Kelmiškė Snieguolė Zavadskienė pati netikėjo, kad kada nors ryžtųsi darbą mokykloje iškeisti į savo verslą. Netikėtam posūkiui įtakos turėjo jos pačios gyvenimo būdas – 52 metų moteris ir pati gyvena sveikai, ir įtraukia visus namiškius.
Užkandžius gaminančiai Kelmės įmonei dar tik artėja ketvirtasis gimtadienis, bet sotukais vadinami produktai žinomi ir už Lietuvos ribų.
Įmonės „Sotukai“ įkūrėja ir vadovė sulaukė apdovanojimo ir už prekių ženklą. Marijampolėje šių metų vasarį vykusiame verslių kūrėjų festivalyje „Kurk Park“ kelmiškė pelnė nominaciją „Skaniausias prekinis ženklas“.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kelmiškės įkurta užkandžius gaminanti įmonė verslių kūrėjų festivalyje “Kurk Park” pelnė apdovanojimą už „Skaniausią prekinį ženklą“.
- Buvusi mokytoja S. Zavadskienė į užkandžių receptus sudėjo sveikuoliško gyvenimo būdo patirtis, o skonį koregavo pagal ragavusiųjų reakcijas.
- Sotukai gaminami be konservantų, juos suvartoti reikia greitai, bet verslininkė atmeta mintį keisti receptus, nes pražūtų pirminė idėja.
- Į verslą įsijungė ir šeimos nariai, kurie prisideda prie rinkodaros ir IT sprendimų, o augančios įmonės įkūrėja svarsto apie plėtrą.
Įkvėpimas – sūnaus reakcija
Daugiau kaip du dešimtmečius technologijų ir anglų kalbos mokytoja dirbusi S. Zavadskienė pasakoja, kad jai visada buvo svarbu sveika gyvensena: „Už gerą savijautą esame atsakingi patys. Tai susideda iš kelių aspektų – mitybos, judėjimo, geros nuotaikos, mėgstamos veiklos.“
Moteris į tokį gyvenimo būdą įtraukė ir namiškius – sutuoktinį bei visus keturis sūnus. Joga užsiiminėjanti kelmiškė propagavo ir sveikatinimosi seansus, o juose dalyvaudavo ir šeimos nariai.
Pirmas žingsnis verslo link buvo žengtas prieš penkmetį. Po kelias savaites trukusio organizmo stiprinimo kurso namuose liko daug sveikatai palankių produktų – uogų ir vaisių miltelių, riešutų, sėklų, prieskonių.
Iš jų S. Zavadskienė sumanė padaryti gaminį, kurį būtų patogu neštis iš namų kaip užkandį ar desertą. Mat namie suplakti sveikuoliški kokteiliai šiltuoju metu nebetinka.
„Iš mokyklos grįžęs sūnus paragavo eksperimentinio gaminio ir pagyrė, kad skanu. Net jam pačiam buvo staigmena, kad tie rutuliukai pagaminti iš sveikuoliškų produktų, be pridėtinio cukraus“, – prisiminė S. Zavadskienė.
Drąsino aplinkinių reakcija
Tada jai pirmąkart ir sukirbėjo mintis, kad visa tai galėtų tapti verslu.
Moteris vis pagalvodavo, kad metas uždaryti mokyklos duris: „Jei būčiau galėjusi dirbti vien technologijų mokytoja, nuosavo verslo mintis, ko gero, nebūtų net kilusi. Anglų kalbos pamokose – pernelyg mažai kūrybos ir laisvės.“
Antrasis impulsas S. Zavadskienei buvo viešnagė pas draugus, kuriems nuvežė savo eksperimentinių gaminių: „Draugai paragavo, o jų pirmas klausimas buvo: kur pirkote?“
Pagyrų sulaukusi kelmiškė dar ilgai nedrįso visko mesti. Mintį apie savo verslą ji brandino pamažu – gamino bandomąsias partijas, vežiojosi į sveikos gyvensenos stovyklas, davė ragauti.
„Klausinėjau ir apie skonį, ir kokią kainą sutiktų mokėti už tokį iš sveikatai palankių produktų pagamintą užkandį“, – pasakoja verslininkė.
„Spiečiuje“ – verslo pamokos
Mokytojos metodininkės vardą turėjusi S. Zavadskienė į gimnaziją nebegrįžo, kai ją baigė jaunėlis sūnus. Po 22 metų pedagogė išėjo į niekur – pati pripažįsta, kad dar neturėjo jokio konkretaus plano.
„Tada atradau, kad ir greta mokyklos yra kažkas. Kelmėje veikė puiki įmonė, kuri gamina vienkartinius popierinius puodelius. Jiems kaip tik reikėjo su partneriais užsienyje galinčio angliškai susikalbėti darbuotojo“, – šypsosi verslininkė.
