nėra kažkoks paprastas sąsiauris. Ten yra Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija – tai ne šiaip sau, o visai pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbus sąsiauris, nes tiekia gyvybiškai svarbius išteklius.

Ten yra dujos, nafta. Net ir žvelgiant į ateitį, sunku įsivaizduoti, kad ji bus mums nebereikalinga. Galbūt daugiau bus naftos chemijos, ne tik vidaus degimo varikliams varyti bus naudojama. Tai čia neišvengiama. Karas prasidėjo gyvybiškai svarbiame sąsiauryje. Ką čia bepadarysi. Ir tai, kad finansų rinkos reflektuoja padėtį realioje ekonomikoje, yra gerai. Kad aktyvų vertė tai atspindi – nėra blogai. Taip ir turėtų būti“, – dėstė ekonomistas.

Dėl to jis patarė įsisąmoninti, kad konfliktų tokiose vietose (ir konfliktų apskritai) reikia vengti.

„Jei konfliktas egzistuoja, jį reikėtų kažkaip kitaip spręsti. Ne taip kaubojiškai, kaip Donaldas Trumpas dabar daro. Visi mato, kad taip nesisprendžia. Dėl to nei Barackas Obama, nei Joe Bidenas nesprendė Irano konflikto kaubojišku būdu. Užtai, kad jie buvo išmintingesni už D. Trumpą ir žinojo, kuo tai gresia. Dabar tai matome visi“, – pastebėjo pašnekovas.

Jie buvo išmintingesni už D. Trumpą ir žinojo, kuo tai gresia, – A. Bartkus.

Amerika – ne savižudė

Lietuvos finansų ministerija šiems metams prognozuoja 3,1 proc. sieksiantį ekonomikos augimą, 3,7 proc. infliaciją ir 6,8 proc. nedarbo lygį. Tarptautinis valiutos fondas 2026 metais tikisi 3,3 proc. sieksiančio pasaulio ekonomikos augimo.

Tačiau karas Irane paskatino ekonomistus dėl tokių optimistinių prognozių suabejoti. A. Bartkus LRT.lt sakė kol kas visų prognozių neišsižadantis, tačiau patarė turėti vieną kitą mažiau palankios raidos scenarijų.

„Jeigu kalbame apie rizikas, susijusias su naftos ir dujų tiekimu, ir dėl Jemeno sukilėlių eliminuojame Saudo Arabiją ar kitas regiono valstybes iš pasaulinės rinkos, pieštųsi katastrofos scenarijus. Tai būtų katastrofos scenarijus visam pasauliui, ir tada įprastos ekonominės prognozės netenka prasmės.

Tačiau suprantame, kad Amerika nėra savižudė. Tai, kas vyksta, nesveika nei JAV ekonomikai, nei politikai. Jų tikslas nėra sustabdyti pasaulio ekonomikos plėtrą. Manyčiau, šitas konfliktas vienaip ar kitaip išsispręs ir tai bus padaryta nekatastrofiniu būdu. Nemanau, kad reikėtų piešti katastrofos scenarijus“, – svarstė jis.

Suprantame, kad Amerika nėra savižudė, – A. Bartkus.

Ekonomisto vertinimu, dabar reikėtų išmokti kelias pamokas.

„Pirma, gana blogai yra turėti energetiškai nesubalansuotą ekonomiką. Tada esame per daug priklausomi nuo vieno ištekliaus. Kita pamoka – jei kadaise turėjome visiškai nediversifikuotą naftos tiekimą (liūto dalis eidavo iš Rusijos), tai dabar turime gana gerai diversifikuotą (pusę turime iš Saudo Arabijos, kita dalis – iš Alžyro, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, kartais JAV). Vis dėlto suprantame, kad Saudo Arabijos dalis yra per didelė ir būtų protinga ją dar labiau diversifikuoti“, – patarė jis.