Šią įmonę moteris vadina pirmuoju verslo universitetu, nes pati galėjo prisidėti prie verslo kūrimo, plėtros, bendravimo su klientais.
Antrą žingsnį savo verslo link S. Zavadskienė žengė per karantiną – pasaulį sustabdžiusi pandemija padėjo galutinai apsispręsti.
„Buvo sunku, nes labai daug kas buvo nežinoma. Skaičiau įstatymus, studijavau reglamentus, ženklinimus, domėjausi verslo registracijos niuansais. Kai viską susidėliojau popieriuje, žengiau paskutinį žingsnį“, – pasakoja verslininkė.
Kelią jai palengvino Inovacijų agentūros Šiauliuose įkurtas bendradarbystės centras „Spiečius“. Į smulkiesiems ir vidutiniams verslams augti skirtą erdvę važinėjusi kelmiškė čia gavo atsakymus į visus rūpimus klausimus.
Dalis produkcijos – estams
Iš pradžių verslininkė bandė dirbti įsigijusi verslo liudijimą, bet netrukus suprato, kad metas steigti savo įmonę.
Mažąją bendriją įkūrusi S. Zavadskienė ją pavadino gaminių vardu – „Sotukai“. Kelmiškės sugalvotas naujadaras išsyk sulaukė įvertinimo – 2022 m. Valstybinė kalbos inspekcija įteikė prizą už gražiausią pavadinimą.
Šiandien įmonė jau yra paaugusi – šeimai priklausančiame ceche Kelmėje dirba dvi darbuotojos. Jos per mėnesį pagamina apie 800 kg sotukų, kurie iškeliauja į partnerių parduotuves visoje Lietuvoje.
Nemažą dalį žaliavų – uogų miltelius, kanapių sėklas – įmonė perka iš Lietuvos augintojų, o riešutai, džiovinti vaisiai atkeliauja iš užsienio.
Dalį produkcijos nuo pat įmonės įkūrimo kelmiškiai išveža į Estiją. Veiklos pradžioje Rygoje rengiamoje parodoje „Baltic food“ sutikti estai užsisakė maisto papildų rutuliukų ir kasmet jų įsigyja vis daugiau.
Verslas sparčiai auga
Iš Kelmės iškeliaujantys sotukai turi ir trūkumą – jie gaminami tik iš natūralių produktų, todėl ir vartojimo laikas trumpas.
Užkandžiai savybių nepraranda, jei suvalgomi per porą savaičių. Jei planuojama laikyti ilgiau, jų vieta šaldytuve. Tiesa, ir sandariai uždarytus rekomenduojama suvartoti per aštuonias savaites.
Būtent tai kelia rūpesčių dėl eksporto – į užsienį dažniausiai norima išvežti bent pusmetį galiojančius maisto produktus. Tačiau S. Zavadskienė nenusiteikusi aukoti kokybės: „Konservantai nėra išeitis, nes prarastume pačią idėją.“
Nepaisant to, rinka noriai priėmė kelmiškių siūlomą naujieną. 2024 m. pardavimai augo 50 proc., o praėjusiais metais – dar 70 proc. ir pasiekė 170 tūkst. eurų apyvartą.
Veiklos pradžioje klientams buvo siūlomi penkių rūšių sotukai, o dabar – jau devyni skoniai. „Kasmet liepą, per įmonės gimtadienį, pridedu po vieną naują gaminį“, – sako S. Zavadskienė.
Padeda ir šeimos nariai
Buvo metas, kai jaunajai verslininkei kasdien talkindavo ir bendraamžis sutuoktinis Donatas. Jis kitoje įmonėje dirbo vadovu, bet dėl šeimos verslo darbovietę paliko.
Beveik metus kartu su žmona dirbęs kelmiškis vėl atsitraukė ir ėmėsi įprastos programavimo veiklos, o prie šeimos verslo grįžta per parodas, muges.
S. Zavadskienė džiaugiasi, kad prisijungė ir vienas sūnus: „Aišku, visi davė savo indėlį kuriant receptus. Bet jaunėlis dabar užsiima rinkodara, socialiniais tinklais, reklamomis.“
Mamai į pagalbą suskubo ir IT srityje dirbantis vyriausiasis sūnus – jis baigia kurti ir tobulinti maisto saugos bei veterinarijos reikalavimus atitinkančią produktų atsekamumo programą.
Kelmiškė neslepia, kad dabar iš verslo jau gali pragyventi, nors kasdienių iššūkių netrūksta.
„Siūlėsi jau ir potencialūs investuotojai, bet nenoriu paleisti veiklos malonumo. Labai bijau prarasti autentiškumą, veidą, išskirtinumą, nors plėtra, akivaizdu, bus būtina“, – sako S. Zavadskienė.
Apie savo verslą galvojančius ir dvejojančius žmones kelmiškė drąsina eiti pirmyn paskui svajonę – kiekviename žingsnyje tobulumas nebūtinas: „Jis tik pristabdo.“